Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pranešėjo ir kolegijos pirmininko Donato Jatužio, teisėjų Algirdo Gapučio ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 str. 2 d. laisvės atėmimo bausme 9 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 3 d. šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Kupiškio rajono miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 2 mėnesiams. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2016 m. rugpjūčio 16 d. iki 2016 m. rugjūčio 25 d. bausmės pradžą skaičiuojant nuo 2016 m. rugjūčio 26 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad 2016 m. rugpjūčio 10 d., 16⁰⁰ val., užėjęs į UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią parduotuvę (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), atvirai pagrobė svetimą, UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – 240 Eur. Apeliaciniu skundu V. V. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį taikant BK 75 str. 2 d. 6 p. nuostatas bei skirti papildomų apribojimų ir įpareigojimų.Skunde nurodo, kad savo kaltės dėl įvykdytos nusikalstamos veikos neginčija, nuoširdžiai dėl jos gailisi, tačiau tokio savo elgesio paaiškinti negali. Tvirtina, jog turi rimtų ateities planų: susirasti darbą, būstą, įgyti dar vieną specialybę, todėl mano, jog būtų naudingesnis būdamas laisvėje ir, pavyzdžiui, dirbdamas nemokamus darbus. Teigia, kad uoliai laikysis visų teismo skirtų baudžiamojo poveikių priemonių ir (ar) įpareigojimų.Teismo posėdžio metu nuteistasis V. V. ir jo gynėjas advokatas Jonas Milčius prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d. teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas, ištyręs byloje esančią medžiagą, skundžiamą nuosprendį, skundų argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nuteistojo V. V. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, paskyrė teisingą bausmę, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Apeliantas nusikalstamos veikos padarymo fakto, veikos kvalifikacijos neginčija, skundu prašo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir jam paskirtos bausmės vykdymą atidėti, todėl teisėjų kolegija dėl nuteistojo kaltės nepasisako.

7.Pagal teismų praktiką laikomasi nuomonės, kad teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Esminė BK 75 str. nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismas šią išvadą gali suformuluoti pagal visų BK 41 str. nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Visgi, įvertinus skundžiame teismo nuosprendyje nurodytus motyvus, apibūdinančius apeliantą (teisiamas 7 kartą, nagrinėjamu atveju jau sulaukęs pilnametystės, nusikalto neišnykus teistumui, nedirba), pripažinus, jog ankstesnės bausmės nedaro jokios pozityvios įtakos, nėra jokio pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant BK 75 str. ir atidedant jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Iš nuosprendžio matyti, kad skirdamas 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę nuteistajam pirmos instancijos teismas įvertino ne tik šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį (nusikaltimas baigtas, tyčinis, turtinio pobūdžio), tačiau ir kitas reikšmingas aplinkybes. O būtent, tai, kad buvo nustatyta tik V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 str. 1 d. 2 p.), kad nors jis ir yra neseniai sulaukęs pilnametystės, tačiau būdamas nepilnamečiu, teistas net 6 kartus už nusikaltimus nuosavybei. Šiuo atveju itin svarbu tai, kad V. V. nusikalstamą veiką padarė net neatlikęs teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės už analogiškas nusikalstamas veikas, neišnykus bei nepanaikinus teistumui. Vadinasi, nuteistasis savo nusikalstamo elgesio visiškai nesistengia pakeisti, tuo labiau, kad naują analogišką nusikaltimą padarė praėjus vos 2 mėnesiams nuo lygtinio paleidimo iš pataisos namų. Taigi, būdamas ne kartą teistas V. V. turėjo labai gerai suvokti, kad dėl jo nusikalstamų veiksmų vėl gali kilti atitinkamos pasekmės, tam tikri suvaržymai, tačiau tai jokios įtakos nuteistajam nepadarė. Be to, nors Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 31 d. nutartimi jis ir buvo paleistas lygtinai, tačiau akivaizdu, kad ir tai iš esmės jokios teigiamos įtakos jo elgesiui nepadarė, nes nesulaikė jo nuo naujų nusikaltimų, todėl pirmosios instancijos teismas šiuo atveju visiškai pagrįstai V. V. netaikė bausmės vykdymo instituto nuostatų.

8. Apibendrinat tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo V. V. apeliacinis skundas dėl jo deklaruojamo noro keistis, susirasti darbą bei mokytis laikytinas visiškai nepagrįstu ir deklaratyviu, todėl atmestinas, o Pasvalio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 25 d. nuosprendis nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

atmesti nuteistojo V. V. apeliacinį skundą.