Alytaus apylinkės teismo nutartis

įgaliotam asmeniui-Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Administracinių bylų departamento vedėjui R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka nagrinėjo A. U. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teisme Apeliantas bei jo atstovas advokatas R. K. palaikė skundą ir prašė Institucijos nutarimą panaikinti.

Teismas, kaip nurodo ATPK 301 straipsnis, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą bei išsiaiškina, ar buvo laikomasi ATPK 280 straipsnyje keliamų reikalavimų.

Nustatyta, kad vadovaudamasi ATPK 257 straipsniu, Institucija įvertino įrodymus ir priėmė procesinį sprendimą. Apeliantas buvo nubaustas už pažeidimą, numatytą ATPK 51 ⁶ straipsnio 2 dalyje už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį ir 19 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktą, Nuotekų tvarkymo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236, 14 punkto reikalavimus ir 2 priedo B dalies nustatytus normatyvus, taip pat TIPK leidime Nr. AR-19(II) nustatytas iš Simno vandenvietės nugeležinimo filtrų plovimo įrenginių nuotekų išleidimo sąlygas, nes, būdamas Alytaus rajono SĮ „Simno komunalininkas“ (toliau-Įmonė) direktoriaus pavaduotoju ir būdamas atsakingu už darbų organizavimą ir kontrolę vandenviečių teritorijose ir valymo įrenginiuose, 2015 m. gruodžio 14-15 d. organizavo ir vadovavo įmonės eksploatuojamos Simno vandenvietės vandens nugeležinimo filtrų ir vandentiekio vamzdynų dezinfekavimo darbams natrio hipochlorito vandeniniu tirpalu taip, kad vykdomų darbų metu filtrų plovimo vandens išleistuvu iš Simno vandenvietės nugeležinimo filtrų plovimo įrenginių į Spernios upę išleido nuotekas, kurių koncentracija viršijo nustatytą (0,1 mg/1) didžiausią leistiną aktyvaus chloro koncentraciją; į gamtinę aplinką nuotekas išleido neturėdamas TIPK leidime Nr. AR-19 (II) nustatyto normatyvo chloro išleidimui; vandenyje, ištekančiame iš Simno vandenvietės, laisvojo ir bendrojo chloro koncentracija buvo 4,83 mg/1. Nutarime nurodoma, kad 2015 m. gruodžio 15 d. tyrimams atlikti buvo paimti trys paviršinio vandens mėginiai. Tyrimų protokoluose (Nr. 443, 445, 446) nustatyta, kad SpernioS upėje 15 metrų aukščiau SĮ „Simno komunalininkas“ Simno vandenvietės išleistuvo chloro koncentracija mažesnė nei 0,05 mg/1; vandenyje, ištekančiame iš Simno vandenvietės chloro koncentracija - 4,83 mg/1; Spernios upėje 15 metrų žemiau SĮ „Simno komunalininkas“ Simno vandenvietės išleistuvo chloro koncentracija-1,58 mg/1. Čia, kaip nurodyta 2015 m. gruodžio 15 d. Vandens telkinio ar jo dalies, kurioje užfiksuotas žuvų žuvimas, apžiūros akte Nr. 1, rastos žuvę 6 lydekos ir 3 vėgėlės. 2016 m. gruodžio 16 d. akte Nr. 2 nurodyta, kad patikrinimo metu žemiau Simno vandenvietės išleistuvo rastos negyvos žuvys-13 lydekų, 13 vėgėlių, 2 ešeriai ir 8 gružliai.

Teisme Apeliantas paaiškino, kad jis yra įmonės „Simno komunalininkas“ direktoriaus pavaduotojas. Įmonė aptarnauja vandenvietes ir nuotekų valymo įrenginius. Apeliantas atsakingas už vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą vandenvietėse. Kadangi buvo aptiktas Simno gimnazijos ir darželio vandens sistemų užterštumas, buvo nuspręsta atlikti dezinfekciją natrio hipochloritu. 2015 m. gruodžio 14 d. apie 11 val. ir apie 16 val. buvo supilta apie 50 litrų šios medžiagos, tuomet vanduo buvo tiekiamas į bokštą, o iš bokšto -į trasas. Į upelį chloro neleido, 250 kubų bokšte buvusio vandens išleido pro vartotojų čiaupus, tai buvo padaryta per 2 dienas, per dieną suvartojama 130-150 kubų vandens. Kad sistemos plovimo metu chloras bus išleidžiamas per vartotojus, gyventojai buvo perspėti, nes šioje situacijoje kitaip pasielgti nebuvo galima-užterštumas buvo bokšte, filtruose ir trasose, todėl turėjo visur dezinfekuoti. Gyventojai buvo informuojami viešai internetiniame puslapyje ir iškabinami skelbimai apie dezinfekciją. Filtrai tą dieną, kuomet buvo supiltas natrio hipochloritas, nebuvo plaunami. Jie buvo plauti pagal grafiką ir prieš įvykį, ir po jo. Nurodo, kad nežino, kaip teršalai pateko į upelį, mano, kad jų ten nebuvo, o žuvys išgaišo dėl papildomų taršos šaltinių, kurių pareigūnai nefiksavo, t. y. nuo išleistuvų, esančių Spernios upelyje. Simno vandenvietės išleistuvas yra aukščiausiai, už 200-240 m. yra Nėries g. – Žemaitės g. išleistuvas, dar toliau - Vytauto g.–S. Nėries g. išleistuvas, tarp šių išleistuvų yra pėsčiųjų tiltas. Patikrinimo metu teršalai ir išgaišusios žuvys užfiksuotos aukščiau tilto, tarp Žemaitės g. ir Vytauto g. išleistuvų. Visi išleistuvai nebuvo tirti. Po įvykio antstolis fiksavo visus išleistuvus nuo Įmonės išleistuvo iki Vytauto gatvės tilto. Užfiksavo, kad iš dviejų, anksčiau minėtų išleistuvų, sklido fekalijų kvapas, matėsi, kaip jos bėga; fiksavo sklendes, kad jos sandarios. Dėl savo paaiškinimo, rašyto 2015 m. gruodžio 15 d. aplinkosaugininkams tuoj pat po įvykio, Apeliantas nurodė, kad šį paaiškinimą rašė nesusipažinęs su aplinkybėmis, nežinojo, kas įvyko. Darbuotojo Muliuolio parodymai skiriasi nuo Apelianto paaiškinimų teisme todėl, kad M. nesuprato, ko jo klausia. Jo klausė, kada ir kaip plauti filtrai, jis tą paaiškino. Vėliau Apeliantas surašė patikslintą Muliuolio paaiškinimą pagal Muliuolio pasakojimą, M. paaiškinimą pasirašė. Dezinfekavimo darbų aktus „Simno komunalininke“ surašinėjo pats. Nurodydamas datą gruodžio mėnesio akte Nr. 7 ( b. l. 50), padarė klaidą, todėl perrašė aktą, tačiau tai nėra labai didelė klaida, nes tai vidinis Įmonės dokumentas.

Dezinfekcijos metu sklendės buvo sandarios, bet jos nebuvo užaklintos, nebuvo plombuotos. Po pareigūnų patikrinimo sklendės nebuvo keistos. Sklendės buvo susidėvėję, todėl viena sklendė buvo pakeista 2015 m. lapkričio 11 d. 10 val., o kita- 2015 m. lapkričio 17 d. 12 val. Po įvykio buvo nuspręsta, kad sklendes reikia aklinti dėl papildomo saugumo. Nurodo, kad nors sklendės buvo neužaklintos, jos negalėjo praleisti, nes teoriškai neužaklintos sandarios sklendės nepraleidžia vandens. Antstolis užfiksavo visus išleistuvus nuo Įmonės išleistuvo iki Vytauto gatvės tilto. Užfiksavo, kad iš abiejų išleistuvų sklido fekalijų kvapas, matėsi, kaip bėga fekalijos; užfiksuotos sklendes, nustatyta, kad jos sandarios. Buvo atlikti tyrimai vandens, kuris bėga iš išleistuvų.

Nurodo, kad po protokolo jam surašymo ir toliau upelyje gaišta žuvys. 2016 m. gegužės mėnesio 9-11 d. Spernios upeliu tekėjo nešvarumai, buvo pranešta aplinkosaugininkams, bet nieks nesureagavo. Buvo rastos nugaišę kelios lydekos ir kitokios smulkios žuvys.

Liudytoju apklaustas antstolis Saulius Virbickas paaiškino, kad užfiksavo tai, ką pageidavo paslaugos užsakovas U.-pro Simno miestelį tekantį Spernios upelį ir išleistuvus. Jis fiksavo teritoriją nuo vandenvietės iki už tilto esančios vietos. Buvo fiksuoti nuotekų vamzdžiai ir iš jų ištekantys skysčiai. Vandenvietėje Apelianto nurodymu fiksavo sklendžių būklę. Sklendžių matėsi tik išorinė dalis. Jam pademonstravo, kad vandens nėra, rodė, kur jis susirinktų ir kur turėtų ištekėti. Veiksmo metu liudytojas fotografavau ir filmavo.

Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento vyr. specialistas J. Ž., apklaustas liudytoju teisme, nurodė, kad 2015 m. gruodžio 14 d. iš Simno gyventojų gavo pranešimą, kad Simne nėra kuo kvėpuoti, dvokia chloru, upelyje plūduriuoja negyvos žuvys. Liudytojas su kolegomis Račkausku ir analitinės kontrolės skyriaus vyriausiaja specialiste Kručkiene, kuri ima mėginius, išvyko į Simną ir nuvažiavo į „Simno komunalininką“, sutiko Apeliantą, pasakė, kokiu tikslu atvyko ir su juo nuvyko ten, kur pagal pranešimą plaukioja negyvos žuvys. Čia buvę vaikai parodė, kur yra negyvos žuvys, tuo metu žuvų aplinkosaugininkai neėmė. Nuvažiavo prie išleistuvo, 15-20 metrų žemiau išleistuvo buvo susiformavęs putų ruožas. Viskas buvo nufotografuota ir paimti mėginiai tyrimui prieš išleistuvą ir už išleistuvo bei iš paties išleistuvo ištekančių nuotekų. Mėginiai imti vadovaujantis tokių mėginių ėmimo metodika. Po to aplinkosaugininkai nuėjo į vandenvietę. Rado 12 tuščių natrio hipochlorito talpų. Vandenvietėje buvo M., jo buvo paprašyta papasakoti, kokius veiksmus jis atliko. M. parodė filtrų angą, pro kurią buvo supiltas natrio hipochloritas, jis paaiškino, kad natrio hipochloritu buvo plaunami filtrai. M. pasakojo, kad supylė tirpalą, palaikė ir tą skystį išleido į kolektorių. Paaiškino, kad procesui vadovavo Apeliantas, Apeliantas nurodė, kiek ir kur pilti, kaip išleisti vandenį. Kadangi M. darbus įvardino kaip filtrų plovimą, aplinkosaugininkai pasiteiravo, kiek vandens buvo sunaudota, šis sakė, kad 30 kubų, o hipochlorito buvo supilta 50 litrų, tai buvo įrašyta akte. M. savo ranka surašė paaiškinimą. Paaiškinime nurodė, kad atlikus tyrimus, buvo rastos bakterijos, todėl buvo plaunami filtrai ir į upelį galėjo patekti vanduo su natrio hipochloritu. Pagal jo pasakojimus buvo surašytas aktas. Surašyme dalyvavo M. ir Apeliantas. Dokumentas buvo perskaitytas, niekas pastabų neteikė ir neįrašė. Dokumentas buvo surašytas pagal duomenis, kuriuos tada pateikė Apeliantas ir M.. Apeliantas dėl putų upelyje nieko nepaaiškino, dėl vandens išleidimo pasakė tik tiek, kad jie neturi kitos galimybės, kaip pašalinti vandenį iš trasų ir vandens bokšto. Pagal jų dokumentus, jie paruošė 250 kubų vandens trasų dezinfekcijai ir turėjo jį pašalinti per hidrantą ir kolektorių. Apie kitus išleistuvus, esančius Spernios upelyje, tuo metu niekas neminėjo, Apeliantas taip pat jų nenurodė.

Patikrinus dokumentus, buvo rasta, kad vandens filtrų plovimo žurnale nebuvo įrašytas plovimas, kuriam panaudota 30 kubų vandens filtrų plovimui, šio įrašo žurnale trūko.

Renkant medžiagą, sausio mėnesį buvo dar kartą apklaustas M. Savo ranka rašyti paaiškinimą M. atsisakė, jis tik pasirašė surašytą paaiškinimą. Paaiškinimo surašyme dalyvavo ir Apeliantas.

Dėl išgaišusių žuvų liudytojas paaiškino, kad jas fiksavo 2016 m. gruodžio 15 d. netoli „Simno komunalininko“ išleistuvo, iki pėsčiųjų tiltelio. Kitą dieną užfiksavo ir surinko žuvis atkarpoje nuo išleistuvo iki Vytauto gatvės tilto. Žuvys nebuvo mechaniškai sužalotos. Didelių žuvų nebuvo rasta, tik mažos, todėl jos ir krito, nes kuo mažesnis organizmas, tuo jautresnis gautam nuodui. Nugaišusių žuvų tyrimas buvo atliktas, nugaišimo priežasties išvadose nėra, nes laboratorija to nenustato, bet buvo nurodyta, kad ligos nebuvo, žuvys išgaišo dėl pašalinio poveikio. Šios žuvys nugaišo ir putos upelyje atsirado dėl to, kad į vandens telkinį pateko chloras. Chloro koncentracija vandenyje buvo nustatyta tokia didelė, kad jai tokiai esant, žuvys išgyventi negali. Užfiksuotos putos buvo kaip sušalę kristalai. Kristalai susidaro dėl to, kad chloras garuodamas šąla. „Simno komunalininkas“ naudojo pasenusią dezinfekavimo technologiją. Jie turėjo surinkti vandenį ir išleisti į kanalizaciją, vartotojai negalėjo to vandens gauti. Kadangi nebuvo patirties, todėl buvo suklysta.

Dėl savo darbo specifikos liudytojas domisi chemija, todėl turi žinių apie cheminius junginius. Hipochloritas (cheminė formulė NaOHC) vandenyje skyla ir išsiskiria chloras, kuris dezinfekuoja, veikia mikroorganizmus, bet didelė jo koncentracija yra žudanti. Bendrąjį chlorą sudaro laisvasis chloras ir chloraminas. Upelyje rasta 1,58 laisvojo ir bendrojo chloro. Šios abi medžiagos kenksmingos aplinkai. Leidimo išleisti bendrąjį ar aktyvųjį chlorą „Simno komunalininkas“ neturi. Jei nėra leidimo, negalėjo išleisti hipochlorito į aplinką būtent tuo išleistuvu. Naudoti hipochloritą gali, bet išleisti jo tokiu būdu į aplinką– ne.

Liudytojas V. R., Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnas, paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 15 d. apie 16 val. agentūros vedėjas gavo informaciją, kad Simne jaučiasi stiprus chloro kvapas ir upelyje krinta žuvys. Pareigūnas Ž. buvo paskirtas vedančiuoju. Apie 17 val. nuvyko į Simną, kartu važiavo ir laboratorijos darbuotoja su reikalingą vandens pavyzdžiams imti įranga. Prie „Simno komunalininko“ sutiko Apeliantą ir važiavo prie upelio, vandenvietės. Jautėsi stiprus chloro kvapas, matėsi kritusios žuvys. Apeliantas pakvietė darbuotojus, kurie tą dieną dirbo. Vandenvietėje rado 12 indų po 25 litrus nuo hipochlorito.„Simno komunalininko“ darbuotojas paaiškino, kaip pylė į filtrus hipochloritą, nes jo vadovas minėjo, kad mokykloje ir darželyje atsirado bakterija, todėl reikėjo imtis priemonių dezinfekuoti vandenį ir dėl to jie naudojo hipochloritą. Inspektorius Ž. paėmė paaiškinimus iš darbuotojo ir vadovo, surašė aktą, Laboratorijos darbuotoja paėmė mėginius tyrimams-15 metrų virš išleidėjo, iš paties išleidėjo ir 15 metrų už išleidėjo ten, kur buvo susikaupę putos. Mėginiai buvo pilami pagal instrukciją į specialius indus, laboratorijos atstovė turėjo specialią įrangą.

Upelyje atkarpoje nuo išleistuvo iki tilto matėsi išgaišę žuvys, jautėsi stiprus chloro kvapas ir nuo išleistuvo nutolusios 15 metrų atstumu, apie 50-60 metrų matėsi sušalę putos. Putos atsirado dėl supilto tirpalo, kuris buvo filtruose, kuomet jį išleido į upelį. Išgaišusių žuvų dalis buvo paimta tą pačią dieną, o likusią dalį kitą dieną paėmė veterinarijos tarnyba ir aplinkosaugininkai. Liudytojas apžiūrėjo sklendes, jos buvo senos, nesandarios, neužaklintos, todėl yra didelė tikimybė, kad yra pralaidžios. Fekalijos upelyje nebuvo fiksuotos.

Apie kitus esančius išleistuvus pareigūnams niekas nieko nesakė, Apeliantas tada nenurodė, kad yra daugiau išleistuvų. Liudytojas girdėjo pareigūno Žuvininko pokalbį su darbuotoju M. Darbuotojas sakė, kad tuomet, kai bakterija atsirado, vadovas atvežė skystį ir liepė supilti per alsuoklį. Kuomet pylė skystį, vadovas ne visą laiką buvo ir dalyvavo tame procese. M. pasakojo, kad į upelį išleido vandenį su tirpalu, nes neturėjo kitos galimybes. Jis aiškino, kad atsuko sklendę, pakėlė į bokštą vandenį su tirpalu, o iš bokšto išleido į upelį ir per hidrantą pašalino.

Liudytojas A. M. paaiškino, kad dirba vandenvietės operatoriumi „Simno komunalininke“. Į jo funkcijas įeina bokšto užpildymas vandeniu, filtrų plovimas. 2015 m. gruodžio 14-15 dienomis buvo atliekamas filtro, bokšto ir vandens linijų chloravimas. Dezinfekciją hipochloritu atlikinėjo pirmą kartą. Jam pavaduotojas-Apeliantas nurodė, kad reikia supilti 50 litrų šios medžiagos ir jis veikė pagal jo instrukciją. 2015 m. gruodžio 14 d. apie 14 val. su Blaževičiumi supylė pirmą kiekį hipochlorito. Hipochloritas buvo plastikiniuose kanistruose po 25 litrus. Tą pačią dieną apie 16 val. antrą kartą supylė, tada pusantros paros pildė bokštą vandeniu. Viso supylė 50 litrų Kai užpylė pilnai bokštą, nieko nedarė, išleido vandenį į trasas. Kaip atsirado chloras upelyje, nežino. Atvykus aplinkosaugininkams, jiems nurodė, kad gal sklendė praleidinėjo, bet tada jis nežinojo, kad sklendė jau buvo pakeista. Prieš sklendės pakeitimą sklendė buvo nesandari. Jis nesuprato, apie ką jį klausinėjo aplinkosaugininkai.

Nurodė, kad paaiškinimą 2016 m. balandžio mėn., parašytą kompiuteriu, rašė ne jis, nieko nežino apie jį, bet parašas jo. Kas pateikė pasirašyti, nepamena, iš kur šis paaiškinimas atsirado, nežino. Paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 14 ir 15 dienomis niekur vandenviečių plovimuose nedalyvavo, ir nors aktuose dėl plovimo yra jo parašai, tačiau jis tikrai niekur nedalyvavo. Aktus davė pasirašyti pavaduotojas-Apeliantas, kada aktus pasirašė, nežino.

Liudytojas A. B. paaiškino, kad dirba Simno vandentvarkos ūkio kontrolieriumi, prižiūri vandenvietes. 2015 m. gruodžio mėnesio 14-15 dienomis Simno vandenvietėje buvo atliekama bokšto, filtrų ir trasų dezinfekcija. Kaip dezinfekuoti, nusprendė pavaduotojas-Apeliantas. Nurodė, kaip trasos buvo pildomos hipochloritu: gruodžio 14 d. supylė hipochloritą, užsuko vožtuvą ir paleido gręžinį. Pradėjo pildyti gręžinį, apie 16 val. jį išjungė ir išleido orą. Tuomet vėl supylė 25 litrus hipochlorito ir vėl užsuko vožtuvą, paleido gręžinį. Gruodžio 15 d. apie 15 val. Vytauto gatvėje esančiu hidrantu nuleido vandens. Kai pajautė chloro kvapą, uždarė hidrantą. Nurodo, kad kai plauna ir dezinfekuoja sistemą, neužaklina sklendžių. Kaip į upelį pateko chloras, nežino, bet tikrai ne iš vandenvietės, nes visa sistema sandari. Anksčiau neteko dezinfekuoti Simno vandenvietės, pirmą kartą tai darė.

Po dezinfekcijos buvo surašytas dezinfekcijos aktas, jį surašė pavaduotojas-Apeliantas, o liudytojas gruodžio 15 dieną pasirašė.

Kai gruodžio 15 d. atvyko aplinkosaugininkai, liudytojo nebuvo vandenvietėje.

Liudytojas R. S. paaiškino, kad jis dirba AB „Ekometrija“, įmonė užsiima vandens ir kitų elementų tyrimais. „Ekometrija“ pateikė tyrimų protokolą teismui, duomenys teisingi. Liudytojas paaiškino, kad Apelianto prašymu buvo tirtos nuotekos iš Įmonės išleistuvo ir iš išleistuvo prie pėsčiųjų tilto. Pagal matytą vaizdą tikėtina, kad nuotekos ten nuolat bėga. Nuotekos teršia aplinką, ar tokios nuotekos padarytų neigiamą poveikį upeliui, priklauso nuo jų kiekio. Dėl aktyviojo chloro tyrimo nurodė, kad šį chlorą rekomenduojama nustatyti vietoje, nes jis greitai reaguoja su visomis medžiagomis, vežant į laboratoriją tirti, jo rezultatai skirsis. Jei mėginys būtų perpiltas, jo tyrimo rezultatai kistų, po kelių dienų iš viso būtų sunku rasti chloro vandenyje. Bendrieji chloro junginiai mažai pavojingi, kenkia tik ypatingai didelė koncentracija. Chloras pats savaime gali būti teršalas, bet pavojingas tik aktyvusis. Tyrimo protokole nurodytas kiekis-1,58 litre, tačiau neišskirta aktyviojo chloro dalis.

Liudytojas R. G., Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Alytaus agentūros vedėjas, paaiškino, kad 2015 m. gruodžio 15 d. jam paskambino neprisistatęs asmuo ir pranešė, kad Simne, Spernios upelyje, vaikai rankomis gaudo negyvas žuvis, yra stiprus kvapas. Departamento direktorius nedelsiant liepė išvykti į vietą. Buvo paskirti du inspektoriai ir laboratorijos atstovė, jie išvyko į Simną ir pradėjo tyrimą. Tyrimui vadovavo pareigūnas Ž. Kadangi liudytojas pats gyvena Simne, užsuko pažiūrėti, kas ten atsitiko. Matė, kad upelyje negyvos žuvys, sklinda stiprus chloro kvapas, pareigūnai ėmė vandens pavyzdžius. Po žuvų surinkimo pareigūnai vyko į vandenvietę. Buvo nustatyta, kad viršytas leistinas chloro kiekis, dėl to buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Kelias dienas ties „Simno komunalininko“ vandenvietės išleistuvu jautėsi stiprus chloro kvapas, dvi dienas negalėjo naudoti ir geriamo vandens.

Liudytoja K. K. paaiškino, kad dirba Aplinkos apsaugos departamente Valstybinės analitinės kontrolės skyriuje vyresniąja specialiste. 2015 m. gruodžio 15 dieną ji su kitais pareigūnais buvo nusiųsta į Simną. Tik įvažiavus į miestelį, jautėsi chloro kvapas, vaikai parodė upelyje išgaišusias žuvis. Liudytoja ėmė mėginius iš Spernios upelio. Buvo imami trys mėginiai: iš “Simno komunalininko“ vandenvietės išleistuvo, 15 metrų aukščiau ir 15 metrų žemiau už išleistuvo. Apeliantas rmanavičius dalyvavo vandens mėginių ėmime. Jis sakė, kad negalvojo, kad bus tokios pasekmės. Apeliantas tuo metu apie kitus išleistuvus nieko nesakė. Mėginių ėmimo procedūra buvo atlikta pagal nustatytą metodiką, nustatytos tvarkos ji nepažeidė. Metodikoje yra nurodytos formulės, pagal kurias apskaičiuojama, kuriose vietose imti mėginius. Protokole yra nurodytos koordinatės, kuriose vietose imti mėginiai, koordinatės nustatytos naudojantis GPS prietaisu. Mėginiai buvo imami su cilindriniu semtuvu. kuris turi teleskopinį kotą. Atvažiavusi į vietą, ji prasiplovė teleskopą, indus ir pripildė vandeniu, sandariai uždarė ir mėginiai buvo nugabenti į laboratoriją. Parvežtame vandens mėginyje chloras jau galėjo būti nugaravęs, taigi upelio vandenyje jo turėjo būti dar daugiau. Analizė buvo atlikta kitą dieną po mėginių paėmimo, nes mėginiai buvo pristatyti į laboratoriją vėlai vakare. Analizės metu tirtas laisvasis ir bendras chloras. Kenksmingas yra laisvasis chloras. Protokole nurodyta, kad 1,21 yra laisvasis chloras, o bendras-1,58. Chloro koncentracija 1,58 buvo upėje žemiau išleistuvo, o chloro koncentracija 4,83 buvo vandenyje iš paties išleistuvo.

Liudytoja girdėjo pokalbį tarp pareigūno Žuvininko ir Apelianto, kuomet jie aiškinosi aplinkybes. Vandenvietėje buvo dar du žmonės, šie žmonės parodė daug tuščių bakų ir sakė, kad mokykloje ir darželyje buvo rasta bakterija ir jiems liepė praplauti, kad sunaikintų bakteriją. Sakė, kad supylė visus bakus, kiek jų ten buvo rasta. Šie asmenys sakė, kad jie plovė filtrus ir trasas.

Liudytoja matė nugaišusias žuvis. Žuvys buvo netoli vandenvietės išleistuvo-20 metrų nuo jo. Aplinkosaugininkai jas surinko. Kitą dieną, gruodžio 16 dieną, žuvis rinko teritorijoje nuo išleistuvo iki tilto, net už tilto taip pat rado išgaišusių žuvų.

2015 m. gruodžio 15 d. Vandens telkinio apžiūros akte Nr. 1 (administracinės bylos lapasi 5-13) fiksuota, kac Spernios upėje rastos žuvusios 9 žuvys; šios žuvys fiksuotos fotolentelėse Nr. 3, 4; fotolentelėsee Nr. 1, 2 užfiksuotos putos, susidariusios prie SĮ “Simno komunalininkas“ vandenvietės išleistuvo po vandens iš filtrų po dezinfekcijos išleidimo; pats išleistuvas fiksuotas fotolentelėje Nr. 7; fotolentelėje Nr. 5 užfiksuoti 12 plastmasinių indų nuo hipochlorito; fotolentelėje Nr. 6 fiksuota etiketė nuo indo.

2015 m. gruodžio 16 d. Patikrinimo akte (adm. bylos l. 12) fiksuotos 36 kritusios žuvys, visos žuvys rastos nuo Simno miesto vandenvietės nuotekų išleistuvo iki tilto Vytauto g., tolstant nuo išleidimo vietos, kritusių žuvų kiekis mažėja, žemiau tilto Vytauto g. žuvusių žuvų nėra. Kritusių žuvų radimo vieta Spernios upės atkarpoje pažymėta LR Upių kadastro ortofotografiniame žemėlapyje (adm. b. l. 16).

Vandens tyrimų protokoluose (adm. b. l. 22-29) aprašyti vandens mėginių, paimtų Spernios upelyje žemiau ir aukščiau „Simno komunalininko“ vandenvietės išleistuvo bei ištekančio iš Simno vandenvietės, žemiau išleistuvo nustatytas 1,58 mg/l laisvojo ir bendrojo chloro kiekis, o iš paties išleistuvo-4,83 mg/l.

Iš biocidinio produkto autorizacijos liudijimo matyti (adm. b. l. 30-43) kad natrio hipochloritas labai toksiškas vandens organizmams, nurodoma vengti koncentruoto produkto patekimo į vandens telkinius. Ekologinėje informacijoje nurodoma, kad natrio hipochloritas toksiškas žuvims ir kitiems organizmams, pavojingas vandens aplinkai. Natrio hipochlorito naudojimo instrukcijoje aprašyta, kaip gaminami darbiniai tirpalai geriamojo vandens dezinfekcijai .

Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime „Simno komunalininkui“ ( adm. b. l. 57-69) numatyta teršalų su nuotekomis išleidimo į aplinką sąlygos, negalėjo leidimo išleisti hipochlorito į aplinką nėra .

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjus bylos medžiagą ir patikrinus bylos įrodymus teisme, nustatyta, kad esminių procesinių normų pažeidimų, kuriems esant Institucijos priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas neteisėtu ir dėl to turėtų būti panaikintas, byloje nėra. Nutarimas dėl A. U. padaryto administracinio teisės pažeidimo buvo priimtas jam dalyvaujant. Jis tinkamai pasinaudojo savo teise į gynybą, ką įrodo jo pateiktas skundas teismui dėl Institucijos nutarimo. Taigi ATPK 272 straipsnio 1 dalies nuostatos dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių nebuvo pažeistos.

Apeliantas prašo panaikinti Institucijos nutarimą, tačiau jo prašymas atmestinas, kadangi bylos įrodymai pilnai įrodo Aplianto kaltę dėl jo padaryto teisės pažeidimo.

2016 m. gruodžio 15 d. aplinkosaugos įstaiga gavo pranešimą, kad Simne jaučiamas nemalonus kvapas, Spernios upelyje pastebėtos išgaišę žuvys. Aplinkosaugininkai 2015 m. gruodžio 15 d. surašo aktą, kuriame fiksuoja, kad natrio hipochloritu buvo dezinfekuojami „ Simno komunalininkas“ filtrai, viskas išleista į upelį. Šias aplinkybes patvirtino pats Apeliantas tada rašytame paaiškinime (Institucijos administracinės bylos lapas 4), kuriame nurodė, kad Simno gimnazijos ir vaikų darželio vandens čiaupuose bei Simno vandenvietėje aptikus žarnyno lazdelių bakterijų, buvo atlikta geriamo vandens filtrų dezinfekcija natrio hipochloritu, sunaudota 50 1itrų. Plaunant nugeležinimo filtrą, chloruotas vanduo pateko į Spernios upelį, filtrų plovimo metu panaudota 30 kubinių metrų vandens. Įstaigos darbuotojas M., tiesiogai dalyvavęs pilant hipochloritą, pateikė paaiškinimus, kurie pilnai atitiko Apelianto paaiškinimą. Aplinkosaugininkai paėmė tris mėginius-iš išleistuvo, prieš jį ir žemiau jo, surašė šių mėginių paėmimo protokolus. Mėginių ėmimo metu dalyvavo ir pats Apeliantas, jis jokių pastabų dėl mėginių ėmimo nepareiškė, nors pats stebėjo procesą.

Atlikus mėginių tyrimą, buvo nustatyta, kad viršyti laisvojo ir bendrojo chloro rodikliai. Protokole nebuvo išskirtas atskirai laisvasis ir bendrasis chloras, tačiau liudytoja byloje apklausta laboratorijos darbuotoja K. paaiškino, kad buvo vadovautasi bendro ir laisvo chloro kiekio nustatymo metodika. Iš teismui pateiktų tyrimo darbų žurnalų matyti, kad, vadovaujantis patvirtinta metodika, apskaičiuotas laisvas ir bendras chloras atskirai. Mėginių paėmimas, chloro kiekio apskaičiavimas buvo atliktas vadovaujantis teisės aktais. Mėginiai buvo tirti laboratorijoje, kuri sertifikuota atlikti tokius tyrimus, taigi abejoti tyrimų rezultatais nėra jokio pagrindo.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įmonė pagal jai išduotą taršos leidimą apskritai neturėjo teisės ir negalėjo į aplinką (vandens telkinį) išleisti ne tik kad aktyvaus, bet ir bendro chloro.

Bylos medžiagoje yra pateiktas darbuotojo M. 2016 m. balandžio 8 dienos paaiškinimas, kur jis nurodė, kad dezinfekavimo darbai nebuvo vykdomi. Teisme gi tiek Apelianto, tiek dezinfekavimą atlikusių darbuotojų pozicijos jau pakito. Kai buvo apklaustas teismo posėdyje, M. jau nurodė, kad apie paaiškinimą jis nieko nežino, jį parašė pats Apeliantas ir jam davė pasirašyti, nors liudytojas tą dokumentą pasirašė net jo neskaitęs. Byloje Apelianto pateikti aktai dėl būtent filtrų dezinfekavimo hipochloritu, tačiau teisme liudytojai M. ir B. (dirbęs su M.) nurodė, kad tokių faktų nepamena. Liudytojai nežino, kodėl pasirašė aktus, kokius aktus jie apskritai pasirašė ir paliudijo skirtingai dėl akto, kuris buvo surašytas spalio 8 d. dėl dezinfekavimo darbų. Taigi Apelianto pateikti dokumentai ir liudytojų parodymai teisme vertintini kritiškai, jų pozicijos teisme pakeitimą galima paaiškinti šių liudytojų ir Apelianto pavaldumo santykiais, nes šie liudytojai tiesiogiai pavaldūs Apeliantui.

Apelianto į teismo posėdį pakviestas liudytojas M. R. paaiškino tik dėl 2016 m. balandžio 13 d. Spernios upelyje imtų mėginių, tačiau su nagrinėjamu įvykiu-2016 m. gruodžio 14-15 dienomis-M. R. paaiškinimai nesusiję ir įrodomosios reikšmės neturi. M. R. apklausos metu teisme paaiškino, kad filtrų plovimo metu nugeležintas vanduo susikaupia ir nubėga Simno vandenvietėje tik į vieną vietą-vamzdį-išleistuvą, kuris nuteka į upelį. Liudytojas nurodė, kad kitos galimybės dezinfekuoti filtrus nei natrio hipochloritu nėra. Taigi M. R. paaiškinimai dėl filtrų dezinfekavimo hipochloritu tik patvirtina aplinkybes, kad teršalai buvo išleisti į upelį, nes kitos galimybės pašalinti teršalus nėra. M. R. parodymus patvirtina ir vandentiekio tinklų schema, iš kurios matyti, kad po filtrų dezinfekavimo pašalinti vandenį galima tik vienu būdu-išleistuvu išleisti jį į upelį. Abejonės, kad galbūt upelis įvykio dieną buvo užterštas iš kitų išleistuvų bėgančiomis nuotekomis, byloje nepasitvirtino.

Pagal ATPK 51⁶ str. 2 d. nuotekų išleidimas į aplinką viršijant leidime nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar pažeidžiant kitas leidime nustatytas nuotekų išleidimo sąlygas arba nuotekų išleidimas į aplinką pažeidžiant teisės aktuose nustatytas išleidžiamų teršalų ribines vertes ar kitus nuotekų išleidimo į aplinką reikalavimus, kai pagal teisės aktus leidimas išleisti nuotekas nereikalingas, užtraukia baudą piliečiams ir pareigūnams. Kad atsirastų administracinė atsakomybė už inkriminuotą administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytą pažeidimą, turi būti nustatyta pažeidimo sudėtis, kurią sudaro keturi organiškai tarp savęs susiję objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, jo sudėties elementai: objektas, objektyvioji pusė, subjektas, subjektyvioji pusė.

Iš aukščiau aptartų ir teisme patikrintų įrodymų vertintina, kad pagal ATPK 51 ⁶ straipsnio 2 dalį Apeliantas į administracinę atsakomybę buvo patrauktas pagrįstai. Kaip matyti iš SĮ „Simno komunalininkas“ direktoriaus 2007 m. gruodžio 22 d. įsakymo Nr. 96 (adm. b. l. 194), Apeliantas buvo paskirtas atsakingu už aplinkosauginę veiklą įmonėje, tarp jo pareigų nurodyta ir nuotekų biologinio ir mechaninio išvalymo pagal nustatytus normatyvus užtikrinimas. Teismas konstatuoja, kad Apelianto pažeidimo padarymo metu užimamos pareigos atitiko ATPK 14 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigūno sąvoką ir jo padaryta veika kvalifikuojama pagal ATPK 5 ⁶straipsnio 2 dalyje kaip pareigūno padarytas pažeidimas.

Darytina išvada, kad Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnė, nagrinėdama apelianto A. U. administracinio teisės pažeidimo bylą, teisingai nustatė ir įvertino administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes ir pagrįstai A. U. skyrė nuobaudą pagal ATPK 51⁶ straipsnio 2 dalį, todėl naikinti skundžiamą nutarimą nėra teisinio pagrindo. Dėl šių priežasčių Apelianto skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. U. skundo netenkinti ir Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnės Ž. A. 2016 m. balandžio 27 d. nutarimą, kuriuo A. U. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 51⁶ straipsnio 2 dalį 665 eurų bauda, palikti nepakeistą.

Po šios nutarties įsiteisėjimo Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylos (indeksas AB -93) medžiagą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.