Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės ir Irenos Varžinskienės,

dalyvaujant pareiškėjos UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Audriui Vaičiūnui,

atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Utenos skyriaus, atstovui L. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Utenos skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Utenos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

pareiškėja UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ skundu kreipėsi į teismą, prašė: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl servituto panaikinimo administraciniu aktu žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) Utenos miesto k. v., esančiame (duomenys neskelbtini), Utenoje“; 2) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2016 m. kovo 8 prašymą dėl servituto žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) Utenos miesto k.v. esančiame (duomenys neskelbtini), Utenoje, panaikinimo.

Trečiojo suinteresuoto asmens Utenos rajono savivaldybės administracijos atstovas teismo posėdyje nedalyvauja, jam apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta įstatymo nustatyta tvarka.

Skundas netenkinamas.

Pažymėtina, kad ši byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ; 1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d. ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi).

Pareiškėja UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ prašo panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl servituto panaikinimo administraciniu aktu žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) Utenos miesto k. v., esančiame (duomenys neskelbtini), Utenoje“) ir įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2016 m. kovo 8 prašymą dėl servituto žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) Utenos miesto k. v. esančiame (duomenys neskelbtini), Utenoje panaikinimo.

Byloje kilęs ginčas dėl kelio servituto -teisės važiuoti transporto priemonėmis (tarnaujantis daiktas)-turi leisti kitiems asmenims naudotis 1081 kv. m. ploto sklypu pravažiavimui, nustatyto administraciniu aktu-Utenos apskrities viršininko 2006 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl žemės sklypų įregistravimo Utenos rajone“ panaikinimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėja UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ pagal Valstybinės žemės pirkimo- pardavimo sutartį 2006 m. spalio 26 d. įsigijo 1081 kv. m. ploto žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (buv. (duomenys neskelbtini)), Utenos mieste.

Pareiškėja kreipėsi 2016 m. kovo 8 d. prašymu į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyrių, prašė panaikinti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam 1081 kv. m. ploto žemės sklypui, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), Utenos mieste, nustatytą kelio servitutą- teisę važiuoti transporto priemonėms, išnykus šio servituto būtinumui, nes asmenys gali laisvai naudotis kitais bendro naudojimo privažiavimais.

NŽT Utenos skyrius 2016 m. gegužės 6 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos prašymo netenkino, argumentuodamas tuo, jog NŽT Utenos skyrius 2016 m. balandžio 25 d. gavo Utenos rajono savivaldybės administracijos raštą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuojama, jog Utenos rajono savivaldybės administracija prieštarauja nustatyto servituto panaikinimui žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Utenoje, kadangi pareiškėjai priklausantį žemės sklypą buvo leista formuoti ir įrengti tik su sąlyga, kad žemės sklypas bus naudojamas pagal esamą paskirtį ir naudojimo būdą bei nustatytą servitutą. Kelio servituto panaikinimui administracine tvarka nėra CK 4.135 straipsnio 1 dalyje nustatytų būtinųjų sąlygų – viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininkų susitarimo.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.124 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimai, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalis numato, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas Civilinio kodekso nustatytais pagrindais baigiasi, kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti. Administraciniu aktu nustatytas servitutas panaikinamas (jo galiojimas pasibaigia) administraciniu sprendimu, kai tokiam sprendimui priimti yra CK 4.130 straipsnyje numatyti pagrindai. Pareiškėja skundžiamo akto panaikinimo pagrindu nurodo Civilinio kodekso 4.130 straipsnio 1 dalies 5 punktą (t.y. servituto pasibaigimas, išnykus servituto būtinumui).

Motyvuojamoji dalis

Iš šalių paaiškinimų, byloje esančios medžiagos matyti, kad dar prieš pareiškėjai įsigyjant žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šis žemės sklypas buvo naudojamas visuomenės interesams tenkinti, t. y. jis buvo naudojamas kaip vieša išasfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė, kiekvienas asmuo, norėdamas patekti į šalia esančias parduotuves, įstaigas ir kt., joje statydavo savo automobilius, todėl ir parduodant minėtą žemės sklypą, buvo siekiama išsaugoti esamą faktinę padėtį. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu „ Dėl kitos paskirties žemės sklypo pardavimo“ patvirtino parduodamo pareiškėjai žemės sklypo dydį ir ribas. Šiuo įsakymu patvirtintas žemės sklypo plotas -1081 kv. m. , naudojimo būdas ir pobūdis- inžinierinės infrastruktūros teritorija, susisiekimo ir inžinierinių komunikacijų aptarnavimo objektų statybos. Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl Utenos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2006-08-11 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) papildymo“ buvo pasiūlyta nustatyti kelio servitutą- teisę važiuoti transporto priemonėmis, servituto plotas- 1081 kv. m. Utenos apskrities viršininko 2006 m. rugsėjo 8 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl žemės sklypų įregistravimo Utenos rajone“ žemės sklypui, esančiam (duomenys neskelbtini) ( buv. (duomenys neskelbtini))Utenos mieste, nustatytas kelio servitutas - teisė važiuoti transporto priemonėmis ( tarnaujantis daiktas) - turi leisti kitiems asmenims naudotis 1081 kv. m. ploto sklypu pravažiavimui. Atsižvelgiant į nustatyto servituto turinį, pažymėtina, kad jis buvo nustatytas visuomenės tikslams, siekiant suteikti galimybę juo naudotis visiems asmenims, neapribojant naudotojų rato. Pareiškėja, prieš įsigydama nuosavybėn žemės sklypą, pasirašydama žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymo aktą bei žemės sklypo plane, jaužinojo apie žemės sklypui nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir kelio servitutą ir su tuo sutiko. Pažymėtina, kad ir Valstybinės žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2006 m. spalio 26 d. pirkimo- pardavimo sutarties 11 punkte yra nurodyta viena esminių sutarties sąlygų - kad pirkėjas įsipareigoja įsigytą nuosavybėn žemės sklypą naudoti pagal šioje sutartyje nurodytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą, pobūdį, laikytis nurodytų specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, nustatytų servitutų, kitų apribojimų. Nekilnojamojo turto registre Utenos apskrities viršininko 2006 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, nuo 2006 m. rugsėjo 13 d., galioja įrašas, kad pareiškėjos žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Utenos mieste (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įregistruotas 0.1081 ha ploto kelio servitutas (tarnaujantis daiktas)- teisė važiuoti transporto priemonėms.

Iš servituto kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymas (CK 4.124 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad neįregistruotas servitutas nesukelia teisių ir pareigų nei viešpataujančiojo, nei tarnaujančiojo daikto savininkams. Pagal nurodytą teisės normą, iš servituto kylančių teisių ir pareigų atsiradimas siejamas su dviem juridiniais faktais: 1) sutarties, įstatymo, teismo sprendimo arba administracinio akto, nustatančio servitutą, buvimu; 2) servituto įregistravimu įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai. Taigi nagrinėjamu atveju tam, jog administraciniu aktu nustatytas servitutas sukeltų daiktinių santykių subjektams teisių ir pareigų, turi būti dviejų juridinių faktų sudėtis – priimtas servitutą nustatantis administracinis aktas ir įregistruotas servitutas.

Pareiškėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ neginčija administracinio akto - Utenos apskrities viršininko 2006 m. rugsėjo 8 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl žemės sklypų įregistravimo Utenos rajone“, kuriuo buvo nustatytas servitutas, tačiau kreipėsi į atsakovą NŽT su prašymu panaikinti pareiškėjos žemės sklype nustatytą servitutą, motyvuodama tuo, kad išnyko objektyvus servituto būtinumas.

CK 4.130 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad servitutas baigiasi: 1) jo atsisakius; 2) tam pačiam asmeniui tapus viešpataujančiojo ir tarnaujančiojo daikto savininku; 3) žuvus viešpataujančiajam ar tarnaujančiajam daiktui; 4) pablogėjus tarnaujančiojo daikto būklei; 5) išnykus servituto būtinumui;6) suėjus senaties terminui. Pagal Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalį administraciniu aktu nustatytas servitutas panaikinamas (jo galiojimas pasibaigia), kai institucija, priėmusi sprendimą nustatyti servitutą, priima sprendimą tokį servitutą panaikinti, jei tokiam sprendimui priimti yra CK 4.130 straipsnyje numatyti pagrindai. Tai reiškia, kad spręsdamas pareiškėjos prašymą dėl nustatyto servituto panaikinimo, atsakovas, kaip viešojo administravimo subjektas, privalėjo įsitikinti, ar tokiam prašymui patenkinti yra nors vienas iš CK 4.130 straipsnyje numatytų pagrindų, ir tai nustatęs (arba ne) priimti atitinkamą sprendimą dėl servituto pasibaigimo arba sprendimą atsisakyti tenkinti tokį prašymą. Nagrinėjamai situacijai yra aktualus ir taikytinas CK 4.135 straipsnis, reglamentuojantis servituto pabaigą išnykus servituto būtinumui, nes reikalavimą panaikinti servitutą, pareiškėja grindžia aplinkybe, kad šio servituto būtinumas yra išnykęs. Pagal CK 4.135 straipsnio 1 dalį, kai aplinkybės pasikeičia taip, kad viešpataujantysis daiktas gali būti naudojamas nesinaudojant tarnaujančiuoju daiktu, tarnaujančiojo daikto savininko teisės naudotis tuo daiktu neribojamos, o servitutas baigiasi tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko susitarimu. Jeigu tarnaujančiojo daikto savininkas su viešpataujančiojo daikto savininku nesusitaria, sprendimą dėl servituto pabaigos priima teismas (CK 4.135 straipsnio 2 dalis). Iš šios materialinės normos matyti, kad susitarimo tarp tarnaujančiojo daikto savininko ir viešpataujančiojo daikto savininko buvimas (tokio susitarimo pateikimas viešojo administravimo subjektui) Žemės įstatymo 23 straipsnio 9 dalies taikymo prasme yra būtina teisinė prielaida (sąlyga) priimti sprendimą dėl servituto panaikinimo. Aptartas teisinis reglamentavimas imperatyviai nustato, jog tarnaujančiojo ir viešpataujančiojo daikto savininkai turi susitarti dėl servituto pabaigos, o nesusitarus – reikalauti teisminiu keliu servituto pabaigos, įrodant servituto pabaigos pagrindus.

NŽT Utenos skyrius, gavęs iš pareiškėjos prašymą panaikinti kelio servitutą, siekdamas įvertinti nustatyto kelio servituto būtinumą ir jo panaikinimo galimybes administraciniu aktu, 2016 m. balandžio 11 d. raštu kreipėsi į Utenos rajono savivaldybės administraciją, kuri 2016 m. balandžio 22 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nesutiko, kad būtų panaikintas servitutas pareiškėjos nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui, kadangi žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), Utenos mieste, buvo leistas formuoti ir įrengti su sąlyga, kad jis bus naudojamas pagal esamą paskirtį ir naudojimo būdą, bei nustatytą servitutą.

Utenos rajono savivaldybės administracija teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad asfaltuota automobilių stovėjimo aikštelė ir šiuo metu yra intensyviai naudojama, reikalinga visuomenės reikmėms tenkinti, t. y. asmenys, atvažiavę į šalia esančias parduotuves, įstaigas ir kt., aikštelėje stato savo automobilius. Šią aplinkybę patvirtina byloje pateikta fotolentelė, iš kurios matyti, kad nustatytu servitutu yra naudojamasi- automobilių stovėjimo aikštelė užstatyta transporto priemonėmis.

Aptarti rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog nesant pareiškėjos ir Utenos rajono savivaldybės administracijos sutarimo dėl servituto pabaigos, atsakovas pagal savo kompetenciją turėjo pagrindą priimti sprendimą dėl atsisakymo administracine tvarka panaikinti servitutą. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektui galioja administracinės teisės principas , nustatantis , jog viešojo administravimo subjektui leidžiama tiek , kiek nustato įstatymas. Tai reiškia, kad viešojo administravimo subjektas neturi diskrecijos teisės peržengti jam nustatytos kompetencijos ribas. Anksčiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad įstatymas nagrinėjamu atveju nesuteikia teisės atsakovui priimti sprendimo dėl ginčo servituto panaikinimo, šio klausimo sprendimą priskiria bendrosios kompetencijos teismui.

Vertinant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, būtina nustatyti, ar nepažeistos Viešojo administravimo nuostatos, reglamentuojančios individualaus administracinio akto priėmimą bei administracinę procedūrą. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje apibrėžti individualaus administracinio akto bendrieji reikalavimai. Individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos (8 straipsnio 1 dalis). Skundžiamas sprendimas motyvuotas, pagrįstas faktais bei teisės normomis; jis taip pat atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas dėl individualaus administracinio akto bendrųjų reikalavimų (aiškiai suformuotos nustatytos teisės ir nurodyta apskundimo tvarka; pasirašytas jį priėmusio pareigūno), todėl skundas dėlNacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyriaus 2016 m. gegužės 6 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) „ Dėl servituto panaikinimo administraciniu aktu žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) Utenos miesto k.v. esančiame (duomenys neskelbtini), Utenoje“) panaikinimonetenkinamas.

Nepatenkinus pareiškėjos prašymo panaikinti atsakovės ginčijamą sprendimą, nėra pagrindo tenkinti ir skundo reikalavimą - įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Utenos skyrių iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ 2016 m. kovo 8 prašymą dėl servituto žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) Utenos miesto k. v. esančiame (duomenys neskelbtini), Utenoje, panaikinimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 p., 132 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.), Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendė:

pareiškėjos UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovei Nacionalinės žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Utenos skyriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Utenos rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.