- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-06-30
- Bylos Nr.
- 1S-469-485/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04732-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Algirdas Remeika, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- N. Š.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Paštuolio, Aurelijaus Rauckio ir Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo N. Š. skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2020 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. LK-67 atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. N. Š. nuteistas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 metams. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 21 d. nuosprendžiu paskirta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams.
2. Bausmės pradžia – 2015 m. sausio 21 d., o jos pabaiga – 2021 m. sausio 21 d. Komisijos nutarimo priėmimo dieną, tai yra 2020 m. balandžio 17 d., likusi neatlikta bausmės dalis buvo 9 mėnesiai 4 dienos.
Žemesnės instancijos teismas
3. Komisija 2020 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. LK-67 nutarė netaikyti nuteistajam N. Š. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
4. Nesutikdamas su Komisijos nutarimu, N. Š. pateikė skundą apylinkės teismui, tačiau Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartimi šis jo skundas buvo atmestas. Nuteistasis skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. gegužės 19 d. nutartį ir prašo taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Šalies argumentai
4.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad ankstesni teistumai yra jo praeitis, kurios jis pakeisti negali. Jis atitinka lygtinio paleidimo kriterijus, neturi galiojančių drausminių nuobaudų. Be to, nors turi įsiskolinimų, tačiau darbo pataisos įstaiga jam nesuteikia dėl darbo vietų stokos, dėl ko jo skola ir toliau didėja.
4.2. Atkreipiamas dėmesys, kad anksčiau nuteistajam atliekant bausmę Vilniaus pataisos namuose, šios įstaigos administracija tarpininkavo jo lygtiniam paleidimui, tačiau įvykus rotacijai jam vėl yra taikomas adaptacinis periodas ir sukelti OASys metodika nustatyti balai, kad būtų iš ko juos mažinti ir neva su juo dirbti. Nuteistojo teigimu, motyvas, kad nėra duomenų, jog nuteistasis būtų gydęsis nuo priklausomybės, absurdiškas, kadangi ketvirtadalį bausmės jis atliko reabilitacijoje. Be to, jis drausmine tvarka buvo baudžiamas tik bausmės atlikimo pradžioje, kai neturėjo motyvacijos keistis. Šiuo metu jis lanko socialinės reabilitacijos programas, atvykęs į Kybartų pataisos namus, savo iniciatyva įkūrė anonimines grupes priklausomybių turintiems asmenims, likusi neatlikta bausmės dalis tesudaro šešis mėnesius.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimu į nuteistojo skundą prokurorė Gintarė Meškauskienė nurodo su juo nesutinkanti ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
6. Nuteistojo skundas atmetamas.
7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
8. Nuteistasis N. Š. yra atlikęs įstatyme numatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos ir yra pateikęs prašymą pataisos įstaigos administracijai jam šį institutą taikyti, todėl tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl probacijos nuteistajam taikymo. Tačiau lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Šiuo atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė (96 balai), tačiau artima aukštai. Be to, ją sudaro itin didelis dinaminių (kintančių) balų skaičius, tai yra 51 balas. Įvertinus tai, svarstant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nuteistajam taikymo klausimą, jo pažanga pataisos proceso metu turi būti itin akivaizdi ir įtikinanti, jog bausmės tikslai nuteistajam jau šiuo metu yra pasiekti, o būdamas nestruktūruotoje aplinkoje jis savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
9. Nuteistasis, nesutikdamas su pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimu pagal OASys metodiką, teigia, jog ši rizika jį perkėlus iš Vilniaus pataisos namų į Kybartų pataisos namus buvo nepagrįstai padidinta, siekiant sudaryti įspūdį, kad šiuos balus mažinant su nuteistuoju yra dirbama. Aukštesniojo teismo vertinimu, šie skundo argumentai yra visiškai nepagrįsti. Kaip nurodoma skundui nagrinėti pateiktoje socialinio tyrimo išvadoje, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balai nuteistajam padidėjo, to nesiejant su netinkamu jo elgesiu bausmės atlikimo metu, o atsižvelgiant į nustatytus ankstesnių vertinimu neatitikimus bei vertintojų pasikeitimą. Jokių objektyvių duomenų, kad ši rizika nuteistajam nustatyta nepagrįstai, nuteistasis nepateikė.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis individualų socialinės reabilitacijos planą vykdo – jis įgijo suvirintojo elektra specialybę, šiuo metu mokosi 11 klasėje ir siekia įgyti vidurinį išsilavinimą, pataisos įstaigoje atliko gerbūvio gerinimo darbus, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, buvo penkis kartus paskatintas, lanko socialinės reabilitacijos programas, skirtas priklausomybių mažinimui. Visos šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis pataisos proceso metu siekia savo elgesį ir mąstymą kreipti teigiama linkme, tačiau vien jų nepakanka spręsti, kad ši nuteistojo pažanga jau yra pakankama lygtiniam paleidimui taikyti.
11. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam vis dar nustatomi ne tik statiniai, bet ir dinaminiai, kriminogeniniai jo riziką nusikalsti didinantys veiksniai, tai yra gyvenimo būdas, susijęs su alkoholio vartojimu, nuostata į darbą, sunkėjantis smurtinių nusikaltimų modelis, savikontrolės problemos, finansinis nestabilumas, savikritiškumo stoka, vertybinės nuostatos, sunkumai sprendžiant savo netinkamo elgesio problemas, mąstymo lankstumo stoka, nepakankama motyvacija elgesio keitimui. Šiuos kriminogeninius veiksnius patvirtina socialinio tyrimo išvadoje išskiriamos aplinkybės, apibūdinančios nuteistojo mąstymą bei elgesį, jo emocinę gerovę. Atlikus didžiąją dalį laisvės atėmimo bausmės, vis dar stebimas nebrandus nuteistojo problemų sprendimas, galios jausmo palaikymas asocialia veikla. Jis save gerai vertina kompanijose su panašiomis vertybėmis. Nors tiesiogiai diskriminacinių nuostatų neišreiškia, tačiau yra linkęs menkinti savo įvykdytus nusikaltimus, perkeldamas kaltę kitiems asmenims. Ši aplinkybė vertintina itin kritiškai atsižvelgiant į tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nuteistasis savo kaltės dėl įvykdyto nusikaltimo nepripažino, o jo pakartotinio smurtinio elgesio rizika (HCR-20) vis dar išlieka vidutinė ir artima aukštai.
12. Pažymėtina, kad nuteistasis skunde pagrįstai akcentuoja, jog atlikdamas bausmę pataisos įstaigose, jis pakankamai aktyviai dalyvavo elgesio pataisos programose, skirtose asmenims, turintiems priklausomybių nuo psichiką veikiančių medžiagų. Vis tik, įvertinus tai, kad nuteistojo smurtinio elgesio modeliai pataisos proceso metu nėra koreguojami pakankamai aktyviai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, jog galimo alkoholio ar narkotinių bei psichotropinių medžiagų pavartojus nestruktūruotoje aplinkoje, nuteistojo impulsų kontrolė, tikėtina, vis dar nebūtų pakankama, kad sulaikytų jį nuo priešingo teisei elgesio. Juolab kad ir atlikęs pakankamai didelę bausmės dalį pataisos įstaigoje, dar 2018 m. birželio 13 d. jis buvo baustas drausmine tvarka dėl to, kad vartojo fizinį (ar psichinį) smurtą prieš kitus nuteistuosius. Nuteistasis, nors ir suvokia kai kurias problemines sritis, su kuriomis susiduria – savitvardos praradimą, pykčio protrūkius apsvaigus, tačiau tokio elgesio pasekmes vis dar gali įvardyti tik labai paviršutiniškai, stokoja lankstumo, yra pernelyg optimistiškas dėl sėkmės galimybių, nekritiškai vertina galimą atkrytį dėl turimos priklausomybės nuo psichiką veikiančių medžiagų, kurios neabejotinai sąlygoja jo nusikalstamumą, be kita ko, ir darant vis sunkesnius su fizinio smurto panaudojimu susijusius nusikaltimus.
13. Taigi, įvertinus tai, kas išdėstyta, dar negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad nuteistojo pažanga pataisos proceso metu yra akivaizdi ir įtikinanti, o tuo pačiu ir pakankama pagrįstai manyti, jog jis laikytis įstatymų ir nebenusikals. Nuteistojo skunde akcentuojamos pastangos lankant socialinės reabilitacijos programas vertintinos pozityviai, tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo rizika pakartotinai nusikalsti, be kita ko, ir vykdant smurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, vis dar išlieka itin aukšta, pagrindo manyti, kad nuteistajam gali būti taikoma probacija ir jos metu būdamas nestruktūruotoje aplinkoje nuteistasis sugebės savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, nėra. Todėl konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus jo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nuteistajam nustatomą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar sudaro itin reikšmingas dinaminių balų, kuriuos nuteistasis savo kryptingu elgesiu turi galimybę sumažinti, skaičius, todėl atlikdamas bausmę pataisos namuose, nuteistasis privalo dėti pastangas šiems balams sumažinti. Skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Komisijos 2020 m. balandžio 17 d. nutarimo, yra pagrįsta, teisinga ir teisėta, jos naikinti nuteistojo skundo motyvais jokio teisinio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutarė:
atmesti nuteistojo N. Š. skundą ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2020 m. gegužės 19 d. nutartį.
Apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.