Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2022-03-30 · Baudžiamoji byla Nr. e1-1334-865/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2022-03-30
Bylos Nr.
e1-1334-865/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-06562-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
R. N.
Baudžiamoji byla Nr. e1-1334-865/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06562-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.2.25.6; 2.12.1.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. kovo 30 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro Benedikto Leišio pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, (duomenys neskelbtini), nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010-03-29 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 d. – 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2020-07-15 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2 nusikalstamos veikos) – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme; bausmė atlikta 2021-06-21, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis R. N. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus: jis 2022-02-24 apie 21.00 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,36 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. N. pripažino savo kaltę visiškai ir parodė, kad 2022-02-24 apie 20.00 val. norėjo išgerti alaus, todėl paėmė sugyventinei J. G. priklausančio automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raktus ir nuėjo vienas gerti alaus į automobilį. Išgėręs apie 1 litrą alaus „Tauras Pilsner“, 4,7 laipsnių stiprumo, nusprendė pasivažinėti po apylinkes. Apie 21.00 val. pradėjo važiuoti nuo kiemo link miesto į Subačiaus gatvės pusę. Kadangi išgėręs alaus labai stipriai apsvaigo, tolimesnių įvykių gerai neprisimena. Gali pasakyti tik tai, kad pavažiavo gal apie 50 metrų. Ar pats sustojo, ar jį kas nors sustabdė, neprisimena. Tik prisimena, kad sėdint automobilyje vairuotojo vietoje prie jo priėjo kaimynas ir atėmė automobilio raktelius. Po kažkiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jį sulaikė. Daugiau dėl šio įvykio nieko parodyti negali, kadangi įvykio aplinkybių nepamena. Automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise pagal pirkimo-pardavimo sutartį priklauso sugyventinei J. G.. Kiek prisimena, J. G. su juo automobiliu nevažiavo. Ji prie automobilio priėjo jau vėliau, atvykus policijos pareigūnams. Teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta 2012 m., tai tą kartą vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Kadangi dirba atsitiktinius papildomus darbus, turi sukaupęs santaupų, todėl už bausmę sutiktų sumokėti baudą. (el. b. l. 72-78)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju E. L. parodė, kad 2022-02-25 apie 18 val. nuvyko pas mamą į svečius (duomenys neskelbtini). Apie 20.40 val. išėjo iš mamos namo ir norėjo važiuoti link savo namų. Atsisėdo į savo automobilį ir pastebėjo kaimyną, kuris gyvena mamos kaimynystėje, kurį pažįsta iš matymo, vairuojantį automobilį „Renault Megane“, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Kaimynas sėdėjo už vairo vairuotojo pusėje ir važiavo automobiliu važiuojamojoje kelio dalyje (duomenys neskelbtini) asfaltu ir automobiliu suko link (duomenys neskelbtini) žvyrkelio, kuris veda link jo namų. Šis žmogus pagal veido išraišką ir koordinaciją pasirodė neblaivus. Kiek jam yra žinoma, šis žmogus dažnai vartoja alkoholį, todėl suprato, kad jis vairuoja automobilį išgėręs. Tuo metu jis sustojo ir paskambino mamai ir pasakė, kad įtaria, kad kaimynas vairuoja automobilį neblaivus. Tuo metu, kai kalbėjo telefonu kaimynas apsisuko aikštelėje, esančioje netoli namų ir privažiavo už mano automobilio galo. Sustojęs išlipo iš automobilio ir pradėjo telefonu jį filmuoti. Kaimynas buvo akivaizdžiai neblaivus: svirduliavo, rankose neišlaikė mobiliojo telefono, iš jo sklido alkoholio kvapas. Jis išlipo iš savo automobilio ir priėjęs prie automobilio „Renault Megane“, išėmė raktelius iš automobilio. Paėmęs raktelius, iškvietė policijos pareigūnus. Su mama kartu laukė pareigūnų. Kaimynas išėjo namo. Praėjus maždaug 10 minučių nuo to momento, kai iškvietė policijos pareigūnus, kaimynas grįžo prie automobilio kartu su sugyventine, kiek jam yra žinoma, kurios vardas yra J. G. ir prie automobilio barėsi. Atvykus policijos pareigūnams, kaimynui alkotesterio pagalba nustatytas neblaivumas. (el. b. l. 113-116)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoja J. G. parodė, kad 2022-02-24 buvo savo namuose, kuomet apie 17.30 val. sugyventinis R. N. grįžo iš darbo. R. N. pavalgęs pasakė, kad eis taisyti jai priklausančio automobilio „Renault Megane“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Ką jis veikė automobilyje, ji nematė. Tuo metu ji buvo namuose, žiūrėjo televizorių. Apie 21.00 val. R. N. grįžo namo ir pranešė, kad atvažiuoja policija. Ji paklausė, kas atsitiko, o R. N. tik atsakė, kad kaimynas iškvietė policiją. Ji kartu su R. N. išėjo į lauką ir pamatė, kad automobilis stovi apie 200 metrų nuo namų. Prie automobilio stovėjo kaimynas E. L. kartu su jo mama, kurie tarpusavyje bendravo. Maždaug po 15 minučių atvažiavo policijos pareigūnai ir jai pranešė, kad R. N. vairavo automobilį neblaivus. Ji nematė, kad R. N. būtų vartojęs alkoholį, iš darbo grįžo blaivus. (el. b. l. 100-103)

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoja E. B. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyr. patrule. 2022-02-24 dirbant kartu su vyr. patruliu L. K. apie 20.56 val. gavo iškvietimą vykti į (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadangi pranešėjas sulaikė girtą vairuotoją. Atvykus nurodytu adresu pranešėjas E. L. paaiškino, kad išvažiuodamas iš kiemo pastebėjo automobiliu „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuojantį kaimyną, kaip vėliau paaiškėjo, R. N., kuris akivaizdžiai atrodė neblaivus, todėl iš spynelės išėmė automobilio raktelius ir iškvietė policiją. Pastarasis stovėjo kartu su moterimi, kaip vėliau paaiškėjo sugyventine J. G., kiek toliau nuo automobilio. Priėjus prie šio vyro, pastarasis svirduliavo, jo kalba buvo nerišli, iš jo sklido alkoholio kvapas. R. N. paaiškino, kad niekur nevažiavo, automobilį vairavo jo sugyventinė. J. G. nurodė, kad jai priklausantį automobilį vairavo jos sugyventinis R. N., tuo metu ji buvo namuose ir vairavimo fakto nematė. Policijos pareigūnai R. N. alkotesteriu „Drager Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0443, patikros Nr. 1540482 patikrino blaivumą. Pirmu pūtimu apie 21.15 val. buvo nustatytas 3,38 prom. neblaivumas, antru pūtimu apie 21.35 val. nustatytas 3,36 prom. neblaivumas. R. N. prisipažino, kad neturi vairuotojo pažymėjimo. Automobilį patikrinus per „POLIS II“ naršyklę paaiškėjo, kad jis nėra draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu ir nėra įregistruotas nustatyta tvarka. Paaiškėjo, kad automobilis pagal pirkimo-pardavimo sutartį priklauso šalia buvusiai J. G.. R. N. buvo surašytas protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1-2 dalis, 424 straipsnio 2 dalį. Automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo perduotas savininkei J. G.. Vaizdas buvo įrašomas registratoriumi („Body Cam“) Nr. 1735. Ikiteisminio tyrimo pradėjimui pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir tolimesniam įvykio aplinkybių nagrinėjimui buvo iškviestas Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjas. (el. b. l. 135-136)

Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2 kuopos 3 būrio vyr. patrulės E. B. 2022-02-24 tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės tos pačios aplinkybės, kurias E. B. nurodė liudytojo apklausos metu. (el. b. l. 15)

Iš 2022-03-01 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad vyresn. tyrėjos L. U. buvo apžiūrėtas liudytojo E. L. pateiktas vaizdo įrašas. Atidarius vaizdo įrašą pavadinimu „(duomenys neskelbtini). (el. b. l. 120-122).

Iš 2022-03-02 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad vyresn. tyrėjos L. U. buvo apžiūrėti policijos pareigūnų vaizdo registratoriaus („Body Cam“) Nr. 1735 užfiksuoti įrašai.

Atidarius pirmą vaizdo įrašą „(duomenys neskelbtini)“. R. N. pakelia rankas ir pareigūnas atlieka dalinę asmens apžiūrą. Pareigūnė paruošia alkotesterį naudojimui. Įrašas baigiasi 21.17.12 val.

Atidarius antrą vaizdo įrašą, pavadintą „2022_0224_211412_006“, ekrano viršutiniame kairiajame kampe yra užrašas „2022_0224_211412_006“, ekrano apatiniame kairiajame kampe pirmoje eilutėje yra užrašas „(duomenys neskelbtini) ", ekrano viršutiniame kairiajame kampe yra užrašas 2022_0224_211412_007, ekrano apatiniame kairiajame kampe pirmoje eilutėje yra užrašas VLN_PR_619546, antroje eilutėje yra užrašas 2022/02/24 21:20:11. Įrašas yra spalvotas, su garsu. Įrašo pradžia – 21.20.11 val. Pareigūnė klausia R. N.: „(duomenys neskelbtini).Įrašas baigiasi 21:23:09 val.

Atidarius ketvirtą vaizdo įrašą, pavadintą „2022_0224_211412_008“, ekrano viršutiniame kairiajame kampe yra užrašas „2022_0224_211412_008“, ekrano apatiniame kairiajame kampe pirmoje eilutėje yra užrašas „VLN_PR_619546“, antroje eilutėje yra užrašas 2022/02/24 21.23.10 val. Policijos pareigūnas nustatinėja J. G. tapatybę. Įrašas baigiasi 21:26:09 val. (el. b. l. 127-130)

Iš neblaivumo nustatymo 2022-02-24 akto matyti, kad 2022-02-24 21.20 val. vyr. patrulė E. B. nustatė šiuos R. N. neblaivumo požymius: iš burnos sklido alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus R. N. būklę buvo nustatyta, kad eiti tiesia linija negalėjo, stovėdamas pirštu į nosies galą taip pat negalėjo. 2022-02-24 alkoholio matuokliu „Alcotest Drager 6810 Nr. ARFM-0443“ (patikros sertifikato Nr. 1540482) 21.15 val. R. N. buvo nustatytas 3,38 promilių etilo alkoholio koncentracija, 21.35 val. antrojo tikrinimo metu – nustatytas 3,36 promilių etilo alkoholio koncentracija. (el. b. l. 13)

Alkotesterio „Alcotest Drager 6810“ Nr. ARFM-0443 (patikros sertifikatas Nr. 1540482 galioja iki 2022-05-11) kvitų duomenimis, R. N. pirmojo tikrinimo metu 21.15 val. buvo nustatyta jo iškvėptame ore 3,38 promilių etilo alkoholio koncentracija, antrojo tikrinimo metu 21.35 val. – 3,36 promilių etilo alkoholio koncentracija. (el. b. l. 11-13)

Iš 2022-02-25 autotransporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo su priedais (fotolentelė Nr. 1) matyti, kad buvo atlikta automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Fotolentelėje Nr. 1 matyti policijos patrulių padarytos autotransporto priemonės nuotraukos – nuotraukose Nr. 1-4 nufotografuotas automobilis „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuotraukose Nr. 5-6 nufotografuota automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis iš kurios matyti, kad 2021-11-11 J. G. nuosavybės teise įgijo automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 17-25).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, jog automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė yra J. G.. (el. b. l. 42).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje dėl vidutinės transporto kainos Lietuvoje nurodyta, kad 2022 m. vasario mėn., 2002 m. gamybos, automobilio „Renault Megane“, 1,390 cm³ variklio darbinio tūrio, hečbeko kėbulu, vidutinė kaina su PVM – 760,00 Eur. (el. b. l. 43)

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog R. N. bylai reikšmingu laiku ir vietoje vairavo automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jo iškvėptame ore buvo 3,36 promilių etilo alkoholio koncentracija.

Kaltinamasis, apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino transporto priemonės vairavimo esant apsvaigus nuo alkoholio faktą. R. N. patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku, vienas gėrė alų sugyventinei priklausančiame automobilyje, kuris stovėjo automobilių stovėjimo aikštelėje, po to, būdamas neblaivus, norėjo kažkur nuvažiuoti, tačiau jam pavažiavus apie 50 metrų buvo sustabdytas kaimyno, kuris ištraukė iš automobilio raktelius. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šiais kaltinamojo parodymais – jie iš esmės atitinka kitus byloje surinktus įrodymus.

Be paties kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę patvirtina kita byloje esanti medžiaga. Liudytojas E. L., tiesiogiai matęs įvykį, ikiteisminio tyrimo apklausos metu, patvirtino, kad matė kaip R. N. automobilių aikštelėje vairavo automobilį „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) R. N. elgesys jam sukėlė įtarimų, kadangi veido išraiška ir koordinacija jam pasirodė kaip neblaivaus asmens, todėl priėjo prie R. N. automobilio ir ištraukė iš automobilio raktelius ir iškvietė policiją. Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių E. L. būtų suinteresuotas duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Liudytojo ir kaltinamojo parodymai sutampa tarpusavyje. Be to, kaltinamojo kaltę netiesiogiai patvirtina: liudytojos, policijos pareigūnės E. B. ir liudytojos J. G. parodymai bei kitų objektų apžiūros protokoluose užfiksuoti duomenys.

Taip pat be kaltinamojo prisipažinimo vartojus alkoholį tokią aplinkybę įrodo byloje esantys objektyvūs duomenys – neblaivumo nustatymo aktas, kuriame buvo užfiksuoti neblaivumo požymiai: iš R. N. burnos sklido alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai, eiti tiesia linija (pėda po pėdos), stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negalėjo. Alkotesterio kvitų rodmenimis 2022-02-24 21.15 val. užfiksuota, kad R. N. iškvėptame ore buvo 3,38 promilės etilo alkoholio koncentracija, antrojo tikrinimo metu 21.35 val. nustatyta 3,36 promilių etilo alkoholio koncentracija. R. N. blaivumas buvo tikrintas alkotesteriu „Alcotest Drager 6810“ Nr. ARFM-0443. Minėto alkotesterio techninė būklė buvo patikrinta Lietuvos metrologijos inspekcijos ir buvo išduotas patikros sertifikatas Nr. 1540482, kuris pavirtino, kad alkotesteris yra techniškai tvarkingas ir tinkamas naudojimui iki 2022-05-11. Taigi teismas neturi pagrindo abejoti alkotesterio užfiksuotais duomenimis, be to, R. N. blaivumas buvo tikrintas du kartus – antrasis tikrinimas buvo atliktas beveik po 20 min. ir užfiksuota 0,02 prom. mažesnė etilo alkoholio koncentracija R. N. iškvėptame ore. Taigi šiais duomenimis teismas neturi pagrindo netikėti.

Taigi darytina išvada, kad kaltinamasis savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Kadangi R. N. nustatytas neblaivumas viršijo 1,51 promiles, jo nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Bausmės skyrimo motyvai

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. N. pareiškė, kad sutinka su tuo, taip pat sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – R. N. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

R. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau buvo nustatyta jo atsakomybę sunkinanti – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. N. praeityje teistas du kartus, tačiau teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad R. N. yra jauno amžiaus, registruojasi Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Teismas atsižvelgdamas į prieš tai paminėtąsias bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai, bus pasiekti R. N. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą, nustatant jos dydį šiek tiek didesnį nei šio bausmės minimumas už nesunkius nusikaltimus (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Teismo nuomone, ši bausmė ir jos dydis atsižvelgus į ankščiau paminėtas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

R. N. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Baudžiamojo poveikio priemonės

Prokuroras pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prašo paskirti R. N. dvi baudžiamojo poveikio priemones: 1) uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) 4 metams (BK 68 straipsnis); 2) konfiskuoti automobilio vertę (BK 72 straipsnis).

R. N. savo veiksmais pažeidė KET 14 punkte įtvirtintą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims. Jis vairavo automobilį gyvenamųjų namų automobilių stovėjimo aikštelėje, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių (kaltinamojo teigimu, ši teisė jam buvo atimta dar 2012 metais). Taigi šios aplinkybės rodo didesnį R. N. veikos pavojingumą ir yra svarbios nustatant specialios teisės atėmimo terminą. Pažymėtina ir tai, kad, skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinus anksčiau nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Atsižvelgdamas į tai, teismas daro išvadą, kad R. N. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) – 3 metams, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, t. y. nuo 2022-02-25. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas 4 metų – terminui, kaip prašoma prokuroro pareiškime, būtų akivaizdžiai neproporcingas R. N. asmenybei ir jo padarytai nusikalstamai veikai.

Baudžiamajame įstatyme nustatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 3, 5 dalys).

R. N. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris laikytinas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Ši transporto priemonė, remiantis 2021-11-11 transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties nuotrauka bei išrašu iš VĮ „Regitra“, nuo 2021-11-11 nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui – J. G.. Esant tokioms aplinkybėms, svarstytinas klausimas dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo ir automobilio vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo.

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (gamybos metai – 2002 m.) vidutinė kaina Lietuvoje 760,00 Eur (su PVM). Teismo nuomone, automobilio konfiskavimas būtų proporcinga (adekvati) poveikio priemonė R. N. padarytam nusikaltimui ir asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo R. N. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. N. valstybės naudai išieškoma visa automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 760,00 Eur.

Kiti klausimai

R. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas. Jos paliktinos galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikintinos.

BPK 140 straipsnio tvarka R. N. laikinai sulaikytas nebuvo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

R. N., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 90 MGL (4500,00 Eur) baudą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. N. paskirti galutinę 60 MGL (3000,00 Eur) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 ir 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti R. N. baudžiamojo poveikio priemones:

– draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 3 metams. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2022-02-25.

– išieškoti iš R. N. visą automobilio „Renault Megane“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 760,00 Eur.

R. N. paskirtas kardomąsias priemones – specialiosios teisės sustabdymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

R. N. išaiškinti, kad:

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

R. N. išaiškinti, kad:

Baudos bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 – 25 straipsniai. Baudos bausmė įvykdoma savanoriškai arba priverstinai.

Baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per teismo nustatytą terminą sumokant baudą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801):

(duomenys neskelbtini), banko kodas 70440, AB SEB bankas;

(duomenys neskelbtini), banko kodas 72900, AS „Citadele“ bankas Lietuvos filialas;

(duomenys neskelbtini), banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas;

(duomenys neskelbtini), banko kodas 40100, L. B. AS Lietuvos skyrius (buvęs AB DNB bankas);

(duomenys neskelbtini), banko kodas 21400, L. B. AS Lietuvos skyrius (buvęs N. B. AB Lietuvos skyrius);

(duomenys neskelbtini), banko kodas 73000, „Swedbank“ AB bankas;

(duomenys neskelbtini), banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas.

Jeigu teismas nenustatė laikotarpio, bauda turi būti sumokėta per 2 mėnesius nuo nuosprendžio/teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. Sumokėjęs baudą nuteistasis arba nuteistas juridinis asmuo pateikia nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui tai patvirtinančius dokumentus.

Jeigu nuteistasis ar nuteistas juridinis asmuo per teismo nustatytą terminą nesumokėjo jiems paskirtos baudos, baudos bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Juridiniam asmeniui paskirtą baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra juridinio asmens buveinė ar jo turto buvimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

Teismas išaiškina nuteistajam, kad jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

Juridinio asmens darbuotojas, atsakingas už šiam juridiniam asmeniui paskirtos bausmės – baudos nevykdymą, atsako pagal Baudžiamojo kodekso 244 straipsnį.

Teisėja Irma Randakevičienė