Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atstovei Rūtai Sasnauskienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams R. L., J. L. ir L. L., atstovaujamai įstatyminių atstovų tėvų, dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, nesuteikiant kito gyvenamojo ploto, išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. sausio 23 nutartimi priimtas ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ atsisakymas nuo ieškinio reikalavimo dėl 1 351,36 Eur skolos priteisimo solidariai iš atsakovų R. L. ir J. L. ir reikalavimo dėl atsakovo A. L. iškeldinimo su jam priklausančiu turto iš buto, ieškovės valdomo patikėjimo teise ir esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos, ir bylos Nr. e2-1284-854/2018 dalis dėl šių reikalavimų nutraukta.

Išvadą teikianti institucija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą. Nurodė, kad inspektorė lankėsi adresu (duomenys neskelbtini), tačiau buto durų niekas neatidarė. Paskambinusi J. L. nurodė, jog ji su nepilnamete dukra L. L. jau keletą metų negyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena (duomenys neskelbtini). Taip pat nurodė, kad tėvams dėl objektyvių priežasčių neturint galimybės aprūpinti nepilnamečius vaikus gyvenamuoju būstu, ši pareiga kiltų Vaiko teisių apsaugos skyriui – suteikiant vaikams laikiną apgyvendinimą laikinuose globos namuose iki tol, kol tėvai galės užtikrinti vaikams gyvenamąją vietą.

Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu palaikė patikslintą ieškinį jame išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad po ieškiniu prašytos priteisti skolos apmokėjimo termino atsakovas daugiau įmokų nedarė, be to, atsakovas nėra sumokėjęs anksčiau susidariusių skolų.

Teismo posėdžio metu atsakovas R. L. su ieškiniu nesutiko. Paaiškino, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena nuo mažens, žmona su vaiku bute jau negyvena. Nurodė, kad sumokėjo visą ieškiniu prašytą priteisti skolą, daugiau įmokų po skolos sumokėjimo nedarė, nes sirgo. Atsakovas šiuo metu dirba, todėl galės mokėti einamąsias įmokas bei skolas. Taip pat nurodė, kad veiksmų, siekiant pratęsti nuomos sutartį, atsakovas nesiėmė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (e. b. l. 5-6). Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė ieškovei savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas.

2007 m. spalio 24 d. su atsakovu R. L. sudaryta socialinio būsto terminuota gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią atsakovui ir jos šeimos nariams iki 2008 m. birželio 28 d. buvo išnuomotas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis) (e. b. l. 7-10). Sutartis buvo pratęsta iki 2015 m. balandžio 11 d. (e. b. l. 12-13).

Gyventojų registro duomenimis adresu (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą yra deklaravę atsakovai R. L., J. L. ir L. L. (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 179 straipsnio 3 dalis).

Dėl iškeldinimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.613 straipsnyje įtvirtinta, kad pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos keldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama. Pagal Sutarties 11 punktą, pasibaigus Sutarčiai, nuomininkas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po Sutarties pasibaigimo dienos, atlaisvinti butą ir perduoti nuomotojui butą. Pasibaigus Sutarčiai, nuomininkas ir jo šeimos nariai iškeldinami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (Sutarties 43 punktas).

Sutarties 10 punktu šalys taip pat susitarė, kad pasibaigus Sutarties terminui su nuomininku, tvarkingai vykdžiusiu sutartyje prisiimtas pareigas ir neišnykus priežastims, dėl kurių turtas buvo suteiktas nuomos pagrindais, sutartis gali būti atnaujinta vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl socialinio būsto nuomos“ ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Nustatyta, kad ieškovė atsakovui R. L. siuntė 2016 m. rugpjūčio 24 d., 2016 m. spalio 10 d., 2016 m. gruodžio 12 d. pranešimus, kuriais informavo atsakovą kreiptis į savivaldybės įmonę „Vilniaus miesto būstas“ dėl Sutarties pratęsimo (e. b. l. 14-16). Byloje nėra įrodymų, kad iki civilinės bylos iškėlimo atsakovai būtų kreipęsi į ieškovę dėl Sutarties pratęsimo. Atsakovas R. L. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jokių veiksmų, siekiant pratęsti Sutartį, nesiėmė. Teismo posėdžio metu ieškovė pateikė atsakovo R. L. 2018 m. vasario 2 d. prašymą pratęsti Sutartį (e. b. l. 113) ir paaiškino, jog ieškovė Sutarties nepratęsė ir to nedarys dėl to, kad dar nėra apmokėta ankstesnė skola (e. b. l. 91-96). Taigi Sutarties terminas nagrinėjame atveju nebuvo pratęstas.

Atsakovo R. L. teigimu bei Vaiko teisių apsaugos tarnybos žiniomis, atsakovės J. L. ir jos nepilnametė dukra L. L. negyvena bute (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovė J. L. tokių įrodymų nei ieškovei, nei teismui nepateikė, taip pat nepateikė ir atsiliepimo į ieškinį. Gyventojų registro duomenimis atsakovės minėtu adresu yra deklaravusios gyvenamąją vietą. Dėl nurodytų aplinkybių negalima daryti išvados, kad atsakovės bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Sutarties terminas yra pasibaigęs 2015 m. balandžio 12 d., Sutartis pratęsta nebuvo, atsakovai nėra atlaisvinę patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), todėl ieškovo reikalavimas iškeldinti atsakovus iš šių patalpų yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.613 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovė nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas), vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovų R. L. ir J. L. lygiomis dalimis į valstybės biudžetą priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 75 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis) ir 13,70 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (iš viso po 44,35 Eur iš kiekvieno atsakovo), nes iš šalies pagal CPK 96 straipsnio 6 dalį į valstybės biudžetą išieškotina bendra bylinėjimosi išlaidų suma yra didesnė negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 92 straipsnis). Atsakovams išaiškintina, kad iš jų priteistos sumos turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660. Mokėjimo kvitus reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Iškeldinti atsakovus R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir L. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) su visais jiems priklausančiais daiktais iš gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant atsakovams kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti iš atsakovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 44,35 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 44,35 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.