Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,

teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:

D. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), 11 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, be nuolatinės gyvenamosios vietos, teistas:

1) 2007 m. lapkričio 10 d. Kretingos rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR ir BK) 180 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; 2008 m. rugpjūčio 13 d. paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs bausmę;

2) 2009 m. gegužės 29 d. Kretingos rajono apylinkės teismo pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą, paskirta 1 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

3) 2010 m. gruodžio 10 d. Kretingos rajono apylinkės teismo pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

4) 2012 m. spalio 8 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu, pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė;

5) 2012 m. lapkričio 7 d. Kretingos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; 2013 m. birželio 27 d. teismo nutartimi bausmė subendrinta su 2012 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams;

6) 2013 m. spalio 10 d. Kretingos rajono apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1, 2 dalis, 5 dalies 1 punktą, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė; remiantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2012 m. spalio 8 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 metams 6 mėnesiams;

7) 2013 m. lapkričio 7 d. Kretingos rajono apylinkės teismo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, taikant BK 641 straipsnį, paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, remiantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2013 m. birželio 27 d. teismo nutartimi nustatyta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 metams 3 mėnesiams; 2014 m. vasario 7 d. teismo nutartimi bausmė subendrinta su 2013 m. spalio 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams;

8) 2014 m. birželio 10 d. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, remiantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2014 m. vasario 7 d. teismo nutartimi nustatyta bausme, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 6 metams 9 mėnesiams;

9) 2019 m. gegužės 28 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 178 str. 2 d., paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

10) 2019 m. liepos 2 d. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų pagal BK 140 str. 2 d, 140 str. 2 d., 286 str., 187 str. 3 d., paskirtas terminuotas laisvės atėmimas 9 mėn. 10 d., paleistas iš Pravieniškių pataisos namų 2020-06-12, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimų, numatytų BK 129 str. 2 d. 9 p. ir 180 str. 1 d., padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. padarė plėšimą bei dėl savanaudiškų paskatų nužudė K. J., tai yra 2020-08-01, apie 21 val., gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) , virtuvėje D. B. sėdinčiam nukentėjusiajam K. J. ranka sugriebęs už marškinėlių pastarąjį pakėlė ir ranka sudavė ne mažiau kaip du smūgius į kairiąją veido pusę ir padarė muštinę kiaurinę viršutinės lūpos žaizdą, viršutinio žandikaulio 21, 22, 23 dantų dantenų vientisumo pažeidimą – plėštinę žaizdą su dantenų atkėlimu, pogleivinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje bei poodines kraujosruvas veido kairėje. Po pavartoto fizinio smurto D. B. iš ant sofos padėtų K. J. kelnių pagrobė nukentėjusiajam priklausančius pinigus, apie 25 eurus, ir iš įvykio vietos pasišalino. K. J. padaryti sužalojimai viršutiniame žandikaulyje ir viršutinėje lūpoje komplikavosi kraujavimu į virškinamąjį traktą, dėl to nukentėjusysis K. J. 2020-08-02, apie 06 val., nuo uždusimo skrandžio turiniui (apvirškintam kraujui) užpildžius kvėpavimo takus įvykio vietoje mirė, tokiu būdu D. B., pavartodamas fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, tai yra padarė plėšimą, ir dėl savanaudiškų paskatų nužudė K. J..

Liudytojas J. G. apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, kodėl yra pakviestas kaip liudytojas. Gėrė alų su E. kavinėje, po to atėjo pas E., atsinešė alaus, buvo po 22.00 val. Ten buvo K. ir E.. Jis pažinojo K. J.. Gėrė alų, paskambino D. į E. B. telefoną ir atėjo. K. buvo nepatenkintas, jis jau bambėjo iki jam ateinant, buvo nepatenkintas, gal alumi nenorėjo dalytis. D. atėjo, nespėjo atsigerti alaus ir K. jį puolė, paėmė už kaklo. D. jam sudavė ranka į galvą . K. atsisėdo, jam pradėjo bėgti kraujas. E. paklausė K., ar reikia greitosios, pasakė, kad nereikia, todėl toliau gėrė. Paskui išėjo namo. Nežino, kelintą valandą išėjo, gal 23.00 val. Išėjo iš E. visi trys kartu. Paties išėjimo nelabai pamena, žino, kad ėjo visi namo. Ryte atsikėlė ir nuėjo pas E. 8 ar 9 valandą ryto. Atėjo, E. atidarė duris, paklausė, kur K., pasakė, kad K. nebėra. Įėjęs į kambarį pamatė, kad K. guli po stalu. Pajudino su koja, jis nesikėlė, pasakė E., kad kviestų greitąją. Iš karto išėjo ir paskambino E.. Jam dabar atrodo, kad E. atidarė duris, bet gal ir rado ją miegančią.

Ekspertas G. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad ne vienas ekspertas dalyvavo kaltinamojo apžiūroje. Kaltinamasis buvo apžiūrėtas visiškai nurengus, pradžioj viršutinę dalį, paskui apatinę, dalyvaujant policijos pareigūnui. Medicinos registratorė aprašymą spausdino už širmos, apžiūra buvo objektyvi. Viskas, kas buvo, yra užfiksuota.

Ekspertas R. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad mirtis nuo tokios komplikacijos labai reta, per 20 darbo metų turėjo gal 5 tokius atvejus – du buvo avarijų metų, kai prispaustas žmogus kraujuoja. Yra ir nelaimingų atsitikimų, kai kažkieno pagalba prikraujuoja į skrandį ir į kvėpavimo takus. Šiuo atveju skrandyje buvo beveik kilogramas kraujo krešulių, virškinamajame trakte apie pusę litro.

Sužalojimai buvo lūpoje ir viršutiniame žandikaulyje, todėl menkai tikėtina, bet galima išmodeliuoti, kad ir vieno poveikio metu jie galėjo atsirasti, tačiau labiau tikėtina, kad dviejų. Nelinkęs kalbėti apie vieną smūgį, jei atkėlė dantenas nuo dantų, tai turėjo sužaloti ir lūpą arba nukentėjusysis buvo išsišiepęs, arba kaltinamasis rankoje turėjo kažkokį daiktą.

Tarp sužalojimų tikrai buvo nedidelis laiko tarpas. Nėra objektyvių požymių, kad būtų galima išskirti laikotarpį. Nuo sužalojimų patyrimo iki mirties, įvertinus pažeidimo zonas, įvertinus tai, kad krešuliai yra plonųjų žarnų gale, praėjo ne mažiau kaip dvi ar trys valandos, nes buvo nutekėję ties storąja žarna, skrandis pilnas. Kas sukėlė tą vėmimą ar springimą, ar turėjo įtakos sunkaus laipsnio neblaivumas, gal prasidėjo kažkokie traukuliai dėl nukraujavimo. Tai funkciniai dalykai ir mirusiam negali nustatyti. Pagal evakuaciją praėjo trys valandos. Alkoholio kiekis galėjo sukelti vėmimą. Kadangi tai ne normalus maistas, o kraujas, tai galėjo dirginti skrandžio gleivinę ir irgi sukelti vėmimą.

Kadangi lūpa visiškai nukirsta per pirštą ir viršutinio žandikaulio dantenos atkeltos nuo dantų, įvertinus, kad veide labai išreikšta kraujotaka, tai kraujavimas turėjo būti masyvus. Įvykio vietoje turėjo būti kraujo klanas. Su delnu tokio dalyko nepadarysi, su plaštakos briauna to irgi neįmanoma padaryti. Tai turėjo būti krumpliai arba rankose reikia turėti kažkokį daiktą. Dantenų atkėlimą nuo dantų – tokį sužalojimą – savo darbe matė pirmą kartą. Lūpos prakirtimas – tai viskas aišku, tai minkštieji audiniai. Neįtikėtina, kad atkeltos dantenos. Tam, kad dantenos būtų atkeltos nuo dantų, reikalingas stiprus smūgis.

Tiek kraujo praradimas, tiek neblaivumas blogina bendrą būklę, bet nebūtų sužaloti audiniai, nebūtų kraujavimo, tai nebūtų ir mirties. Skrandyje buvo vien tiktai kraujo krešuliai. Apvirškintas kraujas pakliuvo į kvėpavimo takus. Mirtis yra tiesioginė priežastis tarp sužalojimo, kraujavimo ir paspringimo.

Iš 2020-08-02 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu namo viduje aptiktos dėmės, panašios į kraujo dėmes. Kambaryje, ant grindų, gulintis veidu žemyn, aptiktas vyriškos lyties lavonas. Atvertus lavoną, užfiksuotas gausus kraujavimas iš nosies. Prie namų esančiame šiukšlių konteineryje rasta patalynė ir drabužiai su dėmėmis, panašiomis į kraujo (t. 1, b. l. 22–51).

Iš 2020-08-02 daiktų pateikimo protokolo matyti, kad liudytoja E. V. pateikė megztinį, ant kurio matomos kraujo dėmės, kurios, kaip paaiškino E. V., atsirado, kai ji valė K. J. kraują (t. 1, b. l. 180–187).

2020-08-02 10 val. 13 min. E. V. nustatytas 0,06 promilių girtumas (t. 2, b. l. 26).

Iš policijos pateiktos įvykių suvestinės matyti, kad 2020-07-22 17 val. 48 min. į Kretingos policijos komisariatą buvo atnešta rasta piniginė, kurioje buvo K. J. asmens tapatybės kortelė (t. 2, b. l. 36–37).

Iš 2020-11-16 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėti K. J. daiktai: kuprinė, džinsinės kelnės, languoti marškinėliai, sportinės kelnės, marškinėliai trumpomis rankovėmis, pilkos kelnės, marškinėliai, šlepetės, pagalvė, pagalvės užvalkalas, antklodė (t. 2, b. l. 38–45).

Iš 2020-11-05 apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas policijos pareigūnų pateiktas „Body“ kamerų vaizdo įrašas. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip E. V. pasakoja policijos pareigūnams K. J. sužalojimo aplinkybes (t. 2, b. l. 62–67).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 410/2020(03) konstatuota, kad K. J. mirė nuo komplikacijų, kurias sukėlė sužalojimai viršutiniame žandikaulyje ir viršutinėje lūpoje. K. J. padaryta muštinė kiaurinė viršutinės lūpos žaizda, viršutinio žandikaulio 21, 22, 23 dantų dantenų vientisumo pažeidimas – plėštinė žaizda su dantenų atkėlimu, pogleivinė kraujosruva viršutinėje lūpoje bei poodinės kraujosruvos veido kairėje, kairėje rankoje, ant dešinio klubo ir šlaunies, odos nubrozdinimai dešinėje rankoje ir kojoje (t. 2, b. l. 84–86).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 1255/2020 (03) konstatuota, kad D. B. padarytas odos nubrozdinimas dešinės plaštakos užpakaliniame paviršiuje II dešinio sąnario projekcijoje (t. 2, b. l. 98).

Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-168/2020 konstatuota, kad nusikaltimo padarymo metu D. B. galėjo suvokti savo veiksmų reikšmę ir juos valdyti (t. 2, b. l. 116–118).

Esant šiems įrodymams teisėjų kolegija konstatuoja, kad, ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, D. B. kaltė, jog jis padarė plėšimą ir dėl savanaudiškų paskatų nužudė K. J., tai yra 2020-08-01, apie 21 val., gyvenamojo namo virtuvėje nukentėjusiajam K. J. ranka sudavė ne mažiau kaip du smūgius į kairiąją veido pusę ir padarė muštinę kiaurinę viršutinės lūpos žaizdą, viršutinio žandikaulio 21, 22, 23 dantų dantenų vientisumo pažeidimą su dantenų atkėlimu, pogleivinę kraujosruvą viršutinėje lūpoje bei poodines kraujosruvas veido kairėje, ir po pavartoto fizinio smurto jis iš ant sofos padėtų K. J. kelnių pagrobė nukentėjusiajam priklausančius pinigus, apie 25 eurus, ir iš įvykio vietos pasišalino, o K. J. padaryti sužalojimai komplikavosi kraujavimu į virškinamąjį traktą, dėl to nukentėjusysis K. J. 2020-08-02, apie 06 val., nuo uždusimo kvėpavimo takams užsipildžius skrandžio turiniu (apvirškintu krauju) įvykio vietoje mirė, visiškai įrodyta ir nekelia abejonių.

Kaltinamasis D. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad atėjus į jam nežinomus namus jį iš karto puolė K. J., pasakė: „lauk iš čia“, tai jis nesusivaldęs K. J. trenkė į kairę žandikaulio pusę. K. J. atsisėdo į fotelį ir jam iš karto stipriai pradėjo bėgti kraujas. Tada jis pasakė, kad nebenori ten būti, nes bus nesąmonės. Buvo atėjęs blaivus, nebuvo tą dieną gėręs, ir šiaip jis nelabai gerdavo, daugiau vartojo narkotines medžiagas nei alkoholį. Išgėrė porą stiklinių alaus, K. palydėjo iki lovos. A. davė K. šaltą kompresą, kraujas pradžioj bėgo, paskui aprimo. Paguldęs į lovą K. pasakė, kad išeina. E. dar sakė pabūti, atsigerti alaus. J. G. jau irgi buvo girtas. J. irgi pasakė, kad jau eina namo, nes paskui nebepareis iki naujojo rajono. J. dar jam pasakė: „paimk nuo šaldytuvo du litrus alaus ir čipsus ir einam“. Jis išėjęs nuėjo iki „ (duomenys neskelbtini)“ parduotuvės ir jį ten pasivijo J. G. su E. B.. Perėję gatvę gėrė alų. Grįžo namo pas draugą Kretingoje. Ryte pabudęs nuėjo pas E. B.. Prie namų išėjęs E. B. pasakė, kad skambino J. G. ir pasakė, kad K. J. yra negyvas. Susitiko su J.. J. pasakė, kad buvo nuėjęs pas K. J. ir rado jį gulintį po stalu. Paspardė šiam į kojas ir pamatė, kad šis guli be gyvybės ženklų. D. B. pripažįsta, kad sudavė vieną kartą. Anksčiau K. J. nepažinojo. Nežino, kodėl K. jį varė iš namų, gal J. buvo sakęs, kad neseniai jis išėjo iš kalėjimo. K. J. ji sugriebė už gerklės, todėl jis gynėsi, nes taip yra įpratęs. Jeigu būtų supratęs ar numatęs, kad žmogus gali mirti, tai būtų kvietęs greitąją.

Apie konfliktą tarp nukentėjusiojo ir kaltinamojo liudytoja E. V. parodė, kad ji buvo priėmusi gyventi vyriškį, vardu K.. 2020-08-01, apie 18 val., K. grįžo iš darbo namo. Apie 20 val. pas juos į namus atėjo trys vyriškiai. Vienas iš atėjusių paklausė, kada K. grąžins skolą. K. atsakius, kad neturi, vyriškis sudavė vieną smūgį K. į veidą. Išeidamas vyriškis iš K. kelnių kišenės paėmė apie 25 eurus.

Liudytojas E. B. parodė, kad 2020-08-01 jis kartu su J. G. buvo pas E. ir K. J.. Vėliau atėjo D. B.. Tarp D. B. ir K. J. kilo konfliktas, kurio metu D. B. kumščiu sudavė smūgį K. J. į veidą.

Liudytojas J. G. parodė, kad jis 2020-08-01 vakare kartu su E. B. nuėjo pas E. V., pas kurią tuo metu gyveno K. J.. Atėjus D. B., tarp D. B. ir K. J. kilo konfliktas, kurio metu D. B. sudavė kumščiu smūgį K. J. į veidą. Po suduoto smūgio K. J. iš lūpos pradėjo bėgti kraujas.

Įvykio vietos apžiūros metu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) . Apžiūros metu namo viduje aptiktos dėmės, panašios į kraujo dėmes. Kambaryje, ant grindų, aptiktas gulintis veidu žemyn vyriškos lyties lavonas. Atvertus lavoną, užfiksuotas gausus kraujavimas iš nosies. Prie namų esančiame šiukšlių konteineryje rasta patalynė ir drabužiai su dėmėmis, panašiomis į kraujo.

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 410/2020(03) konstatuota, kad K. J. mirė nuo komplikacijų, kurias sukėlė sužalojimai viršutiniame žandikaulyje ir viršutinėje lūpoje. K. J. padaryta muštinė kiaurinė viršutinės lūpos žaizda, viršutinio žandikaulio 21, 22, 23 dantų dantenų vientisumo pažeidimas – plėštinė žaizda su dantenų atkėlimu, pogleivinė kraujosruva viršutinėje lūpoje bei poodinės kraujosruvos veido kairėje, kairėje rankoje, ant dešinio klubo ir šlaunies, odos nubrozdinimai dešinėje rankoje ir kojoje.

Atsižvelgiant į byloje surinktus duomenis, teismo pripažintinus įrodymais, jog nukentėjusiajam į galvą smūgiavo kaltinamasis D. B. bei nustatytą K. J. mirties priežastį, t. y. mirtį nuo komplikacijų, kurias sukėlė sužalojimai viršutiniame žandikaulyje ir viršutinėje lūpoje, darytina neginčytina išvada, kad kaltu dėl nukentėjusiajam K. J. padaryto sužalojimo, sukėlusio mirtinas pasekmes, yra būtent kaltinamasis D. B..

Nors kaltinamasis D. B. kaltu prisipažįsta tik iš dalies, nurodydamas, kad sudavė nukentėjusiajam tik vieną smūgį ir nesitikėjo jo mirties bei nepaėmė jo pinigų, paneigiama liudytojos E. V. nuosekliais parodymais nuo pat tyrimo pradžios apie įvykį vietoje, tai užfiksuota „Body“ kameroje ir apklausiant ją ikiteisminio tyrimo ir teismo posėdžio metu, ir netikėti jos parodymais nėra pagrindo. Jei ir yra kokių netikslumų, tai ji buvo įvykio metu šalia virtuvės esančiame kambaryje. Kitų liudytojų parodymai dėl pinigų paėmimo ar nepaėmimo negali būti patikimi, nes liudytojai buvo virtuvėje tuo metu, kai D. B. paėmė pinigus iš greta esančio kambario.

Be to, pažymėtina, kad ekspertas teismo posėdžio metu nurodė, jog nukentėjusysis krisdamas dantenų susižaloti niekaip negalėjo, nes nesužalotos labiausiai atsikišusios veido dalys – tai nosis ir skruostas. Lūpa yra giliau. K. J. mirtis yra tiesioginė priežastis tarp sužalojimo, kraujavimo ir paspringimo.

Nužudymas yra padarytas tiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad jis savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą ir gyvybę, numatė, kad gali sužaloti sveikatą ar atimti gyvybę kitam žmogui, ir to norėjo. Netiesioginė tyčia nužudymo atveju konstatuotina tais atvejais, kai kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą ar gyvybę, numatė, kad gali sužaloti sveikatą ar atimti gyvybę kitam žmogui, ir, nors to ir nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis, 129 straipsnis). Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti netiesioginės tyčios atveju reiškia kaltininko abejingumą pasekmėms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal susiformavusią teismų praktiką apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia, atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo ir kt.

Byloje surinkti, ištirti bei įvertinti įrodymai patvirtina, kad būtent kaltinamojo D. B. smurtiniai veiksmai ir nukentėjusiojo K. J. mirtis siejami priežastiniu ryšiu. Suduodamas nukentėjusiajam du smūgius į gyvybiškai labai svarbų kūno organą – galvą, numatė, kad savo veika gali nukentėjusįjį sunkiai sužaloti, kad dėl to gali atsirasti komplikacijos, galinčios sukelti nukentėjusiojo mirtį, ir, nors nenorėjo tokių padarinių, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Nors kaltinamasis, kaip nustatyta byloje, nenorėjo nukentėjusiojo mirties ir nebuvo tuo suinteresuotas, tai D. B. proceso metu ne kartą pabrėžė, tačiau pastarasis vis dėlto nieko nedarė, kad tokie padariniai nekiltų. Tokios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad D. B. veikė netiesiogine tyčia. Kaltinamasis yra pakaltinamas, savo veiksmus suprato, juos valdyti galėjo, tačiau veikė nusikalstamai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo D. B. nusikalstamų veiksmų kvalifikacija pasitvirtino, pastarojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 129 str. 2 d. 9 p. ir 180 str. 1 d.

Pažymėtina, jog tuo atveju, jeigu nukentėjusiojo mirties priežastis yra kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, tai atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 str. 2 d.), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.), kitomis bausmės skyrimo taisyklėmis, taip pat esminėmis susiformavusios teismų praktikos nusikaltimų žmogaus gyvybei bylose nuostatomis. Vertinant šių nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnius, atsižvelgiama į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmes kaltinamajam, atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumų laipsnį, jų kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus, kaltinamojo asmenybę bei kitas aplinkybes. Padaryti du tyčiniai nusikaltimai, iš kurių vienas – nužudymas – yra labai sunkus. Nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. Nusikaltimu sukeltos sunkios ir negrįžtamos pasekmės, kaltinamojo padarytu nusikaltimu padaryta žala artimiesiems ir visuomenei, kaltinamojo veiksmai buvo tyčiniai, nusikaltimu atimta gyvybė. Nusikaltimas baigtas. Smūgiai suduoti į gyvybiškai svarbų organą – galvą. Pinigus kaltinamasis pagrobė taip pat tik pavartojęs fizinį smurtą. Atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Kaltinamasis pripažįsta nukentėjusiajam sudavęs vieną smūgį, tačiau, manytina, kad jo parodymai nėra nuoširdūs, jis duodamas parodymus stengiasi sušvelninti savo padėtį. Jo prisipažinimo laikyti atsakomybę švelninančia aplinkybe nėra pagrindo. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, tai yra jis yra jauno amžiaus, teisiamas jau 11 kartą, iš įkalinimo vietos grįžęs prieš du mėnesius, kur atlikinėjo bausmę už tyčinį smurtinį nusikaltimą, vėl padaro naują tyčinį smurtinį nusikaltimą. Tai rodo, kad kaltinamasis linkęs smurtauti, nusikalsti. Atsižvelgiant į tai, skirtina griežtesnė bausmė nei sankcijoje numatytas vidurkis.

Dėl civilinių ieškinių

Nukentėjusioji A. J.-R. pareiškė civilinį ieškinį dėl 20 000 eurų neturtinės ir 2 200 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 97–100).

Nukentėjusysis P. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 100–101).

Nukentėjusioji V. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 20 000 eurų neturtinės ir 1 071 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 102–109).

Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios nurodė savo civilinius ieškinius palaikančios ir prašė juos tenkinti.

Byloje pareikšti nukentėjusiosios A. J.-R. civilinis ieškinys 2 200 eurų turtinei žalai ir nukentėjusiosios V. J. ieškinys 1 071 eurų turtinei žalai atlyginti, ieškinius nukentėjusiosios grindė laidojimo išlaidomis, jie yra pagrįsti rašytiniais įrodymais, todėl tenkintini.

Ieškiniai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies. Pagal CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

Visiškas neturtinės žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ir kituose CK 6 knygos straipsniuose nurodytais kriterijais ir atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką.

Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį teismas nėra visiškai laisvas, jis atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes. Neturtinė žala nukentėjusiesiems padaryta tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, vadovaujantis itin žemomis, teisės ir moralės požiūriu nepateisinamomis paskatomis. Dėl sūnaus ir brolio netekties nukentėjusieji neabejotinai patyrė dvasinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, stresą, neigiamas emocijas, sielvartą ir liūdesį, nors K. J. pastaruoju metu ir girtavo, su artimaisiais susitikdavo retai, jeigu bendravo, tai telefonu, tačiau jų, kaip motinos, tėvo ir sūnaus bei sesers ir brolio, bendravimas ir tarpusavio socialiniai ryšiai vis dėlto galutinai nebuvo nutrūkę. D. B. dažniau atlikinėjo bausmes, nedirbo, santaupų ar turto neturi, šiuo nuosprendžiu baudžiamas ilgalaike laisvės atėmimo bausme, realiai atlyginti padarytą žalą negali. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes tėvams priteistina po 15 000 eurų, o seseriai 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Dėl kitų nuosprendžiu išspręstinų klausimų.

Priimant nuosprendį išspręstinas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas.

Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje saugomi pilkos spalvos moteriškas megztinis, raudonos spalvos kuprinė su smulkiais asmeniniais daiktais, darbinės džinsinės kelnės, languoto rašto marškinėliai ilgomis rankovėmis, pilkos spalvos sportinės kelnės, marškinėliai trumpomis rankovėmis, pilkos spalvos kelnės, tamsiai mėlynos spalvos marškinėliai, šlepetės, pagalvė, pagalvės užvalkalas, antklodės užvalkalas ir 8 vnt. vokų su biologiniais pėdsakais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, sulaikymo ir kardomojo kalinimo – suėmimo – laikas nuo 2020-08-02 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2021 m. kovo 5 d., įskaitytinas į bausmę.

Kaltinamajam D. B. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 – 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu pagal LR BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir nuteisti 15 metų laisvės atėmimo bausme.

Pagal LR BK 180 straipsnio 1 dalį paskirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalies, 5 dalies 1 punktu bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę bausmę – 15 metų laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2021 m. kovo 5 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti D. B. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo 2020-08-02 iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2021 m. kovo 5 d.

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiosios A. J.-R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš D. B. priteisti nukentėjusiajai 2 200 (du tūkstančius du šimtus) eurų turtinei žalai ir 10 000 eurų (dešimt tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiosios V. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš D. B. priteisti nukentėjusiajai 1 071 (vieną tūkstantį septyniasdešimt vieną) eurą turtinei žalai ir 15 000 eurų (penkiolika tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo P. J. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš D. B. priteisti nukentėjusiajam15 000 eurų (penkiolika tūkstančių) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Daiktus, turėjusius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, saugomus Klaipėdos AVPK Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyryje, – pilkos spalvos moterišką megztinį, raudonos spalvos kuprinę su smulkiais asmeniniais daiktais, darbines džinsines kelnes, languoto rašto marškinėlius ilgomis rankovėmis, pilkos spalvos sportines kelnes, marškinėlius trumpomis rankovėmis, pilkos spalvos kelnes, tamsiai mėlynos spalvos marškinėlius, šlepetes, pagalvę, pagalvės užvalkalą, antklodės užvalkalą ir 8 vnt. vokų su biologiniais pėdsakais, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Šis nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo, o nuteistajam D. B. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apygardos teismą.