Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-08-30 · Administracinė byla Nr. I-1111-162/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-08-30
Bylos Nr.
I-1111-162/2013
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro
Atsakovas
L. Š.
Administracinė byla Nr. I-1111-162/2013Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00438-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 38, 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. rugpjūčio 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Dalia Gumuliauskienė, sekretoriaujant Živilei Račkauskienei, 2013 m. rugpjūčio 27 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovei L. Š. dėl vietinės rinkliavos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – KRATC ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 676,00 Lt nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Pareiškėjas prašyme nurodo, jog Vietos savivaldos įstatymo (2009 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-620 redakcija) 6 straipsnio 31 punktas nustato, kad komunalinių atliekų tvarkymo sistemų diegimas, antrinių žaliavų surinkimo ir perdirbimo organizavimas, sąvartynų įrengimas ir eksploatavimas yra viena iš savivaldybių funkcijų. Rinkliavų įstatymo (2008 m. lapkričio 13 d. įstatymo Nr. X-1811 redakcija) 11 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų, o 12 straipsnio 2 dalis numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Žemesnės instancijos teismas

Neringos savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-44, pakeistu 2008 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. T14-127 (vėlesni pakeitimai 2009 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-16; 2010 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T1-9; 2012 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. T1-92) patvirtinti Neringos savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatai (toliau – Nuostatai), kuriuose nustatyta, kad už komunalinių atliekų surinkimą nustatoma privaloma įmoka, galiojanti Neringos savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti nuostatuose nustatyta tvarka. 2007 m. gruodžio 20 d. Neringos savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-225 buvo pritarta Koncesijos sutarčiai „Dėl Neringos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus funkcijų perdavimo ir vykdymo“, kuria UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui buvo suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Neringos savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Pagal Nuostatų 18 punktą pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Mokėjimo pranešimus formuoja bei teikia mokėtojams KRATC (Nuostatų 30 ir 31 punktai), o vietinė rinkliava turi būti sumokėta į pareiškėjo surenkamąją sąskaitą. Minėtos įstatymų bei teisės aktų nuostatos pagrindžia KRATC reikalavimo teisėtumą, t.y. pareiškėjo teisę reikalauti iš atsakovo sumokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą.

Pažymi, kad Neringos savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintuose Nuostatuose nustatyta, jog vietinės rinkliavos dydis konkrečiam mokėtojui siejamas ne su atliekų turėtojo faktiškai sukauptomis atliekomis, bet su jo turimu nekilnojamuoju turtu, jo dydžiu ir naudojimo paskirtimi. Sutartis su atsakovu dėl komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo nėra sudaryta, nes prievolė mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nustatyta norminių teisės aktų pagrindu.

Nurodo, kad atsakovė nėra sumokėjusi pareiškėjui 676,00 Lt dydžio vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą už nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenimis atsakovei priklauso nuo 1991 m. gegužės 28 d. Atsakovė vietine rinkliava apmokestinta už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. pagal turimą nekilnojamąjį turtą. Vietinė rinkliava už komunalinių atliekų tvarkymą paskaičiuota pagal nuosavybės teise priklausančio turto plotą ir pagrindinę tikslinę objekto naudojimo paskirtį. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše minimų patalpų paskirtis – butas, todėl atsakovę apmokestinant vietine rinkliava pritaikytas Gyvenamosios paskirties pastatams taikomas tarifas. Už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. atsakovei priskaičiuota 840,00 Lt, tačiau atsakovė į pareiškėjo sąskaitą už minėtą objektą įmokėjo 164,00 Lt, todėl likęs įsiskolinimas yra 676,00 Lt. Pažymi, kad atsakovės atžvilgiu Neringos savivaldybės taryba nėra priėmusi sprendimo dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą lengvatos taikymo.

Pareiškėjas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai (b.l. 19-20), atstovas į teismo posėdį neatvyko, negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti.

Atsakovė į teismo posėdį neatvyko, atsiliepimo į prašymą nepateikė. Atsakovei deklaruotos gyvenamosios vietos – (duomenys neskelbtini) (b.l. 13), adresu siųsti teismo dokumentai grįžo neįteikti (b.l. 18). SODROS duomenų bazės duomenimis atsakovė dirba (duomenys neskelbtini) (b.l. 22) ir darbovietės adresu siųstas šaukimas 2013 m. rugpjūčio 22 d. įteiktas kitam darbuotojui (b.l. 29), kuris šaukimą, esant galimybei, privalėjo nedelsiant įteikti atsakovei (Administracinių bylų teisenos įstatymo 75 straipsnio 5 dalis) Be to teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 73 straipsnio 3 dalimi, numatančia, jeigu adresato gyvenamoji ir darbo vieta nėra žinomos, teismas gali šaukimus ir pranešimus įteikti paskelbdamas apie paskirtos bylos nagrinėjimo vietą ir laiką specialiame interneto tinklalapyje <..>, 2013 m. rugpjūčio 14 d. specialiame teismo tinklalapyje www.teismai.lt paskelbė apie nagrinėjamos bylos laiką ir vietą, viešo paskelbimo būdu atsakovei įteikė procesinius dokumentus (b.l. 27). Vadovaudamasis aukščiau išdėstytomis nuostatomis teismas konstatuoja, jog atsakovė apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuota tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

ABTĮ 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama proceso šalims nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ABTĮ 79 straipsnio 5 dalis)

Teismas konstatuoja

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas, Neringos savivaldybės tarybos 2008 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-44, pakeistu 2008 m. birželio 4 d. sprendimu Nr. T14-127 (su vėlesniais pakeitimais 2009 m. sausio 21 d. sprendimu Nr. T1-16; 2010 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. T1-9; 2012 m. balandžio 19 d. sprendimu Nr. T1-92) patvirtinti Neringos savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš jų turėtojų ir tvarkymą nuostatai (toliau – ir Nuostatai) bei Neringos savivaldybės tarybos 2007 m. gruodžio 20 d. sprendimu Nr. T1-226 patvirtintos Komunalinių atliekų tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės).

Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2012 m. balandžio 28 d.) nustatė, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi tvarkyti atliekas pats arba perduoti jas atliekų tvarkytojui, išskyrus atvejus, kai nepavojingos atliekos sunaudojamos žemės ūkyje, energijai gauti ar kitoms reikmėms aplinkai ir žmonių sveikatai saugiu būdu. 2012 m. balandžio 19 d. įstatymo Nr. XI-1981 redakcija, įsigaliojusi nuo 2012 m. balandžio 28 d. nustato, jog atliekų turėtojas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi atliekas perduoti atliekų tvarkytojams arba gali tvarkyti atliekas pats. Komunalinės atliekos tvarkomos savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse nustatyta tvarka. Taigi, įstatymų leidėjas imperatyviai įpareigoja atliekų turėtoją pačiam tvarkyti atliekas teisės aktų nustatyta tvarka arba perduoti jas atliekų tvarkytojui. Atliekų tvarkymo srityje taikomas principas „teršėjas moka“ reiškia, kad atliekų tvarkymo išlaidas turi apmokėti atliekų turėtojas (Atliekų tvarkymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalis). Iš šių nuostatų matyti, jog atliekų turėtojas tais atvejais, kai perduoda atliekas atliekų tvarkytojui, privalo padengti visas su jo perduotų atliekų tvarkymu susijusias išlaidas.

Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalis nustato, jog savivaldybių tarybos turi teisę įstatymo numatytose ribose ir tvarka nustatyti vietines rinkliavas, savo biudžeto sąskaita savivaldybių tarybos gali nustatyti mokesčių bei rinkliavų lengvatas.

Rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Rinkliavų įstatymas, kurio 2 straipsnio 3 dalis vietinę rinkliavą apibrėžia kaip savivaldybės tarybos sprendimu nustatytą privalomą įmoką, galiojančią tos savivaldybės teritorijoje. Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą. Šio įstatymo 12 straipsnio 1-2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus.

Teismas, taikydamas įstatymų nuostatas, vadovausis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. kovo mėn. 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-471/2010, skelbta Administracinė jurisprudencija, Nr. 19, 2010), nes Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Pagal Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatas teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose <...>; teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje, aiškinant vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo teisinį reglamentavimą, pažymėta, kad, skirtingai nuo Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje pateikiamos valstybinės rinkliavos, kuri inter alia apima privalomas įmokas už vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų teikiamas paslaugas, apibrėžimo, vietinės rinkliavos įstatymų leidėjas expressis verbis nesieja su atitinkamomis paslaugomis. Vietinės rinkliavos objektas iš esmės yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Aptariama vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis. Todėl aptariamos vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies prasme. Vietinė rinkliava yra viešosios teisės nustatytas privalomasis mokėjimas, o ne privatinės (civilinės) teisės reguliavimo srities sutartinio pobūdžio įsipareigojimas. Pareiga mokėti minėtą rinkliavą atsiranda pagal tokias sąlygas, kurios yra numatytos ją nustatančiuose teisės aktuose.

Neringos savivaldybės taryba 2008 m. vasario 27 d. sprendimu Nr. T1-44 patvirtino Neringos savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus, kurių 7 punktas numato, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra Neringos savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Komunalinių atliekų surinkimui nepriskiriamas sanitarinis, rankinis ar mechaninis teritorijų valymas. Taigi, vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra įstatymo pagrindu ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą.

Nuostatų 8 punktas nustato, kad vietinės rinkliavos mokėtojai – komunalinių atliekų turėtojai, privalantys mokėti vietinę rinkliavą, išskyrus juridinius asmenis ir juridinių asmenų padalinius, turinčias Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotus Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimus. Nuostatų 25 punktas numato, kad nekilnojamojo turto savininkams ar naudotojams nustatomi vietinės rinkliavos dydžiai pagal turimą nekilnojamojo turto plotą (Priedas Nr. 2). Jei nekilnojamojo turto paskirtis VĮ Registrų centro duomenų bazėje neatitinka realios paskirties, vietinės rinkliavos mokėtojui gali būti pakeistas Priede 2 numatytas rinkliavos dydis. Visiems komunalinių atliekų turėtojams savivaldybės teritorijoje, kuriems teikiamos komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos, numatomi vietinės rinkliavos dydžiai, kai vienos tonos surinkimo ir sutvarkymo kaštai yra 262,37 Lt, o atliekų susidarymo kiekis pagal veiklos rūšis (Nuostatų 24 punktas). Pagal Nuostatų 18 punktą pareiškėjui yra pavesta apskaičiuoti vietinės rinkliavos dydžius už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nuostatų 29-37 punktuose reglamentuota vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka. Pagal vietinės rinkliavos registro duomenis KRATC kiekvienais metais parengia ir iki sausio 15 d. išsiunčia nustatytos formos mokėjimo pranešimą apie mokėjimo laikotarpiu mokėtojui taikomą vietinės rinkliavos dydį (Nuostatų 30, 31 punktai). Vietinė rinkliava mokama kas ketvirtį, lygiomis dalimis arba už visus metus iš karto, bet ne vėliau kaip iki vasario 15 d. (Nuostatų 34 punktas)

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad atsakovei Neringos savivaldybės teritorijoje nuosavybės teisė priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) (b.l. 11-12), todėl ji pagal Nuostatų 8 punktą yra vietinės rinkliavos mokėtoja ir privalo mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis minėtos patalpos atsakovei priklauso nuo 1992 m. rugsėjo 19 d., patalpų bendras plotas 56,47 kv. m. Pažyma apie įsiskolinimą dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1994 (b.l. 9) patvirtina, kad atsakovės įsiskolinimas už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. yra 676,00 Lt. Minimu laikotarpiu atsakovei buvo priskaičiuota 840,00 Lt vietinė rinkliava, tačiau atsakovė pareiškėjui 2009 m. balandžio 10 d. yra sumokėjusi 44,00 Lt, 2009 m. gegužės 14 d. – 120,00 Lt, t.y. yra tik 164,00 Lt (b.l. 10), todėl likęs įsiskolinimas – 676,00 Lt. Atsakovei buvo siųstas mokėjimo pranešimas dėl minėto dydžio įsiskolinimo sumokėjimo (b.l. 14). Pagal Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą turimų patalpų paskirtis – butas, todėl atsakovę apmokestinant vietine rinkliava, pritaikytas Gyvenamosios paskirties pastatams taikomas tarifas. Mokėtina vietinė rinkliava pagal teikiamus mokėjimo pranešimus apskaičiuota pagal turimo turtinio vieneto plotą, vadovaujantis Nuostatų 1 priedo 1 punktu, t.y. 3,24 Lt metams už bendrojo ploto kvadratinį metrą.

Pagal Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalį vietinė rinkliava yra savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje, todėl atsakovui vietinės rinkliavos mokėjimas yra piniginė prievolė ir ją vienašališkai atsisakyti įvykdyti draudžiama (Civilinio kodekso 6.59 straipsnis). Pagal Civilinio kodekso 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Atsakovė sprendime minimu laikotarpiu nevykdė prievolės mokėti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, todėl iš jos priteistina 676,00 Lt įsiskolinimo suma pareiškėjui.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teismas

nusprendė:

pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą tenkinti.

Priteisti iš atsakovės L. Š. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) pareiškėjui UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui (įmonės kodas 163743744) 676,00 Lt (šešis šimtus septyniasdešimt šešis litus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai – Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėja Dalia Gumuliauskienė