Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-10-03 · Byla Nr. N-575-1891-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaII-1190-281/2010
  2. KasacijaNutartis · 2011-10-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-03
Bylos Nr.
N-575-1891-11
Teisminio proceso Nr.
4-61-3-00864-2010-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-1891/2011Teisminio proceso Nr. 4-61-3-00864-2010-5Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2; 45.4.2; 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 3 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarties S. G. (S. G.) administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą S. G. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 1, 3 dalyse ir 124² straipsnio 1 dalyje numatytų administracinių teisės pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad S. G. 2010 m. gegužės 24 d., apie 13.45 val., Vilniuje, vairavo automobilį „BMW 530“, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, nereguliuojamojoje pėsčiųjų perėjoje nepraleido pėsčiojo, įžengusio į jo važiuojamosios krypties eismo juostą, važiuodamas toliau ir prieš sukdamas į dešinę iš anksto nepasitraukė prie važiuojamosios dalies krašto, sukdamas nepraleido gretina eismo juosta važiavusio automobilio, važiuodamas toliau nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio, apvažinėjo jį pro dešinėje pusėje esančio maršrutinio transporto stotelę, tuo sukeldamas pavojingą situaciją. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET37, 111 ir 132 punktų reikalavimus.

Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) 2010 m. gegužės 26 d. nutarimu S. G. už ATPK 124¹ straipsnio 1, 3 dalyse ir 124² straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą skyrė 400 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 mėnesiams.

Šalies argumentai

S. G. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pakeisti Institucijos 2010 m. gegužės 26 d. nutarimą ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Nurodė, kad jo darbas susijęs su transporto priemonių vairavimu, galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus neturi. Be to, pabrėžė, jog kiekvieną savaitę turi nuvežti močiutę į polikliniką.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi S. G. skundą patenkino: Institucijos 2010 m. gegužės 26 d. nutarimą pakeitė ir už 124¹ straipsnio 1, 3 dalyse ir 124² straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą skyrė 400 litų baudą be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismas konstatavo, kad padarytus teisės pažeidimus, be pažeidėjo prisipažinimo, įrodo administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas ir kita bylos medžiaga. Teismas nurodė, kad pažeidėjo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs pažeidimus ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgė į paminėtas aplinkybes, padarytų pažeidimu pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į jo nurodytas aplinkybes, susijusias su būtinybe vairuoti transporto priemones.

Šalies argumentai

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartį ir bylą grąžinti nagrinėti iš naujo. Institucijos įsitikinimu, S. G. už šiurkštų ir tyčinį teisės pažeidimą paskirta pernelyg švelni administracinė nuobauda nepasieks ATPK 20 straipsnyje įtvirtintų administracinės nuobaudos tikslų ir prieštarauja suformuotai Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikai dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo teisės pažeidimų bylose.

Atsiliepimas

S. G. atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį 2010 m. rugpjūčio 16 d. palikti nepakeistą. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens įsitikinimu, byloje yra pateikti visi reikiami įrodymai ir paaiškinimai, įrodantys, jog egzistuoja visos reikiamos ypatingai atsakomybę švelninančios aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Skundžiamu nutarimu S. G. buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 124¹ straipsnio 1, 3 dalyse ir 124² straipsnio 1 dalyje numatytų pažeidimų padarymą.

ATPK 124¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad <...> nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalauja taisyklės, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki šešių mėnesių.

ATPK 124¹ straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog vairuotojų reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, <...>, lenkimas vietose, kuriose Kelių eismo taisyklės draudžia lenkti, <...>, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki vieno šimto penkiasdešimties litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vieno iki trijų mėnesių.

ATPK 124² straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių.

Ginčo dėl šių pažeidimų nėra ir teisėjų kolegija, patikrinusi byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtus pažeidimus. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Teigiama, kad paskirta nuobauda, netaikant specialiosios teisės atėmimo, yra per švelni.

ATPK 30¹ straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nėra. Tai, kad S. G. gailisi dėl padarytų pažeidimų, yra jo atsakomybę švelninanti aplinkybė (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Tačiau ši aplinkybė gali būti įvertinta parenkant administracinę nuobaudą sankcijos už padarytą pažeidimą ribose.

Pažeidėjo darbo pobūdis nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti jam skirti mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio pobūdžio bylas, yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-1756/2006 ir kt.). Kitos pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės (turi vežioti neįgalią močiutę į polikliniką, teisę vairuoti transporto priemones turi jau 13 metu, galiojančių administracinių nuobaudų neturi ir kt.) taip pat neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl administracinės nuobaudos sušvelninimo. Šių aplinkybių nepakanka, kad būtų taikoma ATPK 30¹ straipsnyje numatyta administracinės nuobaudos švelninimo galimybė. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė labai pavojingus administracinius teisės pažeidimus, sukeliančius pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-745/2008). Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Tad, atsižvelgdama į paminėtą ir įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda yra aiškiai per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo nebuvo. Dėl šių priežasčių pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas panaikinamas. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas nenumato galimybės apeliacinės instancijos teismui, nagrinėjančiam bylą rašytinio proceso tvarka, sugriežtinti paskirtos nuobaudos, byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas