Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų nutartis

2021-04-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-315-771/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-22
Bylos Nr.
II-315-771/2021
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-00285-2021-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Aleksandras Prygunkovas (pirm.)
Pareiškėjas
G. K.
Institucija
Radviliškio rajono Policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. II-315-771/2021Teisminio proceso Nr. 4-70-3-00285-2021-4Procesinio sprendimo kategorija 21.9.9. (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. balandžio 22 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėjas Aleksandras Prygunkovas,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) skundą dėl administracinio nusižengimo byloje 2021-03-22 priimto nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. K. atžvilgiu 2021-03-22 priimtas nutarimas administracinio nusižengimo byloje ir paskirta 450 Eur bauda, dėl to kad jis padarė administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje, tai yra dėl to, kad jis 2021-03-08 08.50 val. (duomenys neskelbtini), vairuodamas transporto priemonę „BMW X6 xDrive35d“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone, taip pat neturėjo teisės vairuoti transporto priemonės, nes teisė vairuoti transporto priemones atimta.

Šalies argumentai

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2021-04-15 gautas persiųstas G. K. skundas. Skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju būtina nurodyti aplinkybes, kurioms esant iš esmės buvo priverstas padaryti nurodytus administracinius nusižengimus, ir tai gali turėti svarbią reikšmę sprendžiant klausimą ar jo veiksmuose nebuvo būtinojo reikalingumo požymių. Kaip minėjo, pripažįsta padaręs nusižengimus, tačiau tai įvyko dėl itin svarbių priežasčių. Nusižengimo padarymo dieną, t. y 2021-03-08, jam būnant darbovietėje ((duomenys neskelbtini), gavo informaciją, kad kitas (duomenys neskelbtini) darbuotojas K. U. atvykęs į jam nuosavybės teise priklausančią teritoriją, adresu (duomenys neskelbtini) yra išgąsdintas ir puolamas jo teritorijoje laikomo šuns (veislė - Vidurio azijos aviganis), kuris saugo nurodytą teritoriją. Šio šuns veislė yra įtraukta į 10-ties veislių sąrašą pagal agresyvumą. Gavęs šią informaciją labai išsigando, todėl iškart skambino (duomenys neskelbtini) direktoriui K. M., kad kuo skubiau jį nuvežtų minėtu adresu, nes šuo klauso tik jo komandų ir niekas kitas už jį šuns sutvardyti negalėtų. Tačiau, K. M. telefonu pasakė, kad yra išvykęs ir jo nuvežti negalės. Tuo metu tikrai buvo labai persigandęs, buvo apėmusi panika, laukti kol atvyktų taksi nebuvo laiko, todėl pasiėmė įmonės automobilio raktelius, sėdo į įmonės kieme buvusį, bendrovei priklausantį automobilį ir nedelsiant išvažiavo į įvykio vietą, t. y (duomenys neskelbtini) Važiuodamas (duomenys neskelbtini) skambino direktoriui K. M. (skambučių išrašą esant būtinumui, galėtų pateikti), kad pasiėmė įmonei priklausantį automobilį skubiam atvejui. Ir, kad kai jis galės, tegul atvyksta į įvykio vietą. Policijos pareigūnai užfiksavo kalbant telefonu, todėl buvo sustabdytas pakeliui, (duomenys neskelbtini) Kol buvo surašytas protokolas, skambino tiek šuns užpultam K. U., tiek ir direktoriui K. M.. Pastarasis atvyko prie policijos automobilio ir perėmė vairuoti įmonės automobilį, o jam buvo surašytas protokolas. Policijos pareigūnai patikrino jo blaivumą ir alkotesterio rodmenys buvo 0.00 % promilės. Po surašyto protokolo su K. M. nedelsiant vyko tramdyti šuns, ką ir padarė nuvykęs į vietą. Jam buvo atimta teisė vairuoti iki 2021.04.18, t. y buvo likęs tik mėnuo iki teisių atėmimo termino pabaigos ir jau būtų galėjęs susigrąžinti teisę vairuoti (yra jau perlaikęs teorijos egzaminą ir liko tik laikyti praktikos egzaminą). Net ir įvertinęs galimas pasekmes neturėjo kito pasirinkimo kaip važiuoti automobiliu, nes buvo labai išsigandęs dėl to, ką gali padaryti jo šuo, skubėjo gelbėti K. U. sveikatos. Reiktų įvertinti tai, kad per visą (beveik dviejų metų) laikotarpį, kai jam buvo atimta teisė vairuoti, nebuvo vairavęs jokios transporto priemonės, nebuvo padaręs jokio administracinio nusižengimo, kas rodo, kad situacija tikrai buvo neeilinė ir vertinant galinčias kilti pasekmes K. U., buvo priverstas pasirinkti būtent tokį elgesį, kurio pasekmės bet kuriuo atveju lyginant su pasekmėmis, kurios galėjo kilti K. U., yra mažesnės. Kaip minėjo, savo kaltę pripažįsta, kad pasielgė netinkamai, tą parašė ir pareigūnų surašytame protokole, galbūt turėjo ieškoti kitų išeičių dėl susidariusios situacijos, tačiau kaip minėjo, rinkosi tokį savo elgesio variantą, kad būtų išvengta labai sunkių pasekmių (tikrai sunkesnių negu padarytas nusižengimas). Jo šuo sveria 60 kg ir pasižymi agresija, ir jis klauso tik jo komandų, niekas kitas jo sutramdyti negalėtų. Mano, teismas, spręsdamas jo atsakomybės už padarytus administracinius nusižengimus klausimą galėtų (turėtų) apsvarstyti galimybę jo atliktus veiksmus įvertinti per ANK 16 str. 1 d. prizmę. Kaip minėjo, jo teritorijoje buvęs šuo elgėsi agresyviai, kėlė pavojų K. U. sveikatai ir(ar) gyvybei, todėl privalėjo imtis veiksmų galimoms itin neigiamoms pasekmėms išvengti, nes jo šuo klauso tik jo komandų. Nors jam buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones, tačiau iki tol jo vairavimo stažas buvo pakankamai ilgas, todėl vairavimo įgūdžiai yra išlavinti ir geri, nagrinėjamojoje situacijoje vairuojant transporto priemonę jau buvo pakartotinai išlaikęs teorijos egzaminą, vairavo neapsvaigęs nuo alkoholio (alkotesterio rodmenys buvo 0.00 % promilės), kas rodo, kad jo padarytais veiksmais realiai buvo kilusi minimali galimybė žalai atsirasti, o faktiškai - dėl jo vairavimo jokia žala net ir nekilo, todėl jo teisei priešingi veiksmai ir jo veiksmų rezultatas yra (buvo) tikrai mažiau reikšmingi santykyje su galėjusiomis kilti pasekmėmis K. U.. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, susidariusioje situacijoje tik jis galėjo atlikti veiksmus, galinčius leisti išvengti neigiamų padarinių, ir, mano, asmens sveikatos išsaugojimas, bet kuriuo atveju, yra didesnis gėris lyginant su jo padaryto pažeidimo pasekmėmis. Taigi, nagrinėjamu atveju: 1) grėsė pavojus labiausiai saugomai vertybei - asmens sveikatai ir gyvybei; 2) pavojus buvo realus, nes, kaip minėjo, šuo didelis ir priklauso agresyvių šunų veislei; 3) pavojus buvo akivaizdus, nes K. U. jam skambino ir buvo labai išsigandęs; 4) pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis, nes, kaip minėjo, šuo realiai klauso tik jo komandų ir reikėjo skubiai reaguoti į susidariusią situaciją; 5) jo padarytais veiksmais jokia žala nekilo, o jo veiksmų rezultatas yra tikrai mažiau reikšmingas santykyje su galėjusiomis kilti pasekmėmis K. U.. Būtinojo reikalingumo kriterijus yra vertinamojo pobūdžio. Kaip minėjo, objektyviųjų jo padarytų nusižengimų požymių ir pačios nusižengimų sudėties neginčija, juos pripažįsta visiškai, tačiau, mano, kad teismas turėtų apsvarstyti ir įvertinti ar jo atlikti teisei priešingi veiksmai nebuvo padaryti esant būtinajam reikalingumui. Prašo nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, pripažįstant, kad nusižengimai padaryti veikiant būtinojo reikalingumo sąlygoms.

Gautame Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus atsiliepime nurodoma, kad nesutinka su G. K. skundo reikalavimais, nes jie nėra pagrįsti. Policijos pareigūnas nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, nustatė visas objektyvias bei subjektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, nustatė vieną lengvinančią aplinkybę ir atsižvelgęs į byloje esančių duomenų visumą, davė teisėtą, teisingą ir pagrįstą teisinį įvertinimą G. K. padarytai veikai. Prašo skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnyje numatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik vadovaujantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Teismas taip pat pažymi, kad įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl vien tai, jog proceso dalyviams nepriimtinos išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina, kad administracinio nusižengimo teisena pradėta nepagrįstai.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, kuri skiriama administracinį nusižengimą padariusiems asmenims. Jos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; nubausti asmenis ir atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusius asmenis galimybę daryti naujus administracinius nusižengimu. nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 str.). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tai reiškia, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio nusižengimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Žemesnės instancijos teismas

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą (Panevėžio apygardos teismo 2017-03-13 nutartis).

Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Antai kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

ANK 417 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad „Reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymas, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, apsisukimas geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų, draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų“.

ANK 424 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad „Transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, arba transporto priemonių vairavimas, kai nesilaikoma draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, užtraukia baudą nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki septynių šimtų eurų“.

ANK 417 ir 424 straipsniuose nurodytos normos yra blanketinės. Šiuo atveju asmuo padarydamas administracinius nusižengimus nesilaikė teisės normų, įtvirtintų Kelių eismo taisyklėse ir pažeidė 14 punkto „Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų“ reikalavimus ir 20 punkto „Motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų“ reikalavimus.

ANK 16 straipsnio, apibrėžiančio būtinąjį reikalingumą, 1 dalyje nurodyta, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.

Kaip matyti iš bylos medžiagos G. K. skunde nurodo, kad pripažįsta, jog padarė administracinius nusižengimus, tačiau taip pasielgė dėl būtinojo reikalingumo, t. y. dėl to, kad sužinojo jog į jam priklausančią teritoriją atvykusį kitą (duomenys neskelbtini) darbuotoją K. U. puola jo teritorijoje laikomas šuns. Išsigando dėl asmens sveikatos. Kadangi šuo klauso tik jo komandų, todėl važiavo tramdyti šuns.

Pažymėtina, kad analogiškas aplinkybes asmuo nurodė pateikdamas paaiškinimą policijos pareigūnui prieš priimant skundžiamą nutarimą. Naujų aplinkybių, kodėl turėtų būti panaikintas nutarimas asmuo teismui nenurodė.

Iš skunde nurodytų aplinkybių matyti, kad išsigandęs dėl K. U. sveikatos, G. K. prašė K. M., kad jį nuvežtų į jam priklausantį sklypą, jam negalėjus, pasiėmė įmonei priklausantį automobilį ir išvažiavo. Tačiau teismo vertinimu, jis savo tikslą galėjo įgyvendinti ir kitais būdais, t. y. nepažeisdamas KET reikalavimų: paprašydamas jį nuvežti kito įmonės darbuotojo, išsikviesdamas taksi ar paprašydamas jį nuvežti kito pažįstamo asmens, paprašyti asmens atsargiai pasišalinti iš jam priklausančios teritorijos ar kt. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip skunde nurodo G. K. į jam priklausančią teritoriją, kurioje buvo pavojingas šuo, buvo nuvykęs kitas įmonės darbuotojas, t. y. ne svetimas, atsitiktinis asmuo. G. K. asmenį pažinojo, asmuo manytina be jo leidimo į G. K. priklausantį sklypą nevažiavo, todėl turėjo žinoti ir apie sklype esantį pavojingą šunį. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad G. K. jam priklausančiame sklype turėdamas pavojingą šunį, kuris gali užpulti kitus asmenis, turėjo ir privalėjo ant vartų ar tvoros pakabinti įspėjamąjį ženklą apie teritorijoje esantį šunį, o jei teritorija neaptverta tvora, šuo turėjo būti pririštas. Nors G. K. skunde nurodo, kad negalėjo laukti atvyksiančio taksi, todėl pasiėmęs įmonės automobilį pats išvažiavo, tačiau kaip matyti iš prie skundo esančios medžiagos, jį važiuojantį automobiliu ir kalbantį telefonu sustabdė policijos pareigūnai ir jis į jam priklausantį sklypą nuvažiavo tik po to kai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Byloje nėra duomenų, kad K. U. būtų kažkas atsitikę nuvykus ir po tiek laiko, kas suponuoja išvadą, kad važiuodamas taksi G. K. tikrai nebūtų užtrukęs ilgiau, nei kad užtruko šiuo atveju, kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, ir kad asmeniui nebuvo kilęs toks didelis ir realus pavojus, kaip skunde nurodo G. K.. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. K. nepateikė jokių duomenų apie turimą pavojingą šunį, apie tai kokiu tikslu kitas asmuo ėjo į jam priklausantį sklypą. Pažymėtina ir tai, kad iš prie byloje esančio pridėto vaizdo įrašo matyti, kad policijos pareigūnams sustabdžius G. K. jis yra labai susijaudinęs dėl to, kad policijos pareigūnai nurodo jam pasitikrinti blaivumą. Asmuo iš pradžių atsisako tai daryti, nurodo kad gailisi, prašo policijos pareigūnų to nedaryti, būti geriems, klausia ar viena iš policijos pareigūnių nėra iš Kuršėnų. Prašo leisti nesitikrinti blaivumo, nes vakar buvo gimtadienis, klausia kokia bausmė bus jei „įpūs“. Prašo nerašyti administracinio nusižengimo protokolo, nes neseniai išsilaikė teorijos egzaminą, ar protokolą surašyti kito asmens vardu. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad G. K. policijos pareigūnams nieko nenurodė apie tai kodėl jis vairavo automobilį neturėdamas tam teisės, apie tai kad K. U. sveikatai grėsė pavojus, tik prašė leisti nesitikrinti blaivumo ir nerašyti administracinio nusižengimo protokolo. Visos šios byloje nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad gresiantis pavojus nebuvo realus ir akivaizdus, galėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis. Veikimas būtinojo reikalingumo aplinkybėmis nesuteikia teisės nesvarstant pažeisti teisės aktų reikalavimus ir nevertinti kilsiančių padarinių. G. K. elgesys, kad jis vairavo automobilį neturėdamas tam teisės ir kalbėdamas telefonu, kėlė pavojų jam pačiam, kitiems eismo dalyviams. Jo šioje situacijoje pasirinktas netinkamas elgesio variantas negali būti vertinamas kaip būtinasis reikalingumas, nes jeigu K. U. sveikatai ir grėsė koks nors pavojus, tai jis galėjo būti pašalintas kitomis aukščiau minėtomis priemonėmis. Dėl išdėstytų aplinkybių G. K. veiksmuose nebuvo būtinojo reikalingumo požymių.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad G. K. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 424 straipsnio 3 dalyje. Tai patvirtina byloje ištirtos ir nustatytos aplinkybės.

Įvertinus surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjos A. J. 2021-03-22 priimtas nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagristas. Nėra juridinio pagrindo jį naikinti pareiškėjo skunde išsakytais argumentais.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 str., 640 str., 642 str.,-

nutaria:

Pareiškėjo G. K. skundo netenkinti.

Palikti galioti Šiaulių apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjo A. J. 2021-03-22 priimtą nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas Aleksandras Prygunkovas