Alytaus apylinkės teismo nutartis

2016-05-09 · Baudžiamoji byla Nr. T-160-543/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-05-09
Bylos Nr.
T-160-543/2016
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nuteistasis
R. Š.
Kategorijos
Teikimas Nr. T-160-543/2016;
Teisminio proceso numeris 1-13-1-02592-2012-9;
(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.10.1; 2.5.14.
ALYTAUS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. gegužės 9 d.Alytus

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja I. K. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. Š. patvirtinimo klausimą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-11 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 64 straipsnio 1 dalį, 3 dalį, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b papunktį, laisvės atėmimu 4 metams. Bausmės pradžia 2012-10-24. Bausmės pabaiga 2016-10-24.

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016 m. balandžio 6 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. Š. nutarta nuteistąjį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, rekomenduojant teismui skirti nuteistajam auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemones.

Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo negautas.

Nutarimą atsisakytina patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies nuostatas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Pažymėtina, kad taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, o ne pareiga, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis R. Š. yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį, todėl formaliai jis atitinka įstatymo – BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytas sąlygas. Nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, išklausė naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programas, dalyvavo pykčio ir agresijos valdymo bei elgesio korekcijos programose, lanko ir veda AA susirinkimus, galiojančių nuobaudų neturi, du kartus paskatintas, pataisos namuose mokėsi, dabar dirba. Visos šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad jo elgesys koreguojamas pozityvia linkme. Tačiau teismas atsižvelgia ir į kitas aplinkybes, reikšmingas vertinant nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Nuteistasis bausmės atlikimo metu buvo kartą baustas drausmine nuobauda ir nors ji negalioja, tačiau neigiamai jį charakterizuoja. 2015-11-12 nuteistasis padarė vidaus tvarkos taisyklių pažeidimą, dėl kurio buvo apsiribota auklėjamojo pobūdžio pokalbiu. Be to, iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad visi nusikaltimai padaryti esant neblaiviam, nuteistajam būdingas impulsyvumas, agresyvumas, ypač pavartojus alkoholio, kuomet praranda kontrolę, tampa agresyvus, neįvertina galimų tokio elgesio pasekmių. Nors kai kurias iš problemų atpažįsta ir bandė jas spręsti laisvėje, tačiau nesėkmingai. Linkęs racionalizuoti ir minimalizuoti savo elgesį bei jo pasekmes. Nors kriminalinio elgesio nuostatų atvirai nereiškia, bet jų laikosi. Dėl padarytų nusikaltimų kaltę pripažįsta tik iš dalies. Iš nuteistojo yra priteista 375,24 Eur žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai, iš šios sumos nuteistasis sumokėjęs 97,32 Eur, likę atlyginti 186,87 Eur. Metų bėgyje į nuteistojo sąskaitą pataisos namuose buvo pervesta 1020,74 Eur, iš šios sumos jis išleido 904,66 Eur. Šie socialinio tyrimo išvados duomenys parodo, kad nuteistasis nedėjo visų įmanomų pastangų žalai atlyginti, nors tokią galimybę turėjo. Likusi pakankamai didelė piniginių prievolių suma rodo, kad nuteistajam reikalingos pakankamai didelės pajamos siekiant tikėtis galimai nenusikalstamo jo elgesio ir tai leidžia abejoti, kad nuteistasis laikysi įstatymų ir nenusikals.

Nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip vidutinė – 56 balai, pakartotinio smurtinio elgesio rizika taip pat išlieka vidutinė. Nuteistojo ankstesni teisės pažeidimai (daug smurtinių nusikaltimų, nusikaltimų darymas lygtinio paleidimo ir laisvės apribojimo bausmių metu), ryšiai (ankstesni konfliktai įvairiose gyvenimo sferose (smurtas prieš motiną, su kuria palaiko ryšius ir ketina grįžti gyventi pas ją, gerų draugų stoka), mąstymas ir elgesys (impulsyvumas, emocinis nestabilumas, savivokos stoka, aplinkinių kaltinimas dėl jo agresyvaus elgesio išprovokavimo, atsakomybės ir empatijos stoka, prasta elgesio kontrolė), tam tikros smurtą palaikančios nuostatos ir toliau išlieka kriminogeniniais veiksniais.

Įvertinus nuteistojo asmenybę, padarytų nusikaltimų sunkumą (padarytas nesunkus ir apysunkis nusikaltimai), tai, kad jie padaryti laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu, o taip pat ir tai, kad nuteistasis ketina grįžti gyventi pas savo motiną, prieš kurią padarė smurtinius nusikaltimus, darytina išvada, kad per trumpas paskirtos bausmės atlikimas asmeniui gali suformuoti klaidingą nuostatą dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, todėl švelninti jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės sąlygas, taikant lygtinį paleidimą, šiuo metu nėra jokio objektyvaus pagrindo, nes toks sprendimas tik paneigtų baudžiamosios teisės esmę ir paskirtį, suformuotų nebaudžiamumo nuotaikas bei prieštarautų bausmės tikslams ir paskirčiai.

Pažymėtina ir tai, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 157 straipsnyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą.

Teismo vertinimu, aukščiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo elgesio korekcija bei jo nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių suvokimas yra nepakankamas, nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius nėra ženkli ir nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Taigi, nustatytos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad nuteistojo atžvilgiu gali būti taikomas lygtinis paleidimas. Šiuo atveju taikant lygtinį paleidimą būtų pažeistas teisingumo principas bei nepasiekti bausmės tikslai, nes akivaizdu, jog teisingumo principas realizuojamas tik faktiškai atliekant bausmę bei patiriant laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus, todėl šio principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu. Taigi, Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016 m. balandžio 6 d. nutarimas taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos yra nepagrįstas, dėl ko nutarimą atsisakytina patvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalimi, BPK 360 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 364 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2016 m. balandžio 6 d. nutarimą Nr. 357-146 taikyti nuteistajam R. Š. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.

Teisėja I. K.