Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-47/2014

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2014-01-16
Bylos Nr.: 2-47/2014
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Danutė Gasiūnienė
Atsakovas: akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“
Ieškovas: akcinės bendrovės „Stumbras“
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos Valstybinis patentų biuras

Kategorijos

110.4pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-47/2014Proceso Nr. 2-55-3-01173-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 110.4. (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. sausio 16 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo akcinės bendrovės „Vilniaus degtinė“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Stumbras“ ieškinį atsakovui akcinei bendrovei „Vilniaus degtinė“ dėl prekių ženklų registracijos pripažinimo negaliojančia ir prekių ženklo savininko teisių gynimo, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos Valstybinis patentų biuras, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – draudimo atsakovui nuo teismo nutarties gavimo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos gaminti ir/arba tiekti į rinką ir/arba reklamuoti alkoholinius gėrimus, pažymėtus atsakovo ženklais, paraiškos Nr. 2013 1365, Nr. 2013 1400 ir Nr. 2013 1401 – taikymo pagrįstumo.

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti atsakovo prekių ženklo „999“ registraciją (paraiškos Nr. 2013 0538) negaliojančią 33 klasės pagal Nicos klasifikaciją prekėms; uždrausti atsakovui jo komercinėje veikloje naudoti žymenį „999“, koks yra nurodytas paraiškoje Nr. 2013 0538 alkoholiniams gėrimams ženklinti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui nuo teismo nutarties gavimo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos gaminti ir tiekti į rinką alkoholinius gėrimus, pažymėtus atsakovo ženklu su dominuojančiu elementu „999“, paraiškos Nr. 2013 0538, leidžiant realizuoti tik iki teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gavimo dienos jau pagamintų ir išpilstytų alkoholinių gėrimų likučius bei pateiktus į rinką likučius.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gegužės 29 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino.

Šalies argumentai

Ieškovas 2013 m. liepos 26 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo padidino ieškinio reikalavimus ir prašo pripažinti atsakovo prekių ženklų „999“, paraiškos Nr. 2013 0538, „Trejos devynerios“, paraiškos Nr. 2013 0978, ir „Degtinė Devynerios 999“, paraiškos Nr. 2013 1014, registracijas negaliojančiomis 33 klasės pagal Nicos klasifikaciją prekėms; uždrausti atsakovui jo komercinėje veikloje naudoti žymenis „999“, „Devynerios“ ir/arba „Devynerios 999“, tokius, kokie yra nurodyti atsakovo paraiškose Nr. 2013 0538, Nr. 2013 0978, Nr. 2013 1014, alkoholiniams gėrimams ženklinti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ieškovas prašė taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui nuo teismo nutarties gavimo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos gaminti ir/arba tiekti į rinką ir/arba reklamuoti alkoholinius gėrimus, pažymėtus atsakovo ženklais, paraiškos Nr. 2013 0978 ir Nr. 2013 1014; uždrausti atsakovui laikinai nuo teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo gavimo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos be ieškovo išankstinio rašytinio sutikimo teikti Valstybiniam patentų biurui ir/ar Vidaus rinkos derinimo tarnybai paraiškas registruoti prekių ženklus 33 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją, kuriose būtų naudojami ieškovui priklausantys prekių ženklai „999“, reg. 51686, ir/arba „Devynerios“, reg. Nr. 011363769 ir/arba jų derinys.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 30 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl papildomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies: uždraudė atsakovui nuo teismo nutarties gavimo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos gaminti ir/arba tiekti į rinką ir/arba reklamuoti alkoholinius gėrimus, pažymėtus atsakovo ženklais, paraiškos Nr. 2013 0978 ir Nr. 2013 1014; kitą prašymo dalį atmetė.

Šalies argumentai

Ieškovas dar kartą padidino ieškinio reikalavimus ir 2013 m. spalio 9 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašo pripažinti atsakovo prekių ženklų „999“, paraiškos Nr. 2013 0538, „Trejos devynerios 999“, paraiškos Nr. 2013 0978, „Degtinė Devynerios 999“, paraiškos Nr. 2013 1014, „TREJOS DEVYNERIOS LIETUVIŠKOS 999“, paraiškos Nr. 2013 1365, „LIETUVIŠKOS Trejos DEVYNERIOS 999“, paraiškos Nr. 2013 1400, ir „LIETUVIŠKOS Saldžios DEVYNERIOS 999“, paraiškos Nr. 2013 1041, registracijas negaliojančiomis 33 klasės pagal Nicos klasifikaciją prekėms; uždrausti atsakovui jo ūkinėje komercinėje veikloje naudoti žymenis „999“ ir/ar „Devynerios“, jei jie kartu ar kiekvienas atskirai, ar kartu su kitu žodžiu ir/ar figūriniais elementais atsakovo naudojamose etiketės, skirtose atsakovo gaminamiems ir/ar platinamiems alkoholiniams gėrimams ženklinti, yra naudojami kaip dominuojantys elementai. Ieškovas prašė taikyti papildomas laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovui nuo teismo nutarties gavimo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos gaminti ir/arba tiekti į rinką ir/arba reklamuoti alkoholinius gėrimus, pažymėtus atsakovo ženklais, paraiškos Nr. 2013 1365, Nr. 2013 1400 ir Nr. 2013 1401; uždrausti atsakovui nuo teismo nutarties gavimo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos be ieškovo išankstinio rašytinio sutikimo teikti Valstybiniam patentų biurui, Vidaus rinkos derinimo tarnybai prekių ženklų paraiškas 33 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją registruoti, kuriuose žymenys „999“ ir/arba „Devynerios“, kartu, kiekvienas atskirai ar kartu su kitu žodžiu ir/ar figūriniais elementais būtų naudojami kaip vienas iš dominuojančių elementų; uždrausti atsakovui jo ūkinėje komercinėje veikloje naudoti žymenis „999“ ir/ar „Devynerios“, jei jie kartu ar kiekvienas atskirai, ar kartu su kitu žodžiu ir/ar figūriniais elementais atsakovo naudojamose etiketės, skirtose atsakovo gaminamiems ir/ar platinamiems alkoholiniams gėrimams ženklinti, yra naudojami kaip dominuojantys elementai.

Nurodė, kad atsakovas savo ūkinėje komercinėje veikloje neteisėtai naudodamas į ieškovo prekių ženklus klaidinančiai panašius ginčo prekės ženklus ir platindamas ir/ar ruošdamasis platinti šiuo ženklu pažymėtas prekes – alkoholinius gėrimus, daro bei ateityje gali padaryti didelę materialinę žalą ieškovui. Atsakovui naudojant prekių ženklus, panašius į ieškovo aukščiau išvardintus ženklus, yra akivaizdžiai klaidinami vartotojai dėl prekių kilmės, o ieškovui priklausančių prekių ženklų skiriamasis požymis yra silpninamas, silpninamos ieškovo prekių ženklų funkcijos, o tuo pat metu naudojamasi ieškovo sukurta prekių ženklų šeimos „999“ reputacija naudai gauti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 24 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino iš dalies – uždraudė atsakovui nuo teismo nutarties gavimo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos gaminti ir/arba tiekti į rinką ir/arba reklamuoti alkoholinius gėrimus, pažymėtus atsakovo ženklais, paraiškos Nr. 2013 1365, Nr. 2013 1400 ir Nr. 2013 1401; kitą prašymo dalį atmetė.

Teismas konstatavo, kad ieškovas yra Lietuvos Respublikoje įregistruotų ir saugomų prekių ženklų „999“, Reg. Nr. 51686, ir „999“ fig., Reg. Nr. 54530, savininkas, taip pat yra kitų žodinių bei figūrinių prekių ženklų, registruotų ir galiojančių Lietuvoje bei Europos bendrijoje 33 klasės prekėms pagal Nicos klasifikaciją – „Ledinės devynerios 999“ fig. (reg. Nr. 58360), „STUMBRAS Žalios Devynerios 999“ fig. (reg. Nr. 54405), „Trejos Devynerios 999 STUMBRAS 1906“ fig. (reg. Nr. 60799), „STUMBRAS 1906 Žalios Devynerios 999“ fig. (CTM reg. Nr. 005041124), „Trejos Devynerios 999“ fig. (reg. Nr. 24648), „Stumbras 1906 Trejos Devynerios 999“ fig. (CTM reg. Nr. 004428082), savininkas. Šie prekių ženklai yra priskirtini „999“ prekių ženklų šeimai, juose pagrindinis elementas yra „999“. Be to, ieškovas taip pat yra ir Bendrijos prekių ženklo „Devynerios“, reg. Nr. 011363769, registruoto 33 ir 35 klasėms pagal Nicos klasifikaciją, savininkas, turintis prioritetą į šį prekių ženklą nuo 2012 m. lapkričio 21 d. Teismas nustatė, kad po Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gegužės 29 d. ir 2013 m. liepos 30 d. nutarčių, kuriomis atsakovo atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo, atsakovas 2013 m. rugpjūčio 7 d. pateikė paraišką registruoti fig. prekių ženklą „TREJOS DEVYNERIOS LIETUVIŠKOS 999“ (paraiškos Nr. 2013 1365), o 2013 m. rugpjūčio 14 d. pateikė paraiškas registruoti prekių ženklus „LIETUVIŠKOS Trejos DEVYNERIOS 999“ (paraiškos Nr. 2013 1400) ir „LIETUVIŠKOS Saldžios DEVYNERIOS 999“ (paraiškos Nr. 2013 1401) 33 klasės prekėms. Pažymėjo, jog atsakovo pateikti registruoti prekių ženklai yra labai panašūs į ieškovo prekių ženklus „999“, Reg. Nr. 51686, ir „999“ fig., Reg. Nr. 54530, bei į Bendrijos prekių ženklą „Devynerios“, reg. Nr. 011363769. Nurodytos aplinkybės leido teismui daryti pagrįstą išvadą, jog atsakovas naujų paraiškų pateikimu ir atskirų teisės objektų (naujų prekių ženklų) registravimu, siekia išvengti jo atžvilgiu taikomų laikinųjų apsaugos priemonių ir toliau savo veikloje naudoti ženklus, labai panašius į ieškovo prekių ženklus „999“, Reg. Nr. 51686, ir „999“ fig., Reg. Nr. 54530, bei į Bendrijos prekių ženklą „Devynerios“, reg. Nr. 011363769, registruotus tapačioms prekėms. Teismas sprendė, kad atsakovas savo veikloje naudodamas labai panašius į ieškovo, galbūt klaidinančius vartotojus, prekių ženklus ir platindamas ir/ar ruošdamasis platinti šiais ženklais pažymėtas prekes – alkoholinius gėrimus, galimai pažeidžia Prekių ženklų įstatymo ginamas ieškovo išimtines teises į registruoto prekės ženklo apsaugą, o tai yra pagrindas tenkinti ieškovo prašymą ir uždrausti atsakovui nuo teismo nutarties gavimo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos gaminti ir/arba tiekti į rinką ir/arba reklamuoti alkoholinius gėrimus, pažymėtus atsakovo ženklais, paraiškos Nr. 2013 1365, Nr. 2013 1400 ir Nr. 2013 1401. Kitą prašymo dalį atmetė.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atsakovas su teismo nutartimi nesutinka, prašo Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarties dalį, kuria uždrausta atsakovui gaminti ir/arba tiekti į rinką ir/arba reklamuoti alkoholinius gėrimus, pažymėtus prekių ženklais, kurių paraiškos Nr. 2013 1635, 2013 1400 ir 2013 1401, panaikinti. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovo reikalavimas uždrausti atsakovui naudoti prekių ženklus, kurių paraiškos Nr. 2013 1365, Nr. 2013 1400 ir Nr. 2013 1401, bei šių prekių ženklų registracijas pripažinti negaliojančiomis yra nepagrįstas. Teismas formaliai įvertino ieškinio pagrįstumą, nurodydamas, jog atsakovo pateikti registruoti prekių ženklai yra labai panašūs į ieškovo prekių ženklus, tačiau toks vertinimas yra paviršutiniškas ir nepagrįstas. Atsakovo prekių ženkluose (paraiškos numeriai 2013 1365, Nr. 2013 1400 ir Nr. 2013 1401) žodis „devynerios“ yra itin mažas, todėl negali sudaryti prielaidų suklaidinti vartotojus dėl prekių kilmės; pagrindiniai ir dominuojantys elementai AB „Vilniaus degtinė“ prekių ženkluose (paraiškos Nr. 2013 1400 ir Nr. 2013 1401) yra žodžiai „trejos“ bei „saldžios“, šių elementų nėra ieškovo prekių ženkluose; teismas neįvertino aplinkybės, jog AB „Vilniaus degtinė“ yra prekės ženklo reg. Nr. 61153 savininkė (Priedas Nr. 3) ir šis prekės ženklas yra iš esmės analogiškas visais pagrindiniais elementais paraiškai Nr. 2013 1365.

2. Vilniaus apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-5906-590/2013 pagal AB „Vilniaus degtinė“ ieškinį dėl AB „Stumbras“ prekės ženklo „999” reg. Nr. 51686 pripažinimo negaliojančia bei žymens „999” pripažinimo nesaugomu elementu kituose AB „Stumbras“ prekių ženkluose (reg. Nr. 24648, 60799, 54405, 54530 bei 58360). Patenkinus AB „Vilniaus degtinė“ ieškinį, AB „Stumbras“ prekės ženklo reg. Nr. 51686 registracija gali būti pripažinta negaliojančia nuo paraiškos padavimo datos. Dėl šios priežasties yra pagrįstų abejonių dėl AB „Stumbras“ prekių ženklų, kuriais yra grindžiamas ieškinys, suteikiamos apsaugos apimties, o kartu ir dėl AB „Stumbras“ reikalavimų pagrįstumo.

3. AB „Vilniaus degtinė“ gamina trauktinę „trejos devynerios“ ne trumpiau kaip 63 metus, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymas AB „Vilniaus degtinė“ uždraudžiant naudoti žymenį prekėms žymėti, kuris naudojamas daugiau nei 60 metų būtų visiškai nepagrįstas mūsų bendrovės įprastos ekonominės veiklos ribojimas. AB „Vilniaus degtinė“ balzamą „saldžios devynerios“ pradėjo gaminti 2009 metais. Valstybiniame patentų biure šis prekės ženklas įregistruotas 2010 m. balandžio 19 d. (reg. Nr. 61995). Vilniaus apygardos teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis ribojama galimybė naudoti prekės ženklą, kurio paraiškos Nr. 2013 1401, kartu yra ribojama ir AB „Vilniaus degtinė“ teisė naudoti žodinį prekės ženklą „saldžios devynerios“.

4. Nėra galimybės suklaidinti vartotoją dėl prekių kilmės, pastarajam renkantis realias AB „Stumbras“ ir AB „Vilniaus degtinė“ prekes. Prekės skiriasi visais pagrindiniais savo elementais ir vartotojai gali greitai ir lengvai jas atskirti: AB „Vilniaus degtinė“ prekėse dominuojantis elementais yra žodžiai „trejos“ ar „saldžios“ (paraiškų Nr. 2013 1400 ir 2013 1401), tuo tarpu kai AB „Stumbras“ prekių ženkluose dominuoja grafinis elementas „999”; AB „Stumbras“ etikečių forma – stačiakampis, AB „Vilniaus degtinė“ –apvali; skiriasi butelio forma – AB „Stumbras“ trauktinės yra išpilstytos į stačiakampio formos butelį su neryškiais ornamentais, tuo tarpu AB „Vilniaus degtinė“ trauktinės yra išpilstytos į apvalios formos butelius su aukštu kakleliu, kurie yra beveik ištisai dekoruoti. Nesant tikimybės suklaidinti vartotojus, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nedaro jokios įtakos ieškovo interesų apsaugai, tačiau sukelia realius ir didelius nuostolius atsakovui.

5. Nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas negali pasunkėti, nes net ir tuo atveju, jei ieškinys būtų patenkintas, visi ieškovo patirti nuostoliai (jei tokių bus) galės būti priteisti iš atsakovo.

6. Terminas „trejos devynerios“ kaip geografinė nuoroda yra įtvirtintas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 110/2008 III priede; tam tikro termino įtvirtinimas kaip geografinės nuorodos užtikrina tai, jog tokį terminą prekių ženklinime turi teisę naudoti visi gamintojai, kurie gamina tokį alkoholinį gėrimą (reglamento Nr. 110/2008 9 str.). Geografinės nuorodos bei prekių ženklų santykyje pirmenybė yra teikiama geografinei nuorodai (reglamento Nr. 110/2008 23 str., Prekių ženklų įstatymo 7 str. 1 d. 5 punktas). Laikinosios apsaugos priemonės riboja atsakovo teisę gaminti, žymėti bei platinti trauktinę „trejos devynerios“, kuri yra pripažinta geografine nuoroda reglamentu Nr. 110/2008.

Ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti, Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo:

1. Laikinosios apsaugos priemonės teismo buvo pritaikytos teisėtai, esant pakankamam pagrindui įtarti, kad buvo pažeistos Prekių ženklų įstatymu ieškovui nustatytos teisės.

Šalies argumentai

2. Ieškovas nesutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovo ginami prekių ženklai skiriasi visais pagrindiniais savo elementais nuo atsakovo ženklų, todėl nėra galimybės suklaidinti vartotojus. Atsakovui naudojant prekių ženklus „TREJOS DEVYNERIOS LIETUVIŠKOS 999”, paraiškos Nr. 2013 1365, „LIETUVIŠKOS Trejos DEVYNERIOS 999”, paraiškos Nr. 2013 1400, ir „LIETUVIŠKOS Saldžios DEVYNERIOS 999”, paraiškos Nr. 2013 1401, kuriuose dominuojantis elementas yra ieškovui priklausantis žymuo „999”, tapačioms prekėms žymėti, vartotojai gali būti klaidinami dėl prekių kilmės.

3. Teismui atsisakius taikyti laikinąsias apsaugos priemones, didėtų ieškovui daroma žala dėl neteisėto naudojimosi registruojamais prekių ženklais, nes atsakovo prekėms patekus į rinką, vartotojai būtų klaidinami dėl prekių kilmės, dėl ko pagrįstai galima teigti, jog ieškovas netektų dalies už prekes gaunamų pajamų, nes suklaidinti vartotojai vietoje ieškovo prekių galėtų įsigyti atsakovo prekių. Vien tokios galimybės prielaida yra pakankamas pagrindas atitinkamoje situacijoje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

4. Atsakovui naudojant registruojamus ženklus, kuriuose dominuoja ieškovui priklausantis ženklas „999”, reg. Nr. 51686, ieškovui priklausančios „999” gėrimų šeimos skiriamasis požymis yra silpninamas, o atsakovas gali naudotis ieškovo sukurta reputacija ir iš to gauti nesąžiningos, neuždirbtos naudos, kartu darydamas didelę materialinę žalą ieškovui bei pažeisdamas sąžiningos konkurencijos principus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria uždrausta atsakovui nuo teismo nutarties gavimo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos gaminti ir/arba tiekti į rinką ir/arba reklamuoti alkoholinius gėrimus, pažymėtus atsakovo ženklais, paraiškos Nr. 2013 1365, Nr. 2013 1400 ir Nr. 2013 1401, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, kadangi patikslinti ieškinio reikalavimai nėra pagrįsti, t. y. ieškovo patikslintas reikalavimas tikėtinai nepagrįstas, ir neįrodyta teismo sprendimo neįvykdymo grėsmė, be to, pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ypatingai varžo atsakovo teises dėl ko atsakovas patiria didelius nuostolius.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Prekių ženklų įstatymo 50³ straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai yra pakankamas pagrindas įtarti, kad buvo pažeistos šio įstatymo nustatytos teisės, teismas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, būtinas užkirsti kelią gresiantiems neteisėtiems veiksmams, neteisėtiems veiksmams skubiai nutraukti ir teismo galutiniam sprendimui įvykdyti. Civilinio proceso kodeksas laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sieja su dviejų privalomų sąlygų buvimu: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Prekių ženklų įstatymo 50³ straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas taip pat siejamas su aplinkybe, kad yra pakankamas pagrindas įtarti, jog buvo pažeistos Prekių ženklų įstatymo nustatytos teisės.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apelianto argumentais, kad ieškovas patikslinto ieškinio reikalavimų tikėtinai nepagrindė. Ieškinio reikalavimą pripažinti atsakovo prekės ženklų „TREJOS DEVYNERIOS LIETUVIŠKOS 999“, paraiškos Nr. 2013 1365, „LIETUVIŠKOS Trejos DEVYNERIOS 999“, paraiškos Nr. 2013 1400, ir „LIETUVIŠKOS Saldžios DEVYNERIOS 999“, paraiškos Nr. 2013 1041, registracijas negaliojančiomis, ieškovas grindė PŽĮ įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kad atsakovo pateikti registruoti prekės ženklai yra klaidinamai panašūs į ieškovo registruotus prekės ženklus, todėl yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ieškovo patikslintą ieškinį, ieškovo registruotus prekės ženklus ir atsakovo pateiktus registruoti naujus prekės ženklus, turėjo pagrindą preliminariai spręsti, kad ieškovas tikėtinai pagrindė savo ieškinio reikalavimus, motyvuodamas tuo, jog nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovo reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Ieškovas tokį reikalavimą materialiosios teisės aspektu pareikšti gali, todėl apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo tikėtiną ieškinio pagrindimą. Atkreiptinas dėmesys, kad preliminarus ieškinio įvertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Toks vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, jis taip pat neturi prejudicinės galios, nes ieškinio pagrįstumas bus įvertintas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės.

Atsakovas, įrodinėdamas ieškovo ieškinio nepagrįstumą, atskirajame skunde pateikia daug argumentų, jo manymu, paneigiančių ieškovo ir atsakovo prekių ženklų panašumą. Atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas negali pasisakyti tais klausimais, kurie bus išspręsti tik išnagrinėjus bylą iš esmės, apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atsakovo atskirajame skundė nurodomų argumentų, susijusių su ieškovo ir atsakovo prekių ženklų panašumais ar skirtumais.

Kaip jau buvo minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymui neužtenka vien konstatuoti tikėtino ieškinio pagrindimo. Antra būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą yra ta, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas negali pasunkėti. Šiuo atveju svarbu įvertinti ieškovo pareikštą reikalavimą ir prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo pripažinti atsakovo prekių ženklų „TREJOS DEVYNERIOS LIETUVIŠKOS 999“, paraiškos Nr. 2013 1365, „LIETUVIŠKOS Trejos DEVYNERIOS 999“, paraiškos Nr. 2013 1400, ir „LIETUVIŠKOS Saldžios DEVYNERIOS 999“, paraiškos Nr. 2013 1041, registracijas negaliojančiomis 33 klasės pagal Nicos klasifikaciją prekėms; uždrausti atsakovui jo ūkinėje komercinėje veikloje naudoti žymenis „999“ ir/ar „Devynerios“, jei jie kartu ar kiekvienas atskirai, ar kartu su kitu žodžiu ir/ar figūriniais elementais atsakovo naudojamose etiketės, skirtose atsakovo gaminamiems ir/ar platinamiems alkoholiniams gėrimams ženklinti, yra naudojami kaip dominuojantys elementai. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis ieškovas prašo uždrausti atsakovui gaminti ir/arba tiekti į rinką ir/arba reklamuoti alkoholinius gėrimus, pažymėtus atsakovo ženklais, paraiškos Nr. 2013 1365, Nr. 2013 1400 ir Nr. 2013 1401. Pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užkirsti kelią tam, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų negalimas (CPK 144 str. 1 d.). Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas gali taikyti tik tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios susijusios su pareikštais reikalavimais ir gali užtikrinti būsimo teismo sprendimo, jei šie reikalavimai būtų patenkinti, įvykdymą. Vertinant prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdį ir pareikštus ieškovo reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų. Jeigu būtų tenkinti ieškovo reikalavimai ir atsakovo prekių ženklų registracija būtų panaikinta bei uždrausti atsakovui jo ūkinėje komercinėje veikloje naudoti žymenis „999“ ir/ar „Devynerios“, nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, toks teismo sprendimo įvykdymas nebūtų apsunkintas. Vien ši aplinkybė leidžia spręsti, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos, antrosios sąlygos – nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas.

Galimybė laikinosiomis apsaugos priemonėmis išspręsti klausimus, kurie bus sprendžiami teismo sprendimu, turėtų būti išimtinė ir susijusi su negalimumu kitokiu būdu užtikrinti teismo sprendimo realų įvykdymą. Ieškovo prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės sąlygoja ieškovo reikalavimo vykdymą, nesant priimtam galutiniams sprendimui dėl ginčo esmės, t. y. nekonstatavus, ar ieškovo ieškinys yra pagrįstas, ar atsakovo registruoti prekės ženklai tikrai yra klaidinamai panašūs į ieškovo prekės ženklus, atsakovas negalėtų gaminti, parduoti ir reklamuoti ginčijamais prekių ženklais žymimos produkcijos. Teismo nuomone, tokios laikinosios apsaugos priemonės, šios bylos kontekste, pažeidžia ekonomiškumo reikalavimą bei šalių interesų pusiausvyrą. Ekonomiškumo principas reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą. Tuo vadovaujantis, laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Taigi kol dar nėra priimtas teismo procesinis sprendimas, kuriuo kilęs ginčas išspręstas iš esmės, tokios priemonės būtų neadekvačios bei neproporcingos. Pagal ieškovo reikalavimų turinį palikus galioti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės būtų užtikrintas ne ieškovui palankus teismo sprendimo įvykdymas, bet faktiškai būtų pradėtas vykdyti ieškovo reikalavimas. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra suderinamos su ekonomiškumo principu, nes tokiu būdu dar nesant priimtam galutiniam sprendimui atsakovo teisės yra varžomos taip, lyg būtų patenkintas ieškovo ieškinys.

Šalių lygiateisiškumo principas reikalauja taikant laikinąsias apsaugos priemones laikytis proporcingumo principo bei suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. sausio 21 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-146/2002). Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Teismas turėtų atsižvelgti į galimus padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas. Jau buvo konstatuota, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų ir nepasidarytų neįmanomas, tačiau jeigu pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, ieškovo ieškinys būtų atmestas, atsakovas patirtų didelių praradimų, todėl proporcingumo ir šalių lygiateisiškumo principai suponuoja išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Ieškovas teigia, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių didėja jo patiriama žala ir silpninamas jo prekės ženklų skiriamasis požymis. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nuostolių atlyginimo ieškovas byloje nėra pareiškęs, be to, byloje nėra duomenų, kad atsakovo naujai registruotais prekių ženklais pažymėta produkcija jau yra realizuojama, todėl teigti, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones bus mažinama ieškovo patiriama žala, nėra pagrindo. Taikyti laikinąsias apsaugos priemones todėl, kad ieškovo manymu, jų nepritaikius silpninamas jo prekių ženklų skiriamasis požymis, nesant konstatuotam faktui, kad ginčijami atsakovo prekių ženklai yra klaidinamai panašūs į ieškovo prekės ženklus, neatitiktų laikinosiomis apsaugos priemonėmis siekiamų tikslų – teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimo.

Išdėstytų argumentų pagrindu, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias proceso teisės normas, nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones, todėl yra pagrindas nutarties dalį, kuria uždrausta atsakovui gaminti ir/arba tiekti į rinką ir/arba reklamuoti alkoholinius gėrimus, pažymėtus atsakovo ženklais, paraiškos Nr. 2013 1365, Nr. 2013 1400 ir Nr. 2013 1401, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - šį ieškovo prašymą atmesti (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 24 d. nutarties dalį, kuria uždrausta atsakovui akcinei bendrovei „Vilniaus degtinė“ nuo teismo nutarties gavimo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos gaminti ir/arba tiekti į rinką ir/arba reklamuoti alkoholinius gėrimus, pažymėtus atsakovo ženklais, paraiškos Nr. 2013 1365, Nr. 2013 1400 ir Nr. 2013 1401, panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo akcinės bendrovės „Stumbras“ prašymą uždrausti atsakovui akcinei bendrovei „Vilniaus degtinė“ nuo teismo nutarties gavimo dienos iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos gaminti ir/arba tiekti į rinką ir/arba reklamuoti alkoholinius gėrimus, pažymėtus atsakovo ženklais, paraiškos Nr. 2013 1365, Nr. 2013 1400 ir Nr. 2013 1401, atmesti.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėja Danutė Gasiūnienė