Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Alberta Baltušytė, sekretoriaujant L. Ž., dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Š. B., jo įstatyminei atstovei A. B., išnagrinėjusi Š. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. B. 2017 m. spalio 29 d., apie 14.30 val. Maironio- Rusų g., Vilniuje vairuodamas automobilį „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas šios teisės, neapdraustą, neperregistruotą įstatymo nustatyta tvarka, be valstybins techninės apžiūros, nesilaikė atstumo, nesugebėjo automobilio sustabdyti, atsitrenkė į pristabdžiusį automobilį „Peugeot 307“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Padaryta žala 226,14 Eurų. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeisdamas KET reikalavimus. Šiais veiksmais Š. B. padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 str. 1 d., 415 str. 2 d., 423 str. 1 d. ir 426 str. 1 d.

Surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, Š. B. veiksmai dalyje dėl transporto priemonės vairavimo neapsidraudus civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ANK 415 str. 1 d., numatantį, kad už minėtą nusižengimą vairuotojas baudžiamas bauda nuo 50 iki 100 eurų. Tačiau administracinės teisės pažeidimai yra padaryti 2016 m. spalio 29 d., t.y. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso galiojimo metu. Kadangi pažeidimo padarymo metu galiojusio įstatymo straipsnio sankcijoje buvo numatyta švelnesnė atsakomybė (ATPK 123 str. 5 d.) nei yra numatyta šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos ANK, Š. B. veiksmai, numatyti ANK 415 str. 1 d. kvalifikuotini ir nuobauda skirtina pagal ATPK 123 str. 5 d.

Š. B. teismo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai. Protokole nurodytą dieną jis vairavo draugo D. Z. automobilį, buvo mieste, draugas prašė pavežti iki namų, nes buvo girtas, davė jam pavairuoti. Po eismo įvykio Dominykas pats sėdo už vairo ir toliau vairavo. Dėl padarytų pažeidimų gailisi.

A. B. (įstatyminė atstovė) teismo posėdžio metu parodė, kad sūnus vairavo D. Z. automobilį, nes jis buvo girtas. Automobilis buvo vogtas. D. ir Z. veda jos sūnų iš kelio, tačiau iš esmės jis nėra blogas, padeda namuose, pagamina valgyti.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 1 būrio vur. Patrulio R. V. 2016-10-29 tarnybinio pranešimo duomenimis, 2016-10-29 apie 14.39 val. patruliuojant iš VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Maironio- Rusų g. įvyko eismo įvykis. Atvykus į vietą, pareigūnai rado apgadintą ir iš įvykio vietos patrauktą automobilį „Peugeot“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas R. V. paaiškino, kad vairuodamas automobilį Maironio gatve pristabdė ties Rusų gatve ir į jo automobilio galinę dalį atsitrenkė automobilis „Mitsubishi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Išlipęs iš automobilio bendravo su vairuotoju, sutarė pildyti eismo įvykio deklaraciją, po to automobilio „Mitsubishi“ keleivis (L. D.) persėdo į vairuotojo vietą, vairuotojas sėdo į keleivio vietą ir jie pasišalino link centro. Įvykio metu žmonės nenukentėjo. Kartu važiavo D. R. ir I. R. (b.l. 6).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 2 būrio vyr. patrulio M. K. 2016-10-29 tarnybinio pranešimo duomenys analogiški (b.l. 15).

Liudytojų D. R. ir I. R. parodymai iš esmės atitinka R. V. parodymus (b.l. 13, 14).

VĮ „Regitra“ Informacijos apie kelių transporto priemones duomenimis, automobilio „Mitsubishi Colt“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojas-savininkas nuo 2007-08-13 yra J. Ž. (b.l. 25).

Transporto priemonės 2016-10-13 pirkimo-pardavimo sutarties duomenimis, V. P. minėtą automobilį pardavė D. Z. (b.l. 29).

Asmens parodymų atpažinti protokolo duomenimis, R. V. atpažino Š. B. kaip asmenį, kuris 2016-10-29 įvykio metu vairavo automobilį „Mitsubishi Colt“ (b.l. 31-32).

Asmens parodymo atpažinti protokolų duomenimis, liudytojai D. R. ir E. R., taip pat atpažino Š. B. kaip asmenį, vairavusį automobilį „Mitsubishi Colt“ (b.l.33-36).

AB „Lietuvos draudimas“ transporto žalų skyriaus pateiktos sąmatos duomenimis, eismo įvykio metu automobiliui „Peugeot 307“, padaryta žala siekia 226,14 Eurų (b.l. 45).

Motyvuojamoji dalis

Teismas įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone nustatė ir pripažįsta, kad Š. B. pažeidė kelių eismo taisyklių reikalavimus, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas turtas – tiek jo vairuojamas, tiek nukentėjusiojo automobiliai. Š. B. po įvykusio eismo įvykio fakto privalėjo likti eismo įvykio vietoje, iš jo pasišalinti tik užpildžius eismo įvykio deklaraciją arba apie įvykį informavęs policijos pareigūnus. Š. B. to nepadaręs tyčia išvažiavo iš eismo įvykio vietos, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Tokią tiesą byloje patvirtina tarpusavyje atitinkančių duomenų visuma, užfiksuota paties Š. B., nukentėjusiojo ir liudytojų parodymuose, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, fotolentelėse, tyrimo metu atliktų veiksmų protokoluose.

Š. B. teismo posėdžio metu savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad įvykio dieną draugas D. Z. buvo girtas, todėl paprašė jo pavairuoti automobilį, paveži iki namų. Tokius pažeidėjo paaiškinimus patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Nukentėjusysis R. V. tyrimo metu parodė, kad automobilį, kuris įvažiavo į jo vairuojamo automobilio galinę dalį, vairavo tamsiaplaukis vaikinas, kuris, nepavykus susitarti dėl eismo įvykio vietos deklaracijos nepildymo, apsikeitė vietomis su automobilyje buvusiu keleiviu, o pastarasis iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Tokius nukentėjusiojo parodymus atitinka liudytojų D. R. ir I. R. parodymai apie tai, kad po eismo įvykio vairuotojas su keleiviu apsikeitė vietomis ir nuvažiavo bei asmens parodymo atpažinti protokolų duomenys.

Tokiu būdu tarpusavyje atitinkantys duomenys reikšmingai patvirtina, kad protokole nurodytą dieną Š. B. vairuodamas automobilį, neturėdamas tam teisės, neapdraudęs ir neperregistravęs jo įstatymų nustatyta tvarka, be valstybinės techninės apžiūros, nesilaikė atstumo, nesugebėjo automobilio sustabdyti, atsitrenkė į priešais pristabdžiusį automobilį ir abu automobilius apgadino.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ir ANK), kurio 426 straipsnis numato atsakomybę už tyčinį pasitraukimą iš eismo įvykio vietos. ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 (toliau – ir ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymas) 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Vadovaujantis ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 4 punktu Š. B. veiką dėl transporto priemonės, neapdraustos privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, vairavimo būtina kvalifikuoti būtent pagal ATPK 123 str. 5 d., nes šis straipsnis numato švelnesnę baudos sankciją nei ANK 415 str. 1 d.

Š. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis dėl padarytų pažeidimų gailisi, sunkinančių aplinkybių išnagrinėjus bylą teisme nenustatyta.

Skirdamas pažeidėjui nuobaudas teismas atsižvelgia į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į sukeltas pasekmes ir kaltininko veiksmų turinį, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėjo asmenybę, jo elgesį iki ir po pažeidimo padarymo. Š. B. padarė pažeidimus eismo saugumo ir transporto srityje būdamas nepilnametis, iki tol buvo baustas administracine tvarka, tačiau už teisės pažeidimus transporto srityje baudžiamas pirmą kartą. Įvertinęs visas nuobaudos skyrimui reikšmingas aplinkybes, veikų turinį, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais teismas skiria sankcijos minimumą atitinkančias baudas.

Atsižvelgiant į tai, jog Š. B. yra nepilnametis, vadovaujantis ANK 44 straipsniu, skirtinų nuobaudų dydis mažintinas perpus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 38 straipsniu, 44 straipsniu, 415 straipsnio 2 dalimi, 423 straipsnio 1 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu, Lietuvos Respublikos ATPK 123 straipsnio 5 dalimi,

nutaria:

Š. B. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, ir paskirti jam 14 eurų dydžio baudą.

Š. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 15 eurų dydžio baudą.

Š. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 150 eurų dydžio baudą.

Š. B. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 300 eurų dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, Š. B. paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti jam galutinę subendrintą nuobaudą – 300 eurų dydžio baudą.

Išaiškinti, kad baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau per 40 dienų nuo nutarimo nuorašo jam įteikimo dienos į „Swedbank“ banko Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, įmokos kodas 1001, arba į banko Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 1001 (mokėjimo pavedime nurodant bylos numerį AN15-1850-754/2017 ir ROIK 17065609962), o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos (LR ATPK 313 str.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. apylinkės teismą.