Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo E. S. ir trečiųjų asmenų A. B. , J. J. , J. S. , R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. S. ieškinį atsakovui E. S. , tretieji asmenys R. S. , J. J. , A. B. , J. S. , AB bankas Hansabankas dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Kadangi kreditas, namo, esančio Kelmiškių 32, Vilnius, statybai yra paimtas ieškovės vardu ir ji prisiima sau prievolę galutinai šį kreditą padengti, teismas tenkino ieškovės prašymą ir visą minėtą namą, o atitinkamai ir sklypą ant kurio yra namas, bei ¼ artezinio gręžinio, esančio pastarajame sklype paliko ieškovei, nes bent vieno iš minėto nekilnojamojo turto komplekso išskyrimas ir priteisimas kitai šaliai prieštarautų protingumo ir sąžiningumo principams, nes nei viena šalis negalėtų laisvai juo naudotis. Ieškovei priteistino turto vertė – 812 155 Lt (368080 + 440000 + 4075). Atsakovui teismas priteisė 0,1501 ha ploto žemės sklypą, esantį Pagirių kaime, Vilniaus rajone ir keleivinį automobilį BMW, 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) , bendra turto vertė – 152 701 Lt (149201 + 3500). Kadangi šalims natūra priteistino turto vertė nėra lygiavertė, atsakovui iš ieškovės priteisė 329 727 Lt kompensaciją ((812155 – 152701)/2). Kadangi atsakovas tam neprieštaravo, teismas patenkino ieškovės prašymą ir sprendimo įvykdymą kompensacijos sumokėjimo dalyje atidėjo 3 mėnesiams.

-Ieškovei palikti kreditorinį reikalavimą AB bankui “Hansabankas” dėl 115 000 Lt būsto paskolos.

-Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas pažeidžiant procesinės teisės normas, taip pat materialinės teisės normas.

Nurodo, kad teismo priimtas sprendimas yra šališkas.

Byla išnagrinėta atsakovui ir tretiesiems asmenims nepranešus apie 2008-01-22 bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, tokiu būdu pažeidžiant CPK 246 str. 1 d. normas.

Teismas niekuo nepagrįsdamas savo išvados nurodė, kad skolos tretiesiems asmenims atsakovo yra vienasmeniškos. Apeliantas nesutinka su teismo motyvais, jog tretysis asmuo J. S. nepasinaudojo ieškovo teise ir jo prašymus paliko nenagrinėtais. Susitarimas tarp atsakovo ir šio trečiojo asmens dėl 75 000 Lt nenuginčytas ir jo vertinti kitaip kaip tik solidarios sutuoktinių skolos negalima.

Ieškovė E. S. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą.

Apelianto argumentai dėl teisėjo šališkumo yra nepagrįsti, be to, jo pateiktas prašymas dėl teisėjo nušalinimo buvo išspręstas ir atmestas.

Negalima sutikti su argumentu, jog teismas neužtikrino atsakovo būsto klausimo, priteisdamas namą ir žemės sklypą prie namo ieškovei, o atsakovui – kitą žemės sklypą, o ieškovei – ½ vertės piniginę kompensaciją, nes teismas atsakovui priteisė daug daugiau negu jis prašė. Apeliacinio skundo argumentai, jog namas gali būti dalinamas natūra, yra nauji, jie nebuvo dėstomi pirmosios instancijos teisme.

Ieškovė nesutinka su apeliantu, jog byla yra išnagrinėta nepranešus apie 2008-01-22 posėdį, nes apie jį buvo pranešta tinkamai byloje dalyvaujantiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Byloje yra nustatyta, kad ieškovė su atsakovu 1999 m. liepos 17 d. Vilniaus m. CMS sudarė santuoką, kurią abi šalys prašė nutraukti. Sutuoktiniai bylos nagrinėjimo metu jungtinės nuosavybės teisėmis valdė šį nekilnojamąjį turtą: 0,1511 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas b.l. 59, t. 1); 64 proc. baigtumo gyvenamąjį namą, esantį Kelmiškių g. 32, Vilniaus m. sav. (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas b.l. 63-64, t. 1); ¼ artezinio gręžinio, esančio žemės sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (bendrosios jungtinės veiklos sutarties kopija b.l. 50, t. 1); 0,1501 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas b.l. 61-62, t. 1); keleivinį automobilį BMW, 320, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VĮ “Regitra” pažyma b.l.68-69, t. 1). Sutuoktiniai iš AB banko „Hansabankas“ yra paėmę kreditus – ieškovė savo vardu 115 000 Lt, atsakovas – 20 000 Lt., kurių kreipimosi į teismą dienai buvo negražinta atitinkamai 99 835 Lt (b.l.80, t.1) ir 7 206 Lt (b.l. 159, t 1). Nurodytą turtą teismas padalino tarp sutuoktinių aukščiau nurodytu būdu. Su sprendimo dalimi, kurią santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir dėl turto padalinimo nesutinka atsakovas ir tretieji asmenys A. B. , J. J. , R. S. , J. S. ir prašo šioje dalyje sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Teismas teisingai taikė Civilinio kodekso 3.70 straipsnio nuostatas ir teisingai įvertino pateiktus į bylą įrodymus bei pagrįstai santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nors atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės nesutinka, tačiau teismui nebuvo pagrindo daryti jo nurodytos išvados, kad dėl santuokos iširimo kalta viena ieškovė, kadangi jo nurodytas argumentas dėl ieškovės neištikimybės nėra patvirtintas leistinais byloje įrodymais, o atsakovo ir trečiųjų asmenų, nurodymų apie tai jų atsiliepimuose nėra pagrindo laikyti įrodymais (Civilinio proceso kodekso 177 straipsnis).

Kolegija sprendžia, kad trečiųjų asmenų R. S. , J. J. , A. B. , J. S. teisių ir pareigų ši sprendimo dalis niekaip neįtakoja, jie trečiaisiais asmenimis patraukti dėl jų kreditorinių reikalavimų į atsakovą, todėl jie negali skųsti sprendimo dalies dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Apeliacinis procesas šioje dalyje nutrauktinas.

Teismas sutinkamai su LR CK 3.118 straipsnio reikalavimais sudarė sutuoktinių turto balansą, nustatė kokios yra bendros, t.y. iš bendro sutuoktinių turto mokėtinos, kokios iš asmeninės sutuoktinių skolos.

Pirmos instancijos teismas spręsdamas ginčą teisingai taikė Civilinio kodekso 3.117 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpciją ir pagrįstai šalims nustatė po ½ dalį nuosavybės bendrame turte. Dalijant turtą, reikšmingas ne tik turto dalies nustatymas, bet ir turto padalijimo konkretaus būdo parinkimas. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalinant turtą natūra, turi būti atsižvelgiama į tokias pačias svarbias aplinkybes, kokios numatytos Civilinio kodekso 3.123 straipsnio 1 dalyje (Civilinio kodekso 3.127 straipsnio 3 dalis). Sutuoktinių bendras turtas dalijamas natūra, jeigu taip padalyti galima. Šioje byloje pirmos instancijos teismas dalį nekilnojamojo turto du vienodo ploto žemės sklypus individualaus namo statybai padalijo natūra, t.y. priteisė abiems sutuoktiniams po sklypą, iš atsakovės priteisė skirtumą tarp jai atitenkančio brangesnio pagal nustatytą vertę sklypo atsakovui. Dalindamas nebaigtą statyti namą atsižvelgė į tokias pakankamai svarbias aplinkybes, kad namas nebaigtas statyti, į tai, kad kreditas namo statybai paimtas ieškovės vardu, ji prisiėmė sau prievolę grąžinti šį kreditą, todėl namą natūra skyrė ieškovei, o atsakovui kompensaciją. Kolegija sutinka su šiais pirmos instancijos sprendimo motyvais, ir sprendžia, jog tenkinti atsakovo ir trečiųjų asmenų skundą dalyje dėl namo ir žemės sklypo, esančio Kelmiškių g. 32, Vilniaus m. padalijimo po ½ dalį netikslinga ir neprotinga. Visų pirma, namas nebaigtas statyti, atsakovai nesutaria, tai matyti iš ieškovės paaiškinimų ir iš atsakovo procesinių dokumentų argumentų, jie nebendrauja. Sutuoktinių santykiai yra blogi, jų asmeninis gyvenimas bendrame name būtų apsunkintas, arba ir neįmanomas. Ypač priešiškai prieš ieškovę nusiteikęs atsakovas, tai matyti iš jo veiksmų, prašant kompetentingus organus iškelti baudžiamąsias bylas ieškovei, arba su ja vienokiu ar kitokiu būdu susijusiems asmenims. Jis pats turėtų būti suinteresuotas gyventi su ieškove skyriumi, o ne viename name. Teismo parinktą padalijimo būdą leidžia įstatymas, kad jį teismas netinkamai taikytų, kolegija nenustatė. Nors apeliantai skunde teigia, kad namą įmanoma padalinti į dvi lygias dalis, tačiau tokių įrodymų teismui nei atsakovas, nei tretieji asmenys neteikė ir nesiūlė, kokia tvarka šalys naudosis, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas. Nors apeliaciniame skunde nurodė, kokias patalpas prašo skirti šalims, tačiau tai yra naujos aplinkybės, kurios nebuvo keliamos pirmos instancijos teisme ir netgi apeliaciniame skunde reiškiami nauji reikalavimai, ką draudžia įstatymas (Civilinio proceso kodekso 323 straipsnis).

Taip pat atmestinas apeliantų argumentas, jog teismas netinkamai taikė Civilinio kodekso 3.119 straipsnio nuostatas ir netinkamai nustatė turto, t.y. dalijamo namo, vertę. Teismas sprendime nurodė motyvus, kodėl nustatydamas namo vertę vadovaujasi ieškovės pateiktais įrodymais apie namo rinkos vertę, t.y. iš VĮ „Registrų centras“ pateiktu vertinimu. Atsakovas ir tretieji asmenys teismui nepateikė įrodymų, jog nebaigto statyti namo rinkos vertė būtų didesnė nei ją nustatė VĮ „Registrų centras“, nors apeliantų atstovo prašymu buvo šiuo tikslu atidėtas bylos nagrinėjimas. Atkreiptinas dėmesys, kad teismui nebuvo pagrindo abejoti valstybinės įmonės atliktu namo įkainavimu - nebaigtas statyti gyvenamasis namas (64 % baigtumas) buvo įkainotas 440 000 Lt, o žemės sklypas po šiuo namu – 368 080 Lt, šios vertės nėra akivaizdžiai neteisingos ir keliančios abejonę dėl savo dydžio.

Teismas sutinkamai su LR CK 3.118 straipsnio reikalavimais sudarė sutuoktinių turto balansą, nustatė kokios yra bendros, t.y. iš bendro sutuoktinių turto mokėtinos, kokios iš asmeninės sutuoktinių skolos. Teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovo skola tretiesiems asmenims nėra bendra sutuoktinių prievolė. Trečiųjų asmenų, išskyrus AB banko „Hansabankas“ ir J. S. , reikalavimai yra išspręsti atskirose bylose, priteisiant teismo įsakymais iš atsakovo trečiųjų asmenų naudai atitinkamas sumas: R. S. 35 000 Lt (b.l. 3, t 2), J. J. 108 500, Lt (b.l. 12, t. 2), A. B. 95 000 Lt (b.l. 114, t 2). Šių trečiųjų asmenų reikalavimai išspręsti teismo įsakymais, kuriuose visos sumos išieškotos ir atsakovo. Nors apeliantai teigia, kad tai yra bendros sutuoktinių skolos, tačiau iš nurodytų teismo įsakymų tokios išvados daryti nėra pagrindo, nes, kaip jau minėta, teismo priteistos šios sumos iš vieno atsakovo, o iš ieškovės nebuvo prašoma priteisti. Taip pat nėra byloje duomenų, kad šių paskolų ėmimo metu ieškovė pritarė skolinimuisi ir sutiko, jog tai bus abiejų sutuoktinių skolos. Apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė neginčijo teismų įsakymų, todėl sutiko su skolomis, niekuo nepagrįstas, nes teismo įsakymui prieštarauti gali tik skolininkas (Civilinio proceso kodekso 439 straipsnis). Ta aplinkybė, kad vykdant šiuos teismo įsakymus, yra areštuotas ieškovei bendrosios jungtinės nuosavybės teise su atsakovu priklausantis turtas, ir šio turto arešto ieškovė neginčija, taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad E. S. skola tretiesiems asmenims yra kartu ir ieškovės, kaip jo sutuoktinės skola (Civilinio kodekso 3.109 straipsnio 1 d.).

Taip pat pagrįstai teismas netaikė sutuoktinių solidarios atsakomybės E. S. skolai J. S. naudai. Atsakovas E.S. ir J. S. sutartį dėl piniginės prievolės įvykdymo sudarė 2007 m. spalio 26 d. Šioje sutartyje atsakovas pripažįsta savo 75 000 Lt skolą trečiajam asmeniui, tačiau jokių duomenų, jog ieškovė sutiko ar pritarė tokios sutarties sudarymui ar paskolos ėmimui nėra, todėl teismas pagrįstai nelaikė jos skolos solidaria ieškovės ir atsakovo skola (Civilinio kodekso 3.109 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad minėta sutartis buvo pasirašyta ištuokos ir turto dalybų bylos nagrinėjimo metu, tikėtina, kad tokiam sandoriui ieškovė ir negalėjo pritarti. Apeliantų argumentus apie paskolų suteikimą abiems sutuoktiniams paneigia į bylą pateiktos turto ir pajamų deklaracijos (b.l. 121-145), jose nėra duomenų apie tokių paskolų galimą iš trečiųjų asmenų, išskyrus AB banką „Hansabankas“.

Apeliantų argumentai, kad visi pinigai paskolinti iš trečiųjų asmenų buvo panaudoti dalinamo gyvenamojo namo statybai yra nieko nepagrįsti, nes įrodymų apie pinigų panaudojimą namo statybai nėra. Kaip jau minėta, byloje yra įrodymai, kad šalys namo statybai paėmė kreditus iš trečiojo asmens AB banko “Hansabankas”, taip pat šalys pardavė butą, esantį (duomenys neskelbtini) (b.l. 120, t. 1), ir, jų teigimu, pinigus gautus už butą panaudojo namo statybai.

Apeliacinės instancijos teismui pateiktos sąskaitos-faktūros ir kvitai apie atsakovo vardu pirktas statybines medžiagas nepatvirtina apeliacinio skundo argumento apie iš trečiųjų asmenų, išskyrus AB banko „Hansabankas“ , gautų lėšų panaudojimą namo statybai. Šie įrodymai tik patvirtina teismo nustatytą aplinkybę, kad dalinamas gyvenamasis namas yra bendroji abiejų sutuoktinių jungtinė nuosavybė.

Atmestinas apeliantų argumentas, kad teisėja nagrinėjanti bylą buvo šališka. Ta aplinkybė, jog teisėja nagrinėjanti bylą patenkino prokurorės prašymą ir pateikė prokurorei tiriančiai bylą duomenis iš bylos, nėra aplinkybė, dėl kurios teisėją galima laikyti šališka. Taip pat teismas nepažeidė Civilinio proceso kodekso normų, reikalaudamas iš atsakovo ir trečiųjų asmenų atstovo, kuris atstovavo byloje šiuos asmenis, pateikti įrodymus apie atsakovo ir trečiųjų asmenų turėtas bylinėjimosi išlaidas, nes tokias išlaidas (išlaidos advokato pagalbai apmokėti) prašė proceso dalyviams priteisti pats atstovas (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 d., 179 straipsnis).

Nepagrįstas yra apeliantų argumentas, kad teismas pažeidė Civilinio kodekso 3.62 straipsnio 2 d. ir Civilinio kodekso 3.59 straipsnio nuostatas, neužtikrino atsakovui būsto. Teismas padalinęs tarp sutuoktinių turtą, priteisė iš ieškovės pakankamą kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį, kad atsakovas galėtų įsigyti sau būstą, arba pradėti statyti gyvenamąjį namą jam paskirtame žemės sklype. Nereikšminga apeliacinio skundo aplinkybė, kad ieškovė negalės sumokėti atsakovui pinigų, nes tai yra sprendimo vykdymo klausimas.

Kolegija nesutinka su apeliantų argumentais, kad teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso 246 straipsnio 2 d., nes nepranešė apeliantui ir tretiesiems asmenims apie paskutinį, 2008-01-22 teismo posėdį. Byloje esantys teismų šaukimai (b.l. 173, 186-192, t. 2) patvirtiną aplinkybę, kad visiems byloje dalyvaujantiems asmenims (advokato A. B. sutartis su atsakovu ir trečiaisiais asmenimis buvo nutraukta, b.l.174-176, t. 2) šaukimai buvo išsiųsti. Nors šaukimai buvo įteikti tik tretiesiems asmenims AB bankui „Hansabankas‘ ir J. S. , kitiems grįžo neįteikti, tačiau atsižvelgiant į tai, jog proceso dalyviams šaukimai siunčiami ne pirmą kartą, jie žino apie vykstantį teismo procesą, šaukimų išsiuntimo dieną į bylą pateikia pranešimus apie sutarties su advokatu nutraukimą, tačiau nepraneša apie savo gyvenamosios vietos pakeitimą ar laikiną išvykimą, todėl teismas turėjo pagrindo spręsti, kad jiems apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (Civilinio proceso kodekso 121 straipsnis).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismas nustatė ir ištyrė visas reikšmingas ieškiniui aplinkybes, sutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo išvadomis bei motyvais. Apeliacinio skundo motyvais naikinti apylinkės teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 320, 327, 329-330 str.str.).

Iš apeliantų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme, ieškovei - 1200 Lt (Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnis). Prašomas priteisti išlaidų dydis neviršija Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio bei atitinka kitus kriterijus, numatytus Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-331 str. kolegija

n utarė:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. vasario 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš E. S. , A. B. , J. J. , R. S. , J. S. po 240 Lt bylinėjimosi išlaidų E. S. .