Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. T. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 1 d. nutarties, kuria atsakovų H. T. , J. B. , G. T. ir kt. atžvilgiu nutarta taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr.2-395-123/2006 pagal ieškovų V. P. , A. V. , V. N. , V. Z. , S. P. ieškinį atsakovams H. T. , J. B. , G. T. ir kt. dėl dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir akcijų priverstinio pardavimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovai V. P. , A. V. , V. N. , V. Z. ir S. P. 2006 m. sausio 30 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu atsakovams H. T. , J. B. , G. T. ir kt. dėl 2005 m. lapkričio 29 d. akcijų dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir dėl priverstinio akcijų pardavimo procedūros taikymo G. T. turimoms 644 akcijoms.

Tuo pačiu ieškiniu ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - atsakovams priklausančių 644 paprastųjų vardinių UAB „Klaipėdos“ laikraščio redakcija“ akcijų areštą.

Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. vasario 1 d. nutartimi ieškovų prašymą patenkino ir nutarė areštuoti atsakovams priklausančias UAB „Klaipėdos“ laikraščio redakcija“ paprastąsias vardines akcijas, uždraudžiant bet kokį jų perleidimą, įkeitimą kitiems asmenims ar kitokį nuosavybės teisės pakeitimą ar apribojimą bei vertės sumažinimą.

Teismas nutartyje nurodė, kad galiojantys įstatymai nereikalauja, kad ieškovas, prašydamas užtikrinti ieškinį, pagrįstų ir savo teisę į ieškinio patenkinimą. Nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.), todėl ieškinio užtikrinimui areštuotinos atsakovams priklausančios UAB „Klaipėdos“ laikraščio redakcija“ paprastosios vardinės akcijos (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p.).

Atsakovas G. T. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės.

Apeliantas nurodo, kad ieškovų ieškinys yra nepagrįstas, o teismo priimta nutartis - neteisėta. Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

1. Pagal CK 2.116 straipsnio trečiąją dalį juridinio asmens dalyvis neturi teisės kreiptis dėl priverstinio akcijų pardavimo, jeigu jį kontroliuoja juridinis asmuo, kurio akcijos turėtų būti priverstinai parduodamos. Ieškovai dirba UAB „Klaipėdos“ laikraščio redakcija“, t.y. atlieka tam tikras funkcijas, kurias kontroliuoja pats juridinis asmuo pagal savo įstatus, todėl UAB „Klaipėdos“ laikraščio redakcija“ kontroliuoja šiuos asmenis.

2. CK 2.115 straipsnio pirmoji dalis negali būti taikoma apeliantui, kaip juridinio asmens dalyviui, kurio veiksmai prieštarauja UAB „Klaipėdos“ laikraščio redakcija“ tikslams, kadangi ieškovai ieškinyje nenurodo jo tiesioginių veiksmų (sprendimų, susijusių su bendrovės valdymu, priėmimas ar atsisakymas juos priimti, bendrovės turto naudojimas asmeniniams tikslams ir panašiai). Pažymi, kad, perleisdamas jam nuosavybes teises priklausančias bendrovės akcijas, CK 2.115 straipsnio nuostatos nepažeidė, kad UAB „Klaipėdos“ laikraščio redakcija“ įstatuose nėra numatyta apribojimo akcininkams laisvai disponuoti savo vertybiniais popieriais, laikantis Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų reikalavimų. Ieškovai nepagrindė bendrovės tikslams prieštaraujančių apelianto padarytų veiksmų bei nepagrindė jo veiksmų į ateitį. Ieškovai susidariusios situacijos nesprendė jokiais kitais būdais.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovai V. P. , A. V. , V. N. , V. Z. ir S. P. prašo 2006 m. vasario 1 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsiliepime nurodo, kad teismas, remdamasis CPK 145 straipsnio pirmąja dalimi, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia reali grėsmė, kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų ar neveikimo būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismui patenkinus ieškovų pareikštą reikalavimą - pripažinti negaliojančiomis akcijų dovanojimo sutartis ir visoms atsakovui G. T. priklausančioms akcijoms taikyti priverstinio pardavimo tvarką pagal Civilinio kodekso 2.115 straipsnį, būsimo teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų negalimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantas byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių teisėtumą ginčija ieškovų jam pareikšto ieškinio nepagrįstumu. Ieškovai nesutinka su šiuo argumentu ir nurodo, kad ieškinio pagrįstumo klausimas vertinamas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės.

Atskirasis skundas atmestinas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra aplinkybės, kurioms esant teismas turi pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Būtent tokios išvados pagrindu pirmosios instancijos teismas ir pritaikė laikinąją apsaugos priemonę – atsakovams priklausančių paprastųjų vardinių UAB „Klaipėdos“ laikraščio redakcija“ akcijų areštą. Tokios išvados savo atskiruoju skundu apeliantas iš esmės neginčija. Tuo tarpu atskirajame skunde išdėstytos aplinkybės dėl ieškiniu reiškiamo reikalavimo dėl priverstinio akcijų pardavimo nepagrįstumo negali būti skundžiamosios nutarties panaikinimo pagrindu, nes, nagrinėjant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, byla iš esmės nesprendžiama ir dėl pareikštojo ieškinio pagrįstumo teismas negali pasisakyti.

Pažymėtina, kad vienas iš šioje byloje reiškiamų reikalavimų yra reikalavimas pripažinti negaliojančiomis UAB „Klaipėdos“ laikraščio redakcija“ akcijų dovanojimo sutartis. Taigi šių akcijų areštas, kaip laikinoji apsaugos priemonė, šioje byloje yra pritaikytas ir šio ieškinio reikalavimo užtikrinimui. Todėl aplinkybė, ar ieškovai, kaip juridinio asmens dalyviai, turi teisę kreiptis su ieškiniu dėl priverstinio akcijų pardavimo, taip pat negali būti pagrindas išvadai, kad teismas negalėjo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pareikštajam ieškiniui užtikrinti.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Palikti Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartį nepakeistą.