- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-08-24
- Bylos Nr.
- II-19-922/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-51-3-00014-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti.
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė (pirm.)
- Pareiškėjas
- A. Ž.
- Nukentėjusysis
- R. G.
- Institucija
- Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariatas
- Kategorijos
nedalyvaujant Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 55-ANR_N-1336-2019.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2019-12-06 nutarimu Nr. 55-ANR_N-1336-2019 (ROIK Nr. 19105343008) A. Ž. paskirta 85,00 Eur bauda už jo padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad jis 2019-08-31 apie 17.00 val. būdamas viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) baltinių, šiais veiksmais pažeisdamas viešąją tvarką ir žmonių rimtį.
Šalies argumentai
A. Ž. skundu nutarimą prašo panaikinti ir administracinę teiseną nutraukti. Skundą motyvuoja tuo, kad nutarimą priėmęs pareigūnas tyrimą atliko šališkai, nebuvo apklausti visi įvykį matę liudytojai, kad veiksmas vyko ne viešoje vietoje, o privačioje sodyboje, todėl jam negali kilti atsakomybė pagal ANK 481 str. 1 d.
Atsiliepimas
Atsiliepime į pareiškėjo skundą skundžiamą nutarimą priėmusi Institucija nurodė, kad surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių A. Ž. kaltę, todėl pagrįstai priimtas nutarimas jį nubausti 85,00 Eur bauda. Prašo pareiškėjo skundo netenkinti, ir bylą nagrinėti nedalyvaujant policijos atstovui.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe (ANK 641 str.).
Žemesnės instancijos teismas
ANK 567 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą įgaliotas institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Pagal nurodyto ANK straipsnio 2 dalį, priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, įgaliotas institucijos pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, turi išskirtinę kompetenciją bei pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad byloje būtų surinkta tiek duomenų ir įrodymų, jog būtų galima operatyviai, visapusiškai ir objektyviai ištirti padarytos veikos aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.
ANK 481 str. 1 d. numato, kad administracinę atsakomybę užtraukia necenzūriniai žodžiai ar gestai viešose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Veikos kvalifikavimą pagal šį straipsnį lemia šie objektyvieji pažeidimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir pažeidimo padarymo vieta. Pažeidimo padarymo vieta yra viešoji vieta – viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent – gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Neteisėto elgesio padariniai šiuo atveju yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti reikalinga nustatyti, kad veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje. Be to, būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių šio straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų: 1) necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose; 2) įžeidžiamas kibimas prie žmonių; 3) kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, dėl jų kilusius padarinius ir veikos padarymo vietos specifiką. Visuomenės rimties ar tvarkos trikdymas – tai vertimas savo elgesiu aplinkinius jaustis nepatogiai, išgyventi gėdos, baimės, pažeminimo jausmus. Šis administracinis nusižengimas padaromas veikiant tyčia. Pagal ANK 8 straipsnį administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo. Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad konfliktas vyko (duomenys neskelbtini kaime per prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), tvorą, A. Ž. stovint prie vartų iš gatvės pusės, o nukentėjusiajai R. G. ir J. G. būnant prie vartų iš privačios valdos pusės. Konflikto metu A. Ž. necenzūriniai žodžiais koliojo R. G., ją apspjovė, įžeidžiamai kibdamas prie J. G., tampė jį už baltinių.
Žemesnės instancijos teismas
Nors pareiškėjas teismo posėdyje teigė, kad jis nekonfliktavo su R. G. ir jos sūnumi bei vyru, kad jam įvažiavus į kiemą iš namų išėjo girti M. ir J. G., kurie jo atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius ir spjaudėsi ant jo, tačiau jo nurodomas aplinkybes paneigia teismo iširti įrodymai.
Teismo posėdyje apklausti nukentėjusioji R. G. ir liudytojai M. G. bei J. G. nurodė, kad būdami namuose išgirdo automobilio garso signalą, todėl pagalvoję, kad atvyko sūnaus draugė, R. G. su sūnumi M. G. išėjo į kiemą, kur pamatė už tvoros stovintį A. Ž.. Juos pamatęs A. Ž., vartodamas necenzūrinius žodžius, pradėjo šaukti, kad jam atidarytų vartus. Jiems nesutikus, A. Ž. puolė R. G. kolioti necenzūrinias žodžiais, o vėliau priėjus prie vartų ir J. G., įžeidžiamai stvėrė jam už baltinių.
Iš policijos pateiktos administracinio nusižengimo medžiagos (ROIK: 19105343008) matyti, kad iš esmės analogiški teisme apklaustų proceso dalyvių parodymai yra užfiksuoti pirminėje medžiagoje, todėl netikėti nukentėjusios ir šių liudytojų parodymais nėra pagrindo.
Pareiškėjas A. Ž. savo skundą grindžia tuo, kad nutarimą priėmęs pareigūnas tyrimą atliko šališkai, nes nebuvo apklausti visi įvykį matę liudytojai. Tačiau teismo posėdyje apklaustos papildomai liudytojos S. S. ir M. B., kurios pareiškėjo teigimu nebuvo apklaustos nusižengimo tyrimo metu, nepatvirtino jo nurodomų įvykio aplinkybių.
S. S. nurodė, kad įvykio metu ji apskritai nebuvo kaime ir nieko nematė. Liudytoja M. B. parodė, kad ji su šuniuku keliu ėjo link namų, kai už nugaros užgirdo mašinos signalą. Pagalvojusi, kad su ja taip sveikinasi, atsisuko ir pakėlė ranką. Parodė, kad kai A. Ž. sustojo prie savo namų vartų, ji užgirdo besikeikiančius du vyriškus balsus. Ji daugiau neatsisuko, todėl nematė, ką toliau darė A. Ž., negali pasakyti, ar jis buvo įvažiavęs į kiemą, ar ne. Kas toliau vyko, taip pat nežino, nes ji kaip ėjo, taip ir nuėjo link savo namų, kur ji nieko nebegirdėjo, nes pradėjo loti jos šunys. Tokiu būdu laikytina įrodytu, kad A. Ž. atliko Institucijos nutarime nurodytus veiksmus. Tačiau tam, kad asmuo būtų patrauktas administracinėn atsakomybėn, nepakanka vien tik nusižengimo sudėties objektyviosios pusės požymio, t. y., byloje esančių įrodymų pagrindu turi būti konstatuota inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėties požymiai.
Kaip jau buvo minėta, nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų.
Iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad tarp pareiškėjo A. Ž. ir R. G. bei jos šeimos narių M. ir J. G. kilo asmeninio pobūdžio konfliktas dėl to, kad A. Ž. R. G. su sūnumi neatkėlė vartų. Šio konflikto metu nebuvo peržengtos privataus konflikto ribos ir A. Ž. veiksmai buvo nukreipti ne į viešosios tvarkos pažeidimą, o konkrečiai į privačioje valdoje esančią R. G. ir su ja buvusius šeimos narius. Nagrinėjamu atveju jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad A. Ž. siekė pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, nėra.
Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, jiems sukeliamas didelis išgąstis ir pan. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą gali rodyti ir tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta nemaža materialinė žala, sustabdytas eismas, kilo sumaištis ir pan. Nagrinėjamu atveju byloje tokių duomenų, kad tarp A. Ž. ir R. G. ir jos šeimos narių kilęs konfliktas (kurio pašaliniai asmenys nematė, konfliktas truko trumpai ir nenaudojant fizinio smurto, konflikto kilmė – asmeninio pobūdžio dėl neatidarytų vartų) sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, nėra. Kaip matyti iš bylos medžiagos, įvykio metu pašalinių asmenų nebuvo, niekas, išskyrus dalyvavusių konflikte artimų asmenų, konflikto negirdėjo. Nors nusižengimo tyrime apklausta liudytoja M. M. teigė, kad būdama savo sodybos kieme ji girdėjo, kaip A. Ž. keikėsi necenzūriniais žodžiais, tačiau bylos nagrinėjimo metu atlikus įvykio vietos apžiūrą buvo nustatyta, kad per esantį atstumą nuo jos sodybos iki A. Ž. mažai tikėtina, jog ji galėjo aiškiai girdėti kas yra kalbama. Liudytoja M. B. taip pat patvirtino, kad nuo M. M. namo nesimato A. Ž. namo. Be to, visas konfliktas truko labai trumpai, jis baigėsi pačiam A. Ž. jį nutraukus ir išvažiavus. Byloje taip pat nėra duomenų, kad būtų nutrauktas aplinkinių žmonių poilsis, sutrikdyta rimtis, ar kilusi sumaištis, kad aplinkiniai būtų pasijutę šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar kad jiems būtų sukeltas didelis išgąstis. Nors liudytoja M. B. parodė, kad jai einant su šuniuku link savo namų, kai A. Ž. sustojo prie savo namų vartų, ji užgirdo besikeikiančius du vyriškus balsus, tačiau ji į tai niekaip nesureagavo ir jos nesutrikdė, teismo posėdžio metu parodė, kad ji kaip ėjo link savo namų, taip ir nuėjo toliau, o būnat namuose ji toliau nieko negirdėjo. Liudytojos M. P. parodymai dėl įvykio buvo nerišlūs, nenuoseklūs, ji vis tvirtino, kad nieko nepamena.
Pažymėtina, jog asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuojama inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis.
Administraciniam nusižengimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų.
Nedideliu viešosios tvarkos pažeidimu gali būti laikomos tik veikos, turinčios viešą pobūdį, tuo tarpu įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių, žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas. Taigi, teismo aptartų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra nusižengimo objekto ir subjektyviosios pusės.
Pagal LR ANK 591 str. 1 d. 1 p., administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.
Darytina išvada, kad Institucijos, nagrinėjusios administracinio nusižengimo bylą, padarytos išvados vienpusiškos, neatsižvelgiant į visas bylos aplinkybes, reikšmingas teisingo nutarimo priėmimui. Teismas pažymi, kad nutarimas negali būti grindžiamas prielaidomis, Institucijos išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neabejotinai patvirtinančiais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę padarius administracinį nusižengimą ir kitas svarbias aplinkybes. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad jeigu objektyviai pašalinti abejones procesinių galimybių nėra, jos turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Teismas konstatuoja, kad Institucija A. Ž. įstatymą - ANK 481 str. 1 d. pritaikė netinkamai, nesant jo veikoje šiame įstatyme numatyto administracinio nusižengimo sudėties. Dėl šių priežasčių nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
Iš bylos duomenų matyti, kad A. Ž. patyrė 484,00 Eur išlaidų už advokato paslaugas ir 42,26 Eur už kurą pareiškėjui vykstant iš Vilniaus į teismo posėdžius Varėnos rūmuose, viso 526,26 Eur.
ANK 666 straipsnis įtvirtina, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatos. (duomenys neskelbtini) str. 6 d. numato, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.
Atsižvelgiant į tai, kad administracinio nusižengimo byla buvo pradėta pagal nukentėjusiosios R. G. pareiškimą, nutraukus administracinę teiseną A. Ž. atžvilgiu, teismas jo patirtas išlaidas pripažįsta proceso išlaidomis, kurios priteistinos iš R. G..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis, 666 straipsniu,
nutaria:
panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato 2019-12-06 nutarimą Nr. 55-ANR_N-1336-2019 (ROIK Nr. 19105343008), kuriuo A. Ž. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 85,00 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo bylą A. Ž. atžvilgiu nutraukti.
Priteisti iš R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 526,26 Eur (penkis šimtus dvidešimt šešis eurus 26 ct) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.