Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-12-22 · Administracinė byla Nr. I-3813-402/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-12-22
Bylos Nr.
I-3813-402/2014
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01481-2014-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Natalja Zelionkienė
Pareiškėjas
L. D.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų
Kategorijos
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3813-402/2014Proceso Nr. 3-62-3-01481-2014-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.; 74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 22 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,

dalyvaujant pareiškėjui L. D. , atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Kybartų pataisos namų atstovui Robertui Jurkšaičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. D. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kybartų pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. D. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų, 12 200 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas savo skunde (b.l. 5, 20) nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2013-02-04 ir nuo 2014-05-14 jis atlikinėjo bausmę Kybartų pataisos namų drausmės grupėje ir 15 mėnesių negalėjo naudotis televizoriumi, virtuvėle ir šaldytuvu dėl Kybartų pataisos namų administracijos neveikimo. Nurodė, jog Kybartų pataisos namų drausmės grupėje vyrauja kastos, naudojama subkultūra. Kadangi jis norėjo gyventi be kastų ir nenorėjo laikytis kitų nuteistųjų išgalvotų taisyklių, todėl pataisos namų administracijos buvo priverstas parašyti prašymą, jog jis prašo dienos metu nuo signalo „keltis" iki signalo „miegoti" jį laikyti užrakintą kameroje. Todėl, dėl Kybartų pataisos namų neveiklumo, negalėjo naudotis virtuve, šaldytuvu, televizoriumi, kadangi visą parą būna užrakintas kameroje. Nurodė, jog į lauką yra vedamas tik 1 val. pasivaikščioti į mažus kiemelius ir jai būna laisvų kiemelių tai dar papildomai 2 val. išveda. Nurodė, jog maistą tenka virti kibire su vandens šildytuvu. Dėl tokių atsakovo veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinį sukrėtimą, nepatogumus. Prašo iš atsakovo priteisti neturtinę žalą 12 200Lt.

Atsiliepimas

Atsakovo atstovas su skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b.l. 23-24), taip pat atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog L. D. terminuotą laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2008 m. gruodžio 18 d. Kybartų pataisos namų direktoriaus 2014-05-14 nutarimu „Dėl nuteistojo nubaudimo" Nr. 5-48/409 L. D. paskirta nuobauda, perkėlimas iš paprastosios į drausmės grupę 12 mėnesių. Nurodė, jog Kybartų pataisos namų drausmės grupės patalpos yra įrengtos pagal teisės aktuose numatytus drausmės grupės įrengimo reikalavimus. Jose yra bendras šaldytuvas, televizorius ir elektrinė viryklė maistui gaminti. Šiomis patalpomis gali naudotis visi drausmės grupėje laikomi nuteistieji. Paaiškino, kad Kybartų pataisos namuose yra viena drausmės grupės patalpa, todėl ne visi drausmės grupės sąlygomis laikomi nuteistieji pageidauja gyventi drausmės grupės patalpose kartu su kitais nuteistaisiais ir prašo, kad jų kameros durys būtų rakinamos ne tik nakties, bet ir dienos metu. Todėl nuteistųjų skirstymo į būrius komisijos posėdžio metu nuteistųjų visada yra klausiama, kurioje kameroje nuteistasis gali ir pageidauja atlikti paskirtą drausminę nuobaudą, ar nori, kad jo kameros durys būtų rakinamos dienos metu. 2014-05-15 buvo gautas L. D. prašymas Nr. 1-30/628, kuriame jis prašė dienos metu nuo signalo „keltis" iki signalo „miegoti" jį laikyti užrakintą kameroje. Atsižvelgdami į Seimo kontrolieriaus Romo Valentukevičiaus 2010-09-02 pažymoje Nr. 4D-2010/1-661/3D „Dėl skundo prieš Kybartų pataisos namų administraciją" nurodytą sprendimą tiriant analogišką skundą, „nustatyta, kad Kybartų pataisos namų administracijos sprendimu, siekiant užtikrinti drausmės grupės kamerose laikomų nuteistųjų interesus bei esant jų pageidavimui, kai kurių kamerų durys ra rakinamos ne tik nakties, bet ir dienos metu. Tai, kad pareiškėjas 2010-01-25 išreiškė pageidavimą bausmę atlikti kameroje, kurioje durys yra rakinamos ir dienos metu, buvo patvirtinta Kybartų pataisos namų administracijai pateiktame pasiaiškinime raštu. Atsižvelgiant į tai kas pirmiau išdėstyta, skundo dalis dėl kamerų rakinimo dienos metu atmestina." Todėl akivaizdu, kad Kybartų pataisos namai nieko nepažeidžia, tik siekia užtikrinti drausmės grupės kamerose laikomų nuteistųjų interesus bei esant jų pageidavimui, kai kurių kamerų duris rakina ne tik nakties, bet ir dienos metu. Pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos - valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal CK 6.271 str., nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kybartų pataisos namų. Pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, Kybartų pataisos namai neatliko neteisėtų veiksmų, laikėsi nustatytos tvarkos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Byloje ginčas kilo dėl atsakovo pareigos atlyginti neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų laikymo sąlygų Kybartų pataisos namų drausmės grupėje – dėl kamerų durų rakinimo, dėl to, kad negali naudotis televizoriumi, šaldytuvu, virykle, dėl pasivaikščiojimo lauke.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos nagrinėjamu atveju – Kybartų pataisos namų neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Kybartų pataisos namai arba jų pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju, būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra nuteistasis, laisvės atėmimo bausmę atliekantis Kybartų pataisos namuose. Kybartų pataisos namų 2013-02-04 nutarimu Nr. 5-48/112 dėl bausmės atlikimo režimo reikalavimo pažeidimo, pareiškėjas L. D. buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 1 (vieneriems) metams (b.l. 27). Kybartų pataisos namų 2013-08-02 nutarimu Nr. 5-48/709 dėl bausmės atlikimo režimo reikalavimo pažeidimo, pareiškėjas L. D. buvo perkeltas

į kamerų tipo patalpas 2 (dviem) mėnesiams (b.l. 28). Kybartų pataisos namų 2014-05-14 nutarimu Nr. 5-48/409 dėl bausmės atlikimo režimo reikalavimo pažeidimo, pareiškėjas L. D. buvo perkeltas iš paprastosios grupės į drausmės grupę 12 (dvylikai) mėnesių (b.l. 29). Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog pareiškėjas L. D. 2013-02-08 prašymu Nr. 1-30/234 ir 2014-05-15 prašymu Nr. 1-30/628 kreipėsi į Kybartų pataisos namų direktorių. Paminėtuose prašymuose L. D. išreiškė pageidavimą bausmę atlikti kameroje, kurioje durys yra rakinamos ir dienos metu – prašė laikyti užrakintą kameroje nuo signalo „keltis“ iki signalo „miegoti“ (b.l. 25, 26).

Dėl kameros durų rakinimo.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog pareiškėjas L. D. 2013-02-08 prašymu Nr. 1-30/234 ir 2014-05-15 prašymu Nr. 1-30/628 kreipėsi į Kybartų pataisos namų direktorių. Paminėtuose prašymuose L. D. išreiškė pageidavimą bausmę atlikti kameroje, kurioje durys yra rakinamos ir dienos metu – prašė laikyti užrakintą kameroje nuo signalo „keltis“ iki signalo „miegoti“ (b.l. 25, 26).

Atsakovas atsiliepime ir atsakovo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kybartų pataisos namuose yra viena drausmės grupės patalpa, todėl ne visi drausmės grupės sąlygomis laikomi nuteistieji pageidauja gyventi drausmės grupės patalpose kartu su kitais nuteistaisiais ir prašo, kad jų kameros durys būtų rakinamos ne tik nakties, bet ir dienos metu. Todėl nuteistųjų skirstymo į būrius komisijos posėdžio metu nuteistųjų visada yra klausiama, kurioje kameroje nuteistasis gali ir pageidauja atlikti paskirtą drausminę nuobaudą, ar nori, kad jo kameros durys būtų rakinamos dienos metu. 2013-02-08 ir 2014-05-15 buvo gauti L. D. prašymai, kuriuose jis prašė dienos metu nuo signalo „keltis" iki signalo „miegoti" jį laikyti užrakintą kameroje.

Visą parą rakinamoje kameroje pareiškėjas buvo laikomas atsižvelgus į jo 2013-02-08 prašymą Nr. 1-30/234 ir 2014-05-15 prašymą Nr. 1-30/628, jį, atliekantį drausminę nuobaudą drausmės grupėje, 6 nuteistųjų būryje, nuo signalo „Keltis“ iki signalo „Miegoti“, dienos metu, laikyti užrakintą kameroje.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataisos įstaigose tikslas yra: atskirti nuteistuosius, kurie dėl padarytų nusikaltimų pobūdžio ar asmeninių savybių gali daryti neigiamą įtaką kitiems nuteistiesiems; palengvinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją; padėti užtikrinti nuteistųjų priežiūrą ir jų saugumą; padėti užtikrinti, kad būtų laikomasi pataisos įstaigų saugumo ir valdymo reikalavimų“. 70 straipsnio 3, 4 dalyse nustatyta, kad „izoliuoti nuo kitų nuteistųjų toje pačioje pataisos įstaigoje arba atskirose įstaigose, jei yra tokia galimybė, laikomi: nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas pirmą kartą; [...] pavojingi recidyvistai, nuteisti už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus; nuteistieji, sergantys aktyvia plaučių tuberkulioze; nuteistieji, kuriems paskirtas laisvės atėmimas iki gyvos galvos; Pataisos įstaigos administracija turi teisę laikyti izoliuotus nuo kitų nuteistųjų buvusius ar esamus valstybės tarnautojus, I ir II grupių invalidus, sergančius AIDS nuteistuosius, ribotai pakaltinamus asmenis, doro elgesio ir dirbančius nuteistuosius, taip pat režimą pažeidinėjančius nuteistuosius“. 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „drausmės grupei priskirti nuteistieji nakties metu užrakinami gyvenamosiose patalpose, įrengtose pagal kamerų įrengimo reikalavimus.“ Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194, 6 punkte nustatyta, kad „laisvės atėmimo bausmė turi būti vykdoma tokiomis sąlygomis, kurios užtikrintų žmogaus saugumą bei atitiktų Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus, reglamentuojančius laisvės atėmimo bausmės vykdymą.“

Apibendrinus tai, kas pirmiau išdėstyta, darytina išvada, kad pataisos įstaigų administracijos privalo užtikrinti asmenų, esančių šiose įstaigose, saugumą. Pažymėtina, kad gyvenamosios patalpos, kuriose yra laikomi drausmės grupei priskirti nuteistieji, nakties metu rakinamos vadovaujantis BVK 75 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantys teisės aktai nereglamentuoja, ar gyvenamosios patalpos, kuriose yra laikomi drausmės grupei priskirti nuteistieji, gali būti rakinamos dienos metu. Teismo nuomone, Kybartų pataisos namų administracija privalo imtis visų priemonių, kad užtikrintų drausmės grupėje esančių nuteistųjų saugumą, interesus bei, esant šių asmenų prašymui, gali rakinti tam tikrų kamerų duris ir dienos metu. Iš byloje esančios informacijos nustatyta, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kurios durys rakinamos ir dienos metu, atsižvelgiant į jo 2013-02-08 prašymą Nr. 1-30/234 ir 2014-05-15 prašymą Nr. 1-30/628 Kybartų pataisos namų administracijai. Teismo nuomone, Kybartų pataisos namai savo veiksmais nepažeidė pareiškėjo teisėjų, o tik siekė užtikrinti drausmės grupės kamerose laikomo nuteistojo interesus bei esant jo pageidavimui, kamerų duris rakino ne tik nakties, bet ir dienos metu. Pareiškėjas teismui nepateikė įrodymų, jog anksčiau paminėtus prašymus jis parašė ne savo noru.

Dėl negalėjimo naudotis virtuve, šaldytuvu ir televizoriumi.

Bausmių vykdymo kodekso 75 straipsnyje, reglamentuojančiame drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas, yra nustatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: 1) įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų; 2) gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų su spauda; 3) vieną kartą per mėnesį paskambinti telefonu.

Bausmių vykdymo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar sutuoktinio, sugyventinio arba artimųjų giminaičių perduotais televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, radijo imtuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais ir kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Asmenims, priskiriamiems drausmės grupei, nėra suteikiama teisė žiūrėti televizorių, todėl pareiškėjui pagrįstai neleidžiama to daryti.

Pagal Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82, 7.11 punktą, pataisos namuose nuteistųjų, kurie priskirti drausmės grupei, gyvenamuosiuose korpusuose, esant techninėms galimybėms, įrengiama virtuvėlė. Atsakovo atstovas paaiškino, jog Kybartų pataisos namų drausmės grupės patalpos yra įrengtos pagal teisės aktuose numatytus drausmės grupės įrengimo reikalavimus. Jose yra bendras šaldytuvas, televizorius ir elektrinė viryklė maistui gaminti. Šiomis patalpomis gali naudotis visi drausmės grupėje laikomi nuteistieji. To nepaneigė ir pareiškėjas, tačiau pareiškėjas nurodė, jog jis negali naudotis televizoriumi, virykle ir šaldytuvu, nes yra užrakintas kameroje dieną ir naktį. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas buvo laikomas kameroje, kurios durys rakinamos ir dienos metu, atsižvelgiant į jo 2013-02-08 prašymą Nr. 1-30/234 ir 2014-05-15 prašymą Nr. 1-30/628 Kybartų pataisos namų administracijai.

Teismas išsamiai ištyręs aptartų bylos rašytinių įrodymų visumą ir vadovaudamasis nurodytų teisės normų sistemine analize, sprendžia, kad pareiškėjo skundo argumentai, kad jam neteisėtai neleidžiama naudotis televizoriumi, virtuvėle ir šaldytuvu yra nepagrįsti. Nuteistąjį perkėlus į kamerų tipo patalpas, jam yra taikomos drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygos ir taikomi tam tikri jo teisių apribojimai. Atkreiptinas dėmesys, kad asmenims, priskirtiems drausmės grupei, suteikiama mažiau teisių ir nustatyta daugiau ribojimų, yra susiję su saugiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo vykdymu. Drausmės grupei asmenys priskiriami dėl savo pačių veiksmų – pataisos įstaigos nustatyto režimo pažeidimų – todėl jie turi prisiimti ir iš to kylančias neigiamas pasekmes. Pareiškėjas 2013-02-08 prašymu Nr. 1-30/234 ir 2014-05-15 prašymu Nr. 1-30/628 Kybartų pataisos namų administracijai - kuriuose jis prašė dienos metu nuo signalo „keltis" iki signalo „miegoti" jį laikyti užrakintą kameroje, pats savo noru apsiribojo savo teises. Byloje nustatyta, kad drausmės grupės nuteistiesiems šiuo metu nėra galimybės patiems gaminti papildomo karšto maisto. Tačiau visi nuteistieji pataisos įstaigoje yra tris kartus per dieną maitinami karštu maistu.

Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato paprastajai grupei priskirtų nuteistųjų teisę gauti kasdien pasivaikščioti pusantros valandos, o 86 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato drausmės grupei priskirtų nuteistųjų teisę gauti kasdien pasivaikščioti vieną valandą. Bausmių vykdymo kodekso 146 straipsnio 2 dalis nurodo, kad baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomiems nuteistiesiems leidžiama kasdien vieną valandą pasivaikščioti. Bausmių vykdymo kodekso 145 straipsnio 1 dalis nurodo, kad kamerų tipo patalpose laikomiems nuteistiesiems nustatomas režimas, atitinkantis šio Kodekso 86 straipsnyje nurodytas drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo kalėjime sąlygas. Paskirdamas 1 valandos pasivaikščiojimus atsakovas teisės aktų nepažeidė. Pasivaikščiojimo laiko prailginimas yra skatinamoji priemonė, kuria pavyzdingai elgdamasis pareiškėjas gali būti paskatintas.

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, konstatuotina, kad pervedus pareiškėją į drausmės grupę, Kybartų pataisos namai jam pagrįstai taikė aptartus ribojimus. Nenustačius pareigūnų veiksmų neteisėtumo, t. y. Kybartų pataisos namų neteisėtos veikos, dėl kurių pareiškėjui galėjo atsirasti žala, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, taigi nėra jokio teisinio pagrindo priteisti pareiškėjo naudai iš Lietuvos valstybės neturtinės žalos atlyginimą. Jau vien tai, kad L. D. buvo perkeltas į drausmės grupę ir laikytas kamerų tipo patalpose, turėjo jam sukelti stresą, tačiau, kaip jau minėta, nuobaudos jam paskirtos ne Kybartų pataisos namų administracijos valia, o už įvykdytus pataisos įstaigos nustatyto režimo pažeidimus, taip pat pareiškėjas 2013-02-08 prašymu Nr. 1-30/234 ir 2014-05-15 prašymu Nr. 1-30/628 Kybartų pataisos namų administracijai - kuriame jis prašė dienos metu nuo signalo „keltis" iki signalo „miegoti" jį laikyti užrakintą kameroje, pats savo noru apsiribojo savo teises.

Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-03-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-318/2012).

Atkreiptina, jog pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Iš to seka, kad grindžiant neturtinės žalos reikalavimus būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus arba argumentuotai juos paneigti. Pareiškėjas skundo argumentais teigia, jog pagrindas neturtinei žalai kilti atsirado dėl kamerų durų rakinimo, dėl to, kad negali naudotis televizoriumi, šaldytuvu, virykle, dėl pasivaikščiojimo lauke. Pažymėtina, jog pareiškėjas grįsdamas šiuos argumentus, šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė konkrečių objektyvių įrodymų, o tik nurodė abstrakčius argumentus dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Atsakovo atstovas paneigdamas šiuos pareiškėjo argumentus, priešingai nei skunde nurodė pareiškėjas pabrėžė, kad visą parą rakinamoje kameroje pareiškėjas buvo laikomas atsižvelgus į jo 2013-02-08 prašymą Nr. 1-30/234 ir 2014-05-15 prašymą Nr. 1-30/628, jį, atliekantį drausminę nuobaudą drausmės grupėje, 6 nuteistųjų būryje, nuo signalo „Keltis“ iki signalo „Miegoti“, dienos metu, laikyti užrakintą kameroje, nurodė, jog Kybartų pataisos namų drausmės grupės patalpos yra įrengtos pagal teisės aktuose numatytus drausmės grupės įrengimo reikalavimus. Jose yra bendras šaldytuvas, televizorius ir elektrinė viryklė maistui gaminti. Šiomis patalpomis gali naudotis visi drausmės grupėje laikomi nuteistieji. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas grįsdamas neturtinės žalos reikalavimus apsiribojo tik abstrakčiais teiginiais, todėl šie pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais.

Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Tačiau neturtinės žalos atlyginimui būtinos visos sąlygos, kurios nustatytinos atlyginant žalą vadovaujantis CK 6.271 straipsniu. CK 6.271 straipsnyje nustatyta valstybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) kyla dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą yra pažymėta, kad civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK6.246 str.); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK6.247 str.); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK6.249 str.), tačiau CK6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Administracinėje byloje nenustatyti faktiniai duomenys, kad pareiškėjui buvo padaryta neturtinė žala, nes nenustatyti Kybartų pataisos namų neteisėti veiksmai, neveikimas ar aktai, kokie nors neturtinės žalos pareiškėjui padarymo atvejai. Atsižvelgiant į tai, kad nenustatytos būtinos žalos atlyginimo sąlygos, reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo L. D. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Natalja Zelionkienė