Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algerdas Urbšys Baudžiamoji byla Nr. 1A-83-175/09

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. sausio 16 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Vitai Beleckaitei, dalyvaujant prokurorei Dovilei Augustauskaitei, gynėjui adv. Gintarui Platūkiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. U. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nuosprendžio, kuriuo V. U. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas D. J. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas E. Ž. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, pagal BK 180 straipsnio 1 dalį (plėšimas A. B. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 9 (devyniems) mėnesiams, pagal BK 180 straipsnio1 dalį (plėšimas G. ir E. B. atžvilgiu) laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 3 (treji) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas 2007-06-01 (viena diena) ir nuo 2008-06-30 iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš V. U. , o jam neišgalint, subsidiariai iš jo įstatyminio atstovo Kauno apskrities vaikų socializacijos centro priteista 299 Lt B. B. ir 600 Lt A. B. .

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. U. nuteistas už tai, kad 2007-05-31 apie 21 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, šalia viaduko, grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pagrobė iš mažamečio D. J. mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 6020“ 135,00 Lt vertės, priklausantį I. J. .

Be to, V. U. nuteistas už tai, kad 2007-09-21 apie 16 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 11, veikdamas bendrininkų grupėje su dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, laikė su nenustatytu asmeniu E. Ž. rankas už nugaros, taip atimdamas galimybę nukentėjusiajam priešintis, kai tuo metu nenustatytas asmuo pagrobė iš E. Ž. kišenės svetimą turtą - mobiliojo ryšio telefoną „Nokia 7360“ 550,00 Lt vertės, priklausantį J. Ž. .

Be to, V. U. nuteistas už tai, kad 2008-04-18 apie 20 val. 30 min. prie (duomenys neskelbtini) pilies, esančios (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su trimis ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims pasikėsinus apiplėšti L. V. , E. K. ir G. K. , nukentėjusiosios A. V. atžvilgiu panaudodamas fizinį smurtą, t.y. sugriebdamas už plaukų, trenkdamas kumščiu smūgį į galvą bei nustumdamas ir pargriaudamas ant žemės, tuo padarydamas nukentėjusiajai galvos, nugaros ir juosmens sumušimą - nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu atimdamas galimybę priešintis, pasikėsino pagrobti svetimą A. V. priklausantį 440,00 Lt vertės turtą: rankinę 50,00 Lt vertės, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonai „Nokia 6070“ 200,00 Lt vertės, „Nokia 6030“ 150,00 Lt vertės bei piniginė 20,00 Lt vertės, kurioje buvo 20 litų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes sutrukdė į pagalbą atbėgusi E. K. .

Be to, V. U. nuteistas už tai, kad 2008-04-22 apie 16 val. (duomenys neskelbtini) parke, esančiame (duomenys neskelbtini), veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, panaudodamas fizinį smurtą, tyčia pargriovė ir laikė prispaustą prie žemės mažametį A. B. , taip atimdamas galimybę jam priešintis, kol ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš nukentėjusiojo kišenės pagrobė svetimą turtą – mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson K7501“ 600,00 Lt vertės, priklausantį A. B. .

Be to, V. U. nuteistas už tai, kad 2008-06-26 apie 19 val. (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. 18, veikdamas kartu su dviem ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, ikiteisminio tyrimo nenustatytam asmeniui panaudojus fizinį smurtą mažamečio G. B. atžvilgiu, t.y. nustūmus jį nuo dviračio, ir pagrobus svetimą, B. B. priklausantį turtą - dviratį „Bachini Gamma“ 299,00 Lt vertės, tuo pat metu panaudojo fizinį smurtą kito mažamečio E. B. atžvilgiu, t.y. nustumdamas jį nuo dviračio pagrobė svetimą, B. B. priklausantį turtą - dviratį „Texo Gent“ 239,00 Lt vertės.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėją, prašiusį apeliacinį skundą tenkinti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistasis ginčija tik jam paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Iš nuteistojo skundo turinio matyti, kad jis prašo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, ir atsižvelgiant į tai sušvelninti jam paskirtą bausmę. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai nepripažino nuteistojo V. U. atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimo padarius nusikalstamas veikas ir nuoširdaus gailėjimosi. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį, stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes. Ši aplinkybė parodo asmens požiūrį į padarytą nusikalstamą veiką. Nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė tik tada, kai kaltininkas tai daro savo noru. Asmuo tokiu atveju nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos iki bylos išnagrinėjimo teisme.

Remiantis bylos duomenimis teismas nustatė, kad V. U. savo kaltę dėl kai kurių nusikalstamų veikų tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu pripažino tik iš dalies. Tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis stengėsi sušvelninti savo padėtį. Teismas nenustatė ir tos aplinkybės, kad nuteistasis gailisi padaręs nusikalstamas veikas. V. U. neatsiprašė nukentėjusiųjų, nepareiškė, kad gailisi padaręs nusikaltimus, nesistengė atlyginti nusikaltimais padarytos žalos. Teismas nenustatė, kad nuteistasis kritiškai vertintų savo elgesį. Taigi nuteistajam V. U. šioje baudžiamojoje byloje nėra pagrindo taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų ir atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1 d., 2 d.). Teismas, skirdamas bausmę nepilnamečiui, taip pat atsižvelgia į BK 91 straipsnyje nurodytas aplinkybes. Teismas, įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje ir BK 91 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Teismo nustatyta, kad V. U. padarė 5 tyčinius analogiškus apysunkius nusikaltimus, už kurių padarymą baudžiamasis įstatymas numato arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmes. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgė į tai, kad nusikaltimus V. U. padarė būdamas nepilnamečiu. Kaip matyti iš V. U. charakterizuojančių duomenų, jis yra charakterizuojamas neigiamai, anksčiau buvo teistas už nusikaltimus nuosavybei, tačiau išvadų dėl įstatymų laikymosi nepadarė ir vėl nusikalto. Jo padarytos nusikalstamos veikos pasižymi piktybiškumu, sekė viena po kitos. V. U. buvo taikomos auklėjamojo poveikio priemonės, tačiau jis jų nevykdė, todėl buvo atiduotas į specialią auklėjimo įstaigą. Jo atžvilgiu taip pat buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis taip pat nevykdė teismo paskirtų įpareigojimų, darė naujas nusikalstamas veikas. Iš viso to seka, kad V. U. anksčiau taikytos poveikio priemonės yra neveiksmingos, jis nepateisino anksčiau teismo jam parodyto pasitikėjimo, toliau darė nusikalstamas veikas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Atsižvelgęs į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį (apysunkiai nusikaltimai), tiesioginės tyčios kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, amžių, pirmosios instancijos teismas už kiekvieną V. U. padarytą nusikalstamą veiką paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios yra švelnesnės, negu BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytas nusikalstamas veikas, vidurkis. Laikyti šias bausmes per griežtomis ir jas dar labiau švelninti nėra teisinio pagrindo.

Be to, bendrindamas bausmes teismas parinko ne patį griežčiausią bausmių subendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą (BK 63 str. 4 d.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo, atsižvelgus į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, V. U. už kiekvieną jo padarytą nusikaltimą paskirta bei galutinė subendrinta bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra per griežta ir atitinka tiek padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnius, tiek kaltininko asmenybę. Pirmosios instancijos teismas paskyrė teisėtą, teisingą ir bausmės tikslus atitinkančią laisvės atėmimo bausmę, kuri, atsižvelgiant į byloje nustatytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, nelaikoma aiškiai per griežta, todėl nešvelninama.

Nežiūrint to, teismas nuosprendžiu privalo išspręsti bausmės atlikimo tvarkos klausimą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad V. U. buvo paskirta reali terminuota laisvės atėmimo bausmė. Pagal BK 50 straipsnio 3 dalį nuteistajam paskirtos terminuotos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos parinkimas yra teismo pareiga. Be to, teismui paskyrus terminuotą laisvės atėmimo bausmę, nurodyti pataisos įstaigos rūšį įpareigoja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 2003 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 40 „Dėl teis­mų prak­ti­kos tai­kant Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so nor­mas, reg­la­men­tuo­jan­čias nuosp­ren­džio su­ra­šy­mą“ 4.1.3. punktas. Dėl pataisos įstaigos rūšies nenurodymo pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti pakeistas, šią klaidą ištaisant apeliacinės instancijos teismui. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo V. U. asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumą, jo amžių, sprendžia, kad subendrintos terminuotos 3 metų laisvės atėmimo bausmės atlikimas paskirtinas atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Atsižvelgiant į išdėstytą, nuteistojo V. U. apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto aukščiau nurodyto nuosprendžio klausimo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nuosprendį pakeisti.

V. U. paskirtą galutinę subendrintą terminuotą 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.