Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, kurioje V. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), turintis aukštesnįjį išsilavinimą, neteistas (teistumas išnykęs), kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės

1. V. J. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą savo šeimos nariui - sutuoktinei L. J., o būtent: 2025 m. liepos 13 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo miegamojo kambaryje, tyčia odine šlepete ne mažiau 7 kartus sudavė nukentėjusiajai L. J. į įvairias kūno vietas, suėmęs rankomis už nukentėjusiosios L. J. pakaušio, pastūmė ją, dėl ko ji galva trenkėsi į sieną, tokiu būdu sužalojo jos galvos sritį - kaktą, taip padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus: kraujosruvas kaktos dešinėje pusėje, smakro kairėje pusėje, dešiniame žaste, juosmens dešiniame šone, pilvo dešinėje pusėje.

II. Byloje surinkti įrodymai

2. Kaltinamasis V. J. teisme kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, jog dėl savo veiksmų gailisi, žmonos atsiprašė ir su ja susitaikė. Paaiškino, jog įvykio dieną abu su žmona vartojo alkoholį (taip pat ir dvi dienas prieš įvykį). Suskambo jos telefonas, kaltinamasis jį paėmė ir dėl to kilo konfliktas. Konflikto metu pastūmė žmoną, dėl ko ji krito ir trenkėsi į sieną, taip pat sudavė šlepete, galėjo būti 7 kartai. Supranta, kad žmonai galėjo skaudėti. Jeigu būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs. Paaiškino, jog su žmona gyvena jau 6 metus, jokio smurto prieš tai nebuvo. 2018 m. jo atžvilgiu priimtas baudžiamasis įsakymas dėl smurto prieš sugyventinę, su kuria pykdavosi jai grįžus iš psichiatrinės ligoninės. 2024 m. orderis yra susijęs su žmonos sūnumi, su kuriuo buvo kilęs konfliktas.

3. Kadangi kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, kaltinimas pareikštas ne dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

4. Apklausiama 2025 m. liepos 14 d. nukentėjusioji L. J. parodė, kad V. J. yra jos sutuoktinis, yra susituokę jau 6 metus. Gyvena adresu (duomenys neskelbtini), ši gyvenamojo namo dalis priklauso jai. Abu visą savaitgalį vartojo alkoholį (brendį ir degtinę). Viskas atrodė gerai, nebuvo dėl ko konfliktuoti, abu draugiškai sėdėjo. 2024 m. liepos 13 d. ji pati iki pietų tik vartojo alkoholį, po ko jam pasakė, kad daugiau nebegers, nes pirmadienį reikia į darbą, reikia pailsėti, išsimiegoti, į darbą įprastai eina blaiva. Visą dieną nevyko nieko neįprasto, jis ir toliau vartojo alkoholį, ji jau vakare apie 17 val. nuėjo miegoti į miegamąjį kambarį, ką veikė vyras visą likusį laiką ji tikrai nežino. Jis labai dažnai pasiima jos mobilaus ryšio telefoną ir jį tikrina, yra be galo pavydus, ieško visuomet prie ko prikibti. Kadangi jos darbas toks, ji turi pastoviai su kolegomis palaikyti ryšį, o jam tai nepatinka ir dėl to jis pastoviai jai kelia konfliktus, nors nieko konkretaus, jog ji jį išdavinėtų nėra, niekada ir nebuvo. Galbūt ir vakar jis peržiūrėjo jos mobilaus ryšio telefoną, negali pasakyti. Bet tiesiog, jai miegant, pajuto vieną smūgį į jos nugaros sritį, visiškai nesuprato kas vyksta, išsibudino. Iš karto pajuto nemažiau dar trijų kartų, smūgius į jos nugaros apatinę dalį, šonus, labiau link šonkaulių, suprato, kad vyras jau prieš ją smurtauja fiziškai, dėl ko nesuvokė. Ji išlipo iš lovos, pradėjo šaukti ir klausti, kas jam vėl užėjo ir pradėjo eiti lauk iš miegamojo kambario link koridoriaus, o jis jai suėmęs už jos pakaušio, trenkė jos galvos sritį, kaktą į sieną, dėl ko atsirado didelis ir skausmingas, kaktos dešinėje pusėje patinimas. Šie jo veiksmai jai sukėlė fizinį skausmą, kurį jaučia dar ir dabar, skausmą vertino 9 balais. Po šių grumtynių ji nelabai prisimena kas vyko toliau, buvo tikrai neblaivi, neprisimena, kad būtų išsikvietusi policijos ir medikų ekipažus. Pamena, kad jie buvo atvykę, pareigūnai nustatė jos neblaivumą, ji jiems paaiškino situaciją, medikai jai suteikė pirmąją pagalbą ir išsivežė ją į ligoninės priimamąjį. Sutuoktinis visada buvo namuose, pareigūnams vis aiškino, kad jokio konflikto nebuvo, tačiau pats pabėgo iš namų pasišalinęs iš įvykio vietos. Kur jo buvimo vieta dabar, jai nežinoma, jis taip pat pasiėmė jos mobilaus ryšio telefoną numeriu (duomenys neskelbtini), o savo mobilaus ryšio telefoną paliko pas ją. Po apžiūros ligoninėje grįžo į namus, buvo išleista gydytis ambulatoriškai, jos vyro namuose nebuvo, naktį praleido viena. 2025 m. liepos 14 d. atsikėlė apie 7 val., ruošėsi į darbą ir pastebėjo, kad kieme nėra jos automobilio „Opel Zafira“, valst. nr. (duomenys neskelbtini), suprato, kad sutuoktinis pasiėmė, jis visada su ja važiuoja, jam dažniau reikia automobilio. Kur jis šiuo metu - nežino, artimųjų jokių neturi, neįsivaizduoja kur galėjo prisiglausti, pačiam taip pat reikia į darbą, galbūt miegojo kokiame viešbutyje. Jis nelinkęs prieš ją smurtauti, ankščiau nėra tokios situacijos buvę, jokių ikiteisminių tyrimų nebuvo pradėta. Šį kartą galbūt jis suvartojo per daug alkoholio, dėl ko jis prieš ją fiziškai smurtavo. Ji dėl šių sužalojimų kreipsis į medicinos ekspertus. Jos vyras, būdamas blaivus, prieš ją nesmurtauja (b. l. 48–51).

5. Apklausiama 2025 m. liepos 17 d. nukentėjusioji L. J. papildomai parodė, kad ji tikrai buvo stipriai neblaivi, konfliktas įvyko dėl to stipraus neblaivumo, ji pati nesuvokė kai kurių dalykų. Nori pasakyti, kad tiksliai prisimena, jog jai tikrai kažkas skambino, dėl ko jos vyras paėmė jos mobilaus ryšio telefoną, jai tai nepatiko, supyko dėl to ir kilo tas konfliktas, įvyko grumtynės. Grumtynių metu tiksliai prisimena, kad juto į savo nugaros sritį smūgius, bet tiksliai negali pasakyti, kokiu būdu sutuoktinis ją sužalojo, galbūt kokiu nors daiktu, galbūt savo odinėmis šlepetėmis, ar galėjo kojomis sužaloti nežino - ji nematė. Jai pasirodė, kad kojomis, bet būdama neblaivi nesuvokė. Be to, visos grumtynės įvyko būnant abiem miegamojo lovoje, sutuoktinis tikrai ją stūmė, dėl ko ji trenkė galvą. Papildo, kad buvo nuvykusi pas medicinos ekspertus, jie apžiūrėjo jos kūną, nugaros srityje yra tik viena kraujosruva (mėlynė). Tiksliai negali pasakyti, kiek kartų jai trenkė į nugaros sritį, neprisimena. Savo sutuoktiniui civilinio ieškinio tikrai nereikš, jai nepadaryta jokia apskritai žala, konfliktas įvyko būnant neblaiviems (b. l. 63–66).

6. 2025 m. liepos 13 d. asmens apžiūros protokole aprašyta nukentėjusiosios apžiūra. Moteris vilki mėlynos spalvos džinsus, juodą palaidinę. Apžiūrimos moters veido srityje dešinėje pusėje regimas sutinimas-kraujosruva (25 mm ilgio ir 40 mm pločio). Ant moters dešinės ir kairės pilvo ir nugaros srities akivaizdžių sužalojimų neregima, ant kūno nesimato paraudimų (b. l. 52–62).

7. 2025 m. liepos 25 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog L. J. padarytos kraujosruvos kaktos dešinėje pusėje, smakro kairėje pusėje, dešiniame žaste, juosmens dešiniame šone ir pilvo dešinėje pusėje. L. J. kūne nustatytiems sužalojimams padaryti reikėjo smūgių bukais kietais daiktais. Nustatyti kūno sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, tiek sužalojimų visuma, tiek ir kiekvienas sužalojimas atskirai. Nustatyti kūno sužalojimai nėra būdingi kritiminei ar griuviminei traumai (b. l. 28–30).

8. 2025 m. liepos 13 d. įvykio vietos apžiūros protokole aprašyta įvykio vietos apžiūra (b. l. 9–11).

9. 2025 m. liepos 13 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie 19.31 val. gautas pranešimas iš budėtojo, kad adresu (duomenys neskelbtini), prieš kelias minutes namuose pranešėjos vyras sumušė pranešėją, trenkė į galvą, spardė kojomis. Pranešėjai skauda galva. Abu yra namuose, nepilnamečių nėra. Apie 19.39 val. nuvykus minėtu adresu namuose rasta neblaivi pranešėja L. J., jai nustatytas 2,68 prom. neblaivumas, kuri paaiškino, kad jos sutuoktinis V. J. žodinio konflikto metu spardė kojomis tikslinamą kiekį smūgių į pilvo sritį, šonkaulius bei kumščiu sudavė vieną kartą į priekinę galvos dalį (kaktą), pranešėjai dėl tokių veiksmų buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina 9 balais, konfliktas įvyko gyvenamojo buto miegamajame. Pranešėjai buvo iškviestas GMP. Medikai atvykę moterį apžiūrėjo ir išsivežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę tolimesnei apžiūrai. V. J. iš įvykio vietos pasišalino (b. l. 18–21).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

10. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu ir yra padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materialioji, taigi būtina nustatyti, kad mušimo ar kitokio smurtavimo atveju nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma sveikata ar jis trumpam susargdinamas. Jei nurodyti veiksmai atliekami artimojo giminaičio ar šeimos nario atžvilgiu, jie atitinkamai kvalifikuojami pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

11. V. J. teisme pripažino jam inkriminuojamos veikos padarymo aplinkybes, nurodė sudavęs sutuoktinei kaltinime nurodytus smūgius šlepete, taip pat pastūmęs ją, dėl ko sutuoktinė susitrenkė galvą. Dėl sutuoktinio smurto jautusi fizinį skausmą ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir pati nukentėjusioji, dėl V. J. elgesio nukentėjusioji iš karto kreipėsi bendruoju pagalbos telefonu. Jai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas taip pat nustatytas specialisto. Kaltinamasis, smurtaudamas prieš nukentėjusiąją, suduodamas jai smūgius šlepete, pastumdamas, suvokė pavojingą savo veiksmų pobūdį, suprato, jog tokiais veiksmais sukels sutuoktinei fizinį skausmą ir ją sužalos, norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia.

12. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. J. 1 pastraipoje aprašytomis aplinkybėmis sukėlė žmonai L. J. fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo. Kadangi tokie veiksmai buvo atlikti sutuoktinės atžvilgiu, jie kvalifikuotini kaip nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.

IV. Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo, kitų klausimų

13. BK 38 straipsnyje nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, sąlygos. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

14. V. J. pripažino jam inkriminuojamus veiksmus, paaiškino konflikto su sutuoktine aplinkybes, jai suduotus smūgius, turtinė ar neturtinė žala šiuo atveju nepadaryta (nukentėjusioji nurodė civilinio ieškinio nereiškianti), be to, teisme kaltinamasis ir nukentėjusioji L. J. patvirtino teismui, jog susitaikė (2025 m. rugpjūčio 8 d. teisiamojo posėdžio protokolas). Taigi nagrinėjamu atveju egzistuoja atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos, numatytos BK 38 straipsnio 1 dalies 1–3 punkte.

15. Šiuo metu V. J. laikomas neteistu. Per pastaruosius dešimt metų jo atžvilgiu buvo priimtas vienas nuosprendis – 2018 m. gruodžio 11 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl smurto sugyventinės atžvilgiu (b. l. 92–98). Visgi teismas pažymi, jog teistumas V. J. išnyko 2022 m. liepos mėnesį, administracine tvarka jis baustas, tačiau visas paskirtas baudas yra sumokėjęs (b. l. 87–91), kas rodo kaltinamojo norą taisyti savo elgesį. Svarbu šiuo atveju ir tai, kad kaltinamasis turi darbą – nuo 2024 m. rugsėjo 5 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 84–86). Įvertinęs tiek šias aplinkybes, tiek kaltinamojo ir nukentėjusiosios elgesį teisiamojo posėdžio metu (abu tvirtino susitaikę), teismas sprendžia, jog šiuo atveju egzistuoja ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga, numatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte. Todėl kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jam nutrauktina.

16. Kaltinamajam šiuo atveju skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančioje programoje (kadangi buvo padaryta smurtinė nusikalstama veika sutuoktinės atžvilgiu) per 8 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis).

17. V. J. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, įvertinus tai, kad su sutuoktine jis susitaikė, naikintina nuo nuosprendžio priėmimo dienos, tai yra, 2025 m. rugpjūčio 21 d. Kita kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

18. Šioje baudžiamojoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma, kurioje nurodyta, jog priteistina valstybės naudai išlaidų suma yra 216,67 Eur (b. l. 179–183). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Tačiau šiuo atveju V. J. atžvilgiu apkaltinamasis nuosprendis nėra priimamas – jis atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu ir byla jo atžvilgiu nutraukiama. BPK 105 straipsnio 5 dalyje numatyta, jog kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokomos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, jog priėmus procesinį sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamąją bylą šiuo pagrindu nutraukus, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų, jos negali būti išieškomos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-788/2017). Atsižvelgiant į tai, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymas dėl išlaidų išieškojimo netenkinamas.

19. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktiniai diskai su garso ir vaizdo įrašais – paliktini saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 straipsniu, 303–305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius, ir baudžiamąją bylą V. J. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, skirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose per 8 (aštuonis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios – panaikinti nuo nuosprendžio priėmimo, tai yra, nuo 2025 m. rugpjūčio 21 d.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – du kompaktinius diskus su garso ir vaizdo įrašais – palikti saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus prašymo dėl 216,67 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo netenkinti.

Išaiškinti V. J., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3, 4 dalis jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti V. J., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 74 straipsnio 2 dalį asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal šio kodekso 243 straipsnį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.