Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Margaritos Kiudytės – Čarienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje

G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, vykdantis individualią veiklą, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje (dvi veikos), 198¹ straipsnio 1 dalyje (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. R. neteisėtai įgijo, laikė ir gabeno vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę ir jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti:

jis, 2024 m. rugpjūčio 18 d. vakare, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, daugiabučio namo laiptinėje, adresu: (duomenys neskelbtini), rado, pasiėmė ir taip neteisėtai įgijo A. K. vardu išduotą banko AB „Swedbank“ elektroninę mokėjimo priemonę – debetinę banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) su ant jos užrašytu kortelės PIN kodu, pakankamu finansinei operacijai inicijuoti, kurią parsinešė ir neteisėtai laikė namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), o taip pat nešiojosi su savimi po Gargždų miestą, kol 2024 m. rugpjūčio 21 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, šią elektroninę mokėjimo priemonę grąžino A. K..?

Be to, jis neteisėtai panaudojo vieną svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, neteisėtai prisijungė prie informacinės sistemos, pažeisdamas informacinės sistemos apsaugos priemones bei atlikdamas finansines operacijas, apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą:

jis, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti A. K. priklausančius pinigus, 2024 m. rugpjūčio 19 d., 13.58 val., 13.59 val., 14.16 val., 15.22 val., 15.31 val., 18.30 val., 19.46 val. ir 20.25 val. bei rugpjūčio 20 d., 08.53 val., 12.03 val., 12.03 val. ir 12.09 val. banko AB „Swedbank“ bankomate, esančiame Klaipėdos g. 37 , Gargždų m., Klaipėdos r., įdėjo A. K. vardu išduotą banko AB „Swedbank“ elektroninę mokėjimo priemonę – debetinę banko kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) į bankomato kortelių skaitytuvą, bankomate suvedė jam žinomą ant kortelės užrašytą mokėjimo kortelės PIN kodą ir taip panaudojęs svetimą, A. K. banko AB „Swedbank“ išduotą elektroninio mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis, pažeisdamas banko informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prisijungė prie banke AB „Swedbank“ esančios A. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir identifikavęs save kaip teisėtą duomenų naudotoją, neteisėtai atliko aštuonias finansines pinigų išgryninimo operacijas, kurių metu iš A. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino po 100 Eur ir tokiu būdu apgaule įgijo A. K. priklausančius 1200 eurų.

Iš įtariamojo G. R. parodymų nustatyta, kad jis kaltę padarę nusikalstamas veikas pripažino, nuoširdžiai gailisi, savo veiksmus vertina kritiškai ir parodė, kad A. K. yra jo kaimynas. Pas jį paskutinį kartą svečiuose buvo prieš mėnesį laiko, tikslios datos neprisimena. Tada pas A. jie namuose šventė, vartojo alkoholį. Išeidamas iš A. namų, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, laiptinėje ant žemės rado banko „Swedbank“ mokėjimo kortelę, kurią pasiėmė, kieno vardu buvo ši kortelė jis neįsidėmėjo ir neperskaitė. Ant minėtos kortelės antros pusės buvo užrašytas kortelės PIN kodas. Kad rado kortelę niekam nesakė, policijai, bankui nepranešė. Kitą dieną atsikėlęs nusprendė nueiti patikrinti ar rastoji banko kortelė veikia ir ar joje yra pinigų. Apie pietus nuėjo prie prekybos centro „Maxima“, adresu Klaipėdos g. 37, Gargždai, esančio banko „Swedbank“ bankomato, įdėjo į jį kortelę ir surinko ant jos galinės dalies nurodytą PIN kodą iš keturių skaitmenų. Kortelei atsidarius jis patikrino sąskaitą, prisimena, kad joje buvo nemažai pinigų, gerokai virš 1 000 Eur. Tuomet sugalvojo, kad reikia pasisavinti pinigų, kad galėtų nusipirkti alkoholio ir maisto produktų. Pabandė nuimti 500 Eur, bet tiek jam nuimti nepavyko, pasirodė užrašas, kad viršytas limitas; tada pabandė nuimti 100 Eur ir jam pavyko. Išsigryninęs ir pasisavinęs kito žmogaus pinigus nuėjo į parduotuvę, nusipirko alkoholio, maisto ir grįžo namo. Vėliau sugalvojo nueiti ir vėl nusiimti pinigų, vėl nuėjęs į tą patį bankomatą nuėmė dar 100 Eur. Vėl kažkur nusipirko alkoholio, maisto, cigarečių. Taip tą dieną jis iš kelis kartus išsigrynino po 100 Eur, kitą dieną – dar kelis kartus po 100 Eur. Suvokė, ką padarė, kad neteisėtai pasinaudojo kito žmogaus banko mokėjimo kortele bei pasinaudojo jo pinigais, kuriuos iššvaistė ir išleido savo reikmėms. Tik po to pastebėjo, kad minėta kortelė priklausė A. K., nes ant kortelės buvo užrašytas jo vardas ir pavardė. Tada jis A. tą kortelę nunešė, prisipažino, kad pasinaudojo jo pinigais; su A. susitarė ir pasirašė pasižadėjimą, kad jis pastarajam grąžins 1 200 Eur per vienerius metus. (1 t., b. l. 73-76, 87-90).

Iš 2024 m. rugpjūčio 21 d. pareiškimo apie padaryta nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad A. K. pranešė ir parodė, kad laikotarpiu nuo 2024 m. rugpjūčio 17 d. iki 18 d. pametė jam priklausančią „Swedbank“ mokėjimo kortelę, kurios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Kur pametė nurodyti negali, kadangi tomis dienomis nemažai vartojo alkoholio. Kadangi kortelės galiojimo laikas buvo baigėsi, jis buvo užsisakęs naują kortelę, tačiau nebuvo jos aktyvavęs. 2024 m. rugpjūčio 19 d. nuvykęs į bankomatą, esantį adresu Klaipėdos g. 41, Gargždai, norėjo išsiimti grynųjų pinigų, tačiau netiko mokėjimo kortelės PIN kodas, nors buvo nurodyta, kad jis liks toks pats, kaip senosios jo banko kortelės. Nepavykus nusiimti pinigų, kitą dieną, t. y 2024 m. rugpjūčio 20 d., nuvyko į „Swedbank“ banko padalinį. Banke jam buvo paaiškinta, kad naujos kortelės nėra aktyvavęs. Tada jam kilo įtarimas, kad jo senąja banko mokėjimo kortele, kurią yra pametęs, galėjo kažkas pasinaudoti, kadangi ant banko mokėjimo kortelės buvo užrašytas PIN kodas. Banko padalinio klientų konsultantė jam pateikė sąskaitos išrašą nuo 2024 m. rugpjūčio 19 d. iki 2024 m. rugpjūčio 20 d., kuriame matyti, kad nuo rugpjūčio 19 d., laikotarpiu nuo 13.58 val. iki 20.25 val., 8 kartus buvo išgryninta po 100 Eur suma bankomate, esančiame adresu Klaipėdos g. 41, Gargždai, bei rugpjūčio 20 d. 4 kartus buvo išgryninta po 100 Eur. Po pateikto sąskaitos išrašo jo banko kortelė buvo užblokuota. Iš viso iš jam priklausančios kortelės buvo išgryninta 1 200 Eur suma. Banko mokėjimo kortele niekam nebuvo patikėjęs naudotis. Dėl šio įvykio jam padaryta 1 200 Eur turtinė žala (b. l. 1-11).

Iš BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0124000522522) išrašo nustatyta, kad 2024 m. rugpjūčio 21 d., į Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK kreipėsi A. K., kuris nurodė, kad laikotarpyje nuo 2024 m. rugpjūčio 17 d. iki 18 d. pametė jam priklausančią „Swedbank“ mokėjimo kortelę, po ko pastebėjo, kad iš mokėjimo kortelės yra išgryninta 1 200 Eur suma (b. l. 20).

Iš 2024 m. rugsėjo 18 d. kitų objektų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo peržiūrėtas AB „Swedbank“ pateiktas nukentėjusiojo A. K. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas, iš kurio matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 19 d. A. K. priklausančia mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) iš banko AB „Swedbank“ bankomato Nr. H396/HB, esančio adresu Klaipėdos g. 37 , Gargždų m., Klaipėdos r., nuimti grynieji pinigai: 13.58 val. nuimta 100 Eur; 13.59 val. nuimta 100 Eur; 14.16 val. nuimta 100 Eur; 15.22 val. nuimta 100 Eur; 15.31 val. nuimta 100 Eur; 18.30 val. nuimta 100 Eur; 19.46 val. nuimta 100 Eur; 20.25 val. nuimta 100 Eur. 2024 m. rugpjūčio 20 d. A. K. priklausančia mokėjimo kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) iš banko AB „Swedbank“ bankomato Nr. H396/HB, esančio adresu Klaipėdos g. 37, Gargždų m., Klaipėdos r., nuimti grynieji pinigai: 08.53 val. nuimta 100 Eur; 12.03 val. nuimta 100 Eur; 12.03 val. nuimta 100 Eur; 12.09 val. nuimta 100 Eur (b. l. 50-52).

Iš 2024 m. rugsėjo 17 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos r. PK Veiklos skyriaus tyrėjos tarnybinio pranešimo dėl įvyki aplinkybių nustatyta, kad tikslinant įvykio aplinkybes ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-32534-24 bei peržiūrėjus pateiktus AB „Swedbank“ pinigų išgryninimo operacijų nuotraukas matyti, kad pinigus iš AB „Swedbank“, esančio adresu Klaipėdos g. 37, Gargždai, išgrynino G. R. (b. l. 38-40).

Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklaustas nukentėjusysis A. K. parodė, kad G. R. yra jo kaimynas, susipažino šių metų rugpjūčio mėnesį. Prisimena, kad 2024 m. rugpjūčio 17 d. buvo nuvažiavęs į Maciuičių k., Klaipėdos r., kur ten esančioje degalinėje nusipirko cigarečių „LD“, už jas atsiskaitė savo mokėjimo kortele. Tiksliai neprisimena, bet jam grįžus, pas jį buvo užėjęs G. ir kartu gėrė degtinę. Todėl tiksliai negali pasakyti ar G. iš jo pavogė jo mokėjimo kortelę, ar jis ją kur buvo pametęs laiptinėje. Nors kelias dienas vartojo alkoholinius gėrimus, G. tikrai nedavė savo kortelės ir jam neleido nuimti iš jo sąskaitos jokių pinigų. Prisimena, kad kaip tik tomis dienomis, kai dar nežinojo, kad G. iš jo kortelės nuėmė ir pasisavino jo pinigus, G. buvo atėjęs pas jį ir vaišino degtine, nors įprastai išgerti nupirkdavo nukentėjusysis. Taip pat tomis dienomis G. jam įdavė jo mokėjimo kortelę, vėliau atėjęs jo atsiprašė, sutarė ir abu pasirašė pasižadėjimą, kad kaimynas jam padarytą turtinę žalą atlygins per vienerius metus (b. l. 53-60).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant byloje išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo G. R. nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotinos pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį ir 198¹ straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis panaudodamas svetimą mokėjimo priemonę – A. K. vardu išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini), neteisėtai inicijavo ir atliko finansines operacijas bei savo naudai įgijo A. K. priklausantį turtą – 1 200 eurų. Nusikalstamos veikos yra baigtos, kadangi kaltinamasis turėjo realią galimybę pagal savo valią disponuoti ir disponavo savo naudai įgytu turtu. Nors G. R. veiksmai panaudojant svetimą mokėjimo priemonę ir apgaule įgyjant savo naudai svetimą turtą 2024 m. rugpjūčio 19 d. ir 20 d. prokuroro kvalifikuoti kaip atskiros nusikalstamos veikos, akivaizdu, kad visi jie atlikti, kaltinamajam pasisavinus vieną kitam asmeniui priklausančią mokėjimo priemonę ir turint tikslą išgryninti iš jos kiek bus galima daugiau pinigų, tarp jo veiksmų labai nedidelis laiko tarpas (naktis), todėl visi šie G. R. veiksmai vertintini kaip tęstinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje.

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis G. R. padarė du apysunkius nusikaltimus finansų sistemai, vieną nesunkų nusikaltimą elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui ir vieną nesunkų nusikaltimą nuosavybei. Nusikalstamos veikos yra baigtos, jomis padaryta žala, kuri nėra atlyginta. Kaltinamasis anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), per 5 metus baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nesumokėjęs. Kaltinamasis yra darbingo amžiaus, vykdo individualią veiklą, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas, įvertinęs padarytas nusikalstamas veikas, jų padarymo aplinkybes, kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sprendžia, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už jo padarytas nusikalstamas veikas paskyrus arešto bausmes (BK 49 straipsnis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės už nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, padarytas idealiąja sutaptimi, bendrintinos bausmių apėmimo būdu; ši subendrinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, su pagal BK 214 straipsnio 1 dalį paskirta bausme subendrintos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės subendrintosios bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės, skirtinos už nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, jam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Civilinis ieškovas A. K. byloje pareiškė ieškinį dėl 1 200 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kaltinamasis civilinį ieškinį pripažįsta, įsipareigoja jį atlyginti. Žala atsirado dėl neteisėtų tyčinių kaltinamojo veiksmų, todėl kaltinamąjį pripažinus kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 4 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, byloje pareikštas civilinis ieškinys tenkinamas visiškai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalis), iš kaltinamojo A. K. naudai priteisiant 1 200 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

teismas nusprendžia:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 198¹ straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalių bei 5 dalies 1 punkto taisyklėmis, už idealiąja nusikaltimų sutaptį tarpusavyje sudarančias 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 198¹ straipsnio 1 dalį numatytas nusikalstamas veikas subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti subendrintą 30 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie subendrintosios bausmės pridėti dalį bausmės, paskirtos už nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir G. R. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 51 (penkiasdešimt vieną) parą arešto.

Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu bei paskirti jam galutinę bausmę – 34 (trisdešimt keturių) parų areštą.

Bausmę vykdyti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus. Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo dienos, kurią, vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą, G. R. pradės atlikti arešto bausmę (ar bus sulaikytas).

Išaiškinti G. R., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos privalo darbo dienomis įstaigos darbo metu atvykti atlikti arešto bausmės į Šiaulių kalėjimą.

Nuteistasis arešto bausme dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

Nuteistajam arešto bausme per septynias dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, pataisos įstaiga per penkias darbo dienas privalo kreiptis į teritorinį policijos padalinį dėl paieškos paskelbimo, kartu su kreipimusi policijos padaliniui perduodama teismo pateiktus vykdymui dokumentus dėl arešto bausmės paskyrimo ir pranešdama teismui, kad arešto bausmė nevykdoma dėl nuteistojo neatvykimo.

G. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Civilinio ieškovo A. K. ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo priteisti 1 200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) turtinei žalai atlyginti.

Išaiškinti G. R., kad nesutikdamas su arešto bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo jis turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju, išnagrinėjęs bylą teismas ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.