Panevėžio apygardos teismo nutartis

2017-06-28 · Civilinė byla Nr. e2A-506-198/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-28
Bylos Nr.
e2A-506-198/2017
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-05829-2016-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Jonaitienė (pran.), Margarita Dzelzienė
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
V. K.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-506-198/2017Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05829-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.10.8.; 2.6.10.2.4.1.; 3.3.1.14; 3.3.1.20. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 28 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-90-940/2017 pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovei V. K., tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, T. K. ir P. K., dėl turtinės žalos, palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 3 854,92 Eur žalos atlyginimą, 100,73 Eur palūkanas, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2015 m. gruodžio 2 d. kilo gaisras gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kurio ½ dalis priklauso atsakovei, o kita ½ dalis – T. K.. Gaisro metu sudegė visas gyvenamasis namas. Nustatyta, kad gaisras kilo atsakovei priklausančioje gyvenamojo namo dalyje. Kadangi trečiajam asmeniui priklausanti gyvenamojo namo dalis buvo apdrausta Būsto draudimu, ieškovė išmokėjo trečiajam asmeniui T. K. 7 709,84 Eur draudimo išmoką ir ragino atsakovę kompensuoti bendrovei išmoką gera valia.Atsakovė žalos neatlygino, teigdama jog gaisras kilo dėl atsakovės ir T. K. bendrai naudojamo elektros apskaitos prietaiso.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. kovo 6 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, iš atsakovės V. K. priteisė 770,98 Eur žalos atlyginimą, 22,66 Eur palūkanas, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos 793,64 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo (2016 m. rugpjūčio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 124,73 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovei AB „Lietuvos draudimas“. Priteisė iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ į valstybės pajamas 120,43 Eur už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Kitą ieškinio dalį atmetė.Nustatė, kad atsakovei V. K. nuosavybės teise priklausančioje pastato dalyje – patalpoje „1-2“ kilo gaisras ir pastato bendrasavininkas patyrė nuostolių, o draudikas (ieškovė) išmokėjo jam draudimo išmoką. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai nustatė, kad gaisro židinio zona – gyvenamojo namo „1-2“ patalpoje, kurioje buvo bendras su kitu namo bendrasavininku (P. K., o vėliau T. K.) elektros apskaitos prietaisas ir elektros įvadas. Gaisro kilimo priežastis avarinis darbo režimas elektros instaliacijoje. Šiuo atveju nebuvo galima nustatyti konkretaus prietaiso, nes buvo viskas sudegę, todėl konkretesnė priežastis dėl ko įvyko gedimas elektros instaliacijoje nenustatyta.Teismas sprendė, kad atsakovė nevykdė bendro pobūdžio pareigos su pastatu elgtis atidžiai ir rūpestingai, t. y. taip, kad jos pastato dalyje nebūtų sukeltas gaisras. Atsakovė V. K. pažeidė teisines pareigas, kurias turto savininkui nustato teisės aktai, apibrėžiantys turto savininko teisių turinį, bendrąsias savininko teises ir jų įgyvendinimo ribas. Teismas konstatavo, kad šiuo atveju bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos nevykdymas yra pakankamas pagrindas atsakovės civilinei atsakomybei kilti, nes tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos yra teisiškai reikšmingas priežastinis ryšys.Įvertinęs visumą aplinkybių, tai, kad elektros apskaitos prietaisas ir elektros įvadas buvo bendri su gyvenamojo namo bendrasavininku (draudėju), atsakovei priklausančioje patalpoje buvo ir draudėjui priklausanti elektros paskirstymo dėžutė, į tai, kad konkretus elektros prietaisas dėl ko kilo gaisras byloje nenustatytas, aplinkybes, kad draudimo išmoka buvo išmokėta dėl visos gaisro vietos sutvarkymo, t. y. ir gyvenamojo namo dalies priklausiusios atsakovei, atsakovės materialinę padėtį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas ieškovės prašomą priteisti žalos suma mažino ir iš atsakovės priteisė 20 proc. ieškovės prašomos priteisti žalos sumos, t. y. 3854,92 x 20 proc. turtinės žalos atlyginimo, kas sudaro 770,98 Eur, 22,66 Eur palūkanų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą dalyje, kuria ieškinys atmestas, panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti pilnai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad skundžiama teismo sprendimo dalis, kuria ieškinys atmestas, priimta pažeidžiant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.251 straipsnį, bendruosius teisingumo ir protingumo principus, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 98 straipsnį. Pažymi, kad būtent dėl atsakovės elektros instaliacijos bendrumo su draudėju ieškovė pasinaudojo procesine teise sumažinti ieškinio reikalavimą ir jį sumažino iki 50 proc. Mano, kad bylą nagrinėjęs teismas neturėjo teisinio pagrindo, remdamasis tomis pačiomis aplinkybėmis, sumažinti žalos iki 20 proc.Atkreipia dėmesį, kad atsakovė prašė ieškinį atmesti, tačiau neteikė prašymo sumažinti žalą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo motyvas, kad atsakovės materialinė padėtis neleidžia įsigyti kitos gyvenamosios patalpos, jos dydžio mažinimui nėra pagrįstas įstatymu. Teigia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatyme ar sutartyje nustatyta ribota atsakomybė. Mažinti atsakovės atsakomybės apimtį nėra galimybės nei įstatymo pagrindu, nei vadovaujantis bendraisiais teisingumo ir protingumo principais. Pagal kasacinio teismo praktiką nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas, kaip vieno iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo – išimtis, turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-460/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010.). Nesutinka su teismo įvardintu žalos mažinimo kriterijumi - ieškovės kompensuotas atsakovei gaisravietės tvarkymo išlaidas. Laužavietės tvarkymo išlaidos buvo skaičiuotos tik apdraustam turtui. Be to, šis teismo konstatavimas nėra teisiškai reikšmingas žalos mažinimui. Teigia, kad teismas nepagrįstai nesprendė klausimo dėl ieškovės kelionės išlaidų į paskutinįjį teismo posėdį priteisimo. Ieškovės dalyvavimas posėdyje buvo pripažintas būtinu. Po teismo posėdžio teismui buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys kelionės išlaidas.

Atsakovė V. K., tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, T. K., P. K. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkinamas. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, todėl nagrinėtinas apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas.Apeliaciniu skundu iš esmės ginčijamas pirmosios instancijos teismo nuostolių (žalos) atlyginimo dydį nagrinėjamu atveju reglamentuojančių teisės normų aiškinimas ir taikymas. Kadangi kita sprendimo dalis apeliacine tvarka neapskųsta, teisėjų kolegija nagrinėja, vertina bei pasisako dėl apeliaciniu skundu skundžiamos sprendimo dalies teisėtumo bei pagrįstumo.Byloje nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 2 d. apie 19.57 val. kilo gaisras gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris po ½ dalį priklauso atsakovei V. K. ir trečiajam asmeniui T. K.. Labiausiai tikėtina gaisro priežastis – avarinis darbo režimas elektros instaliacijoje, dėl įvykio kaltas asmuo nenustatytas. Gaisro židinys nustatytas gyvenamojo namo patalpoje „1-2“, kurioje buvo įrengtas elektros apskaitos prietaisas. T. K. priklausančioje gyvenamojo namo dalyje faktiškai gyveno jo tėvas, atsakovės brolis, P. K.. Atsakovė naudojosi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 1-1, 1-2, 1-4, 1-5 patalpomis, o trečiasis asmuo P. K. – 1-3, 1-6, 1-7, 1-8, 1-9 patalpomis.2015 m. gruodžio 2 d. kilusio gaisro metu apdegė ir aprūko 64 m² gyvenamojo namo patalpų, sudegė pastato stogas, dalis perdangos, sudegė dalis name buvusio turto, dalis turto aprūko, buvo aplieta vandeniu. Tretysis asmuo P. K. su ieškove AB „Lietuvos draudimas“ 2015 m. balandžio 30 d. buvo sudaręs jo valdomos dalies 32,06 m² gyvenamojo namo ir 15 m² ūkinio pastato, adresu (duomenys neskelbtini), Būsto draudimo sutartį. Dėl šio įvykio metu padarytos žalos ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ draudėjui išmokėjo 7 709, 84 Eur dydžio draudimo išmoką. Ieškovė AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą dėl nurodyto dydžio, vėliau šią sumą sumažino 50 proc., žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės V. K. CK 6.1015 straipsnio pagrindu – draudėjo teisei į žalos atlyginimą perėjus draudikui.Pirmosios instancijos teismo išvados, jog nagrinėjamoje byloje nustatytos deliktinės atsakomybės sąlygos, žalos dydis apeliacine tvarka neginčijami. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų – visiško nuostolių atlyginimo principas, taip pat įtvirtinta galimybė nustatyti šio principo išimtį. Tokią išimtį nustato CK 6.251 straipsnio 2 dalis, suteikianti teismui teisę, atsižvelgiant į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių padarinių. Teismas tai gali padaryti tiek savo iniciatyva, tiek atsakovo prašymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2010). Deliktinę atsakomybę reglamentuojančiose įstatymo nuostatose taip pat numatoma, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). Teismo posėdžio metu atsakovė su ieškiniu nesutiko ir pašė jį atmesti, tačiau pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad prašo atsižvelgti į jos sunkią turtinę padėtį, jei teismas tenkintų ieškinį. Šiam prašymui pagrįsti atsakovė pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažymą apie gaunamas senatvės pensijos išmokas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atmeta apeliantės teiginius, kad atsakovė neteikė prašymo sumažinti žalą, kaip visiškai nepagrįstus. Be kita ko, esant įstatyme numatytoms sąlygoms teismas gali mažinti nuostolių atlyginimo dydį ir savo iniciatyva.Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką CK 6.251 straipsnio 2 dalis leidžia teismui įgyvendinti teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus tais atvejais, kai visiško nuostolių atlyginimo principo įgyvendinimas sukeltų atsakovui arba kitiems asmenims labai sunkių padarinių, todėl visiškas nuostolių atlyginimas pažeistų šiuos principus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad nuostolių (žalos) atlyginimo mažinimas turi būti taikomas labai atsargiai ir tik tais atvejais, kai byloje konstatuotos jos taikymo sąlygos, ir sąžiningumas, protingumas ir teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Teisėjų kolegijos nuomone nagrinėjamoje byloje būtent toks išimtinis atvejis ir egzistuoja. Byloje nustatyta, kad 2015 m. gruodžio 2 d. apie 19.57 val. atsakovei ir trečiajam asmeniui priklausančiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilusio gaisro priežastis – avarinis elektros instaliacijos gedimas. Konkretus elektros apskaitos prietaisas, dėl ko kilo gaisras, nenustatytas. Nors gaisro židinys buvo atsakovei priklausančioje gyvenamojo namo patalpoje „1-2“, kurioje įrengtas elektros apskaitos prietaisas, tačiau tiek elektros apskaitos prietaisas, tiek elektros įvadas atsakovės buvo bendras su kitu namo bendrasavininku (draudėju). Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, byloje nėra duomenų, kad atsakovei priklausančioje namo dalyje elektros instaliacija buvo įrengta ir naudota laikantis nustatytų reikalavimų (CPK 178 straipsnis). Taip pat nustatyta, kad gyvenamojo namo bendrasavininkas T. K. irgi jokių aktyvių veiksmų nesiėmė ir netikrino jam priklausančioje gyvenamojo namo dalyje esančios elektros instaliacijos būklės. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į atsakomybės prigimtį, spręsdamas dėl iš atsakovės priteistino nuostolių (žalos) atlyginimo dydžio.Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad dėl atsakovės elektros instaliacijos bendrumo su draudėju ji pasinaudojo procesine teise sumažinti ieškinio reikalavimą iki 50 proc., todėl bylą nagrinėjęs teismas neturėjo teisinio pagrindo, remdamasis tomis pačiomis aplinkybėmis, sumažinti žalos iki 20 proc. Šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi Civilinio proceso kodekso nuostatų, laisvai disponuoja joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra būtent ginčo šalių pareiga. Šiuo atveju ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 7 709,84 Eur žalos atlyginimą, vėliau, pasinaudodama savo procesinėmis teisėmis, ieškinio reikalavimus sumažino 50 proc. ir prašė priteisti 3 854,92 Eur. Nėra pagrindo sutikti, kad ieškovės naudojimasis procesinėmis teisėmis ir pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas, šiuo atveju riboja teismą sprendžiant priteistino žalos (nuostolių) atlyginimo dydžio klausimą. Tokie apeliantės argumentai nesuderinami su teisingumo principo įgyvendinimu ir civilinio proceso tikslais (CPK 2 straipsnis). Be to, pirmosios instancijos teismas priteistiną žalos dydį sumažino, atsižvelgdamas ne tik į atsakovės elektros instaliacijos bendrumą su draudėju, tačiau įvertinęs ir kitas byloje nustatytas aplinkybes.Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovės materialinė padėtis yra sunki ir, manytina, ilgalaikė. Kadangi atsakovė yra nedarbingo amžiaus, jos pajamos – apie 200 Eur per mėnesį gaunama senatvės pensija. Po gaisro atsakovė gyvena socialiniame būste. Gaisro metu ne tik tretieji asmenys patyrė nuostolių, kuriuos kompensavo ieškovė, tačiau sudegė ir atsakovės vienintelė turėta gyvenamoji patalpa su visais buvusiais namų apyvokos daiktais, dokumentais. Nors apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo motyvas, jog atsakovės materialinė padėtis neleidžia įsigyti kitos gyvenamosios patalpos, žalos dydžio mažinimui nėra pagrįstas įstatymu, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, ši aplinkybė patvirtina atsakovės sunkią turtinę padėtį. Skundžiamame teismo sprendime nustatytų faktinių aplinkybių, patvirtinančių, kad atsakovės turtinė padėtis yra išties sunki, apeliaciniame skunde iš esmės neginčija ir apeliantė.Pažymėtina ir tai, kad ieškovės reikalaujama priteisti iš atsakovės suma (3 854,92 Eur), nepaisant to, kad ieškovė ją sumažino 50 proc., atsižvelgiant į atsakovės gaunamas pajamas, neabejotinai laikytina didele – atsakovė neturi pakankamai pajamų, turto, iš kurių galėtų realiai atlyginti tokio dydžio nuostolius.Šiuo atveju žala padaryta atsakovei nevykdžius bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas faktines bylos aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamas atvejis yra išimtinis ir šiuo atveju egzistuoja CK 6.251 straipsnio 2 dalyje, 6.282 straipsnio 3 dalyje nustatytos šių teisės normų taikymo sąlygos.Skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai pagrindžia, kad visiško nuostolių atlyginimo principo taikymas šioje byloje nagrinėjamu atveju pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Su šiais motyvais sutinka ir apeliacinės instancijos teismas. Dėl to, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje netinkamai taikė CK 6.251, 6.282 straipsnių nuostatas ir nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos šių teisės normų taikymo praktikos. Apeliantė teigia, kad teismas nepagrįstai nesprendė klausimo dėl jos kelionės išlaidų į paskutinįjį teismo posėdį priteisimo, kadangi šias išlaidas patvirtinantys įrodymai buvo pateikti po teismo posėdžio. CPK 98 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymą dėl išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti priteisimo ir šias išlaidas patvirtinančius įrodymus šalys gali pateikti bet kuriuo proceso metu, svarbu, kad tai būtų padaryta iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šiuo atveju ieškovės atstovas 2017 m. vasario 13 d. teismo posėdyje baigiamųjų kalbų metu prašė priteisti kelionės išlaidas ir į pastarąjį posėdį, tačiau išlaidas pagrindžiantys dokumentai teismui pateikti 2017 m. vasario 21 d., t. y. baigus bylos nagrinėjimą iš esmės, ką pripažįsta ir apeliantė, todėl teisėjų kolegijos nuomone pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių išlaidų paskirstymo šalims klausimo nesprendė. Šias išvadas teisėjų kolegija daro atsižvelgdama ir į tai, kad 2017 m. vasario 6 d., 2017 m. vasario 13 d. teismo posėdžiuose ieškovės atstovas dalyvavo, 2017 m. vasario 6 d. teismas, paskelbęs teismo posėdžio pertrauką, įpareigojo šalis pasiruošti baigiamosioms kalboms. Ieškovė buvo iš anksto informuota apie numatoma bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigą ir turėjo galimybę pateikti bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus.Tai, kad ieškovės atstovo dalyvavimą teismo posėdyje teismas pripažino būtinu, niekaip nesusiję su ieškovės prašymu priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš kitos šalies ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta pareiga laiku pateikti šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, kiti apeliacinio skundo argumentai reikšmės, vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų plačiau neaptaria.Išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, teisingai taikė CK 6.251 straipsnio 2 dalies bei CK 6.282 straipsnio 3 dalies nuostatas ir teisingai nustatė ieškovei iš atsakovės V. K. priteistinos žalos atlyginimo dydį. Visiškas ieškovės reikalaujamų priteisti nuostolių atlyginimas šiuo atveju neatitiktų teisingumo ir protingumo kriterijų (CK 1.5 straipsnis). Procesinės teisės normų ir kasacinio teismo praktikos taikymo pažeidimų nenustatyta. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Apeliacinį skundą atmetus, apeliantės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjos Margarita DzelzienėBirutė JonaitienėNijolė Danguolė Smetonienė