Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2010-02-05 · Administracinė byla Nr. AS-146-91-10

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-02-05
Bylos Nr.
AS-146-91-10
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arūnas Sutkevičius (pirm.), Audrius Bakaveckas, Laimė Baltrūnaitė (pran.)
Pareiškėjas
Kauno apygardos vyriausiojo
Atsakovas
Kauno apskrities viršininko administracijai
Trečiasis asmuo
V. V., E. V., M. V.
Kategorijos
  • 63.3.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS146 – 91/2010Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2010 m. vasario 5 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Laimės Baltrūnaitės (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo prašymą atsakovui Kauno apskrities viršininko administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. V., E. V., M. V., Kačerginės bendruomenės centro atstovui G. K. dėl administracinių aktų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2009 m. lapkričio 18 d. Kauno apygardos administraciniame teisme buvo gautas pareiškėjo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo (toliau – ir pareiškėjas) prašymas dėl administracinių aktų panaikinimo ir skundo padavimo termino atnaujinimo. Pareiškėjas prašė atnaujinti skundo padavimo terminą dėl Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. 52/23459 , kuriuo atkurtos nuosavybės teisės V. V., ir tos pačios dienos įsakymo Nr. 02-05-6402 „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (žemę) atkūrimo (Kauno r.)“ 2 priedo dalies dėl nuosavybės teisių atkūrimo ir grąžinimo natūra nuosavybėn V. V. 0,13 ha miško, (duomenys neskelbtini) ir šiuos aktus panaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 25 d. nutartimi pareiškėjui nustatė terminą iki 2009 m. gruodžio 9 d. skundo trūkumams pašalinti (b.l.40). Vykdydamas šią teismo nutartį pareiškėjas 2009 m. gruodžio 9 d. pateikė teismui patikslintą prašymą, kuriame papildė ir patikslino savo argumentus ir pateikė įrodymus, kuriais grindė savo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo.

Šalies argumentai

Pareiškėjas prašyme teigė, kad 2009 m. rugsėjo 25 d. Kauno apygardos prokuratūra gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos viceministro 2009 m. rugsėjo 24 d. raštą „Dėl viešojo intereso gynimo“. Šiame rašte buvo prašoma ginti viešąjį interesą ir kreiptis į teismą dėl panaikinimo Kauno apskrities viršininko administracijos sprendimų, kuriais atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypus, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jie patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus. Viešojo intereso pažeidimui pagrįsti buvo būtina gauti informaciją, kokiu pagrindu, kada ir kokių asmenų atžvilgiu priimtais administraciniais aktais suteikti privatūs sklypai valstybinės reikšmės miške, ar šie sprendimai priimti iki ar po valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo Vyriausybės nutarimu. Kauno apygardos prokuratūra skundžiamų aktų kopijas dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) gavo 2009 m. lapkričio 9 d. Gavus šiuos dokumentus buvo nustatyta, kad minėta valstybinės reikšmės miško dalis buvo perduota privačion nuosavybėn jau galiojant Vyriausybė 2004 m. lapkričio 4 d. nutarimui, kuriuo minėtas miškas priskirtas valstybinės reikšmės miškui. Tuomet buvo nustatyta, kad buvo pažeistas viešas interesas. Atkreipė dėmesį į tai, kad renkant informaciją buvo nustatyta, kad V. V., kuriam ginčijamu aktu atkurtos nuosavybės teisės, yra miręs, todėl buvo būtina nustatyti jo įpėdinius. Ši informacija gauta tik 2009 m. lapkričio 12 d. 2009 m. lapkričio 13 d. buvo paruoštas prašymas teismui dėl skundžiamų aktų panaikinimo ginant viešąjį interesas. Pareiškėjo nuomone, ginčo atveju viešasis interesas yra prioritetinis prieš interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą, todėl terminas prašymui paduoti praleistas dėl svarbių priežasčių.

II.

Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. gruodžio 21 d. nutartimi neatnaujino prašymo padavimo termino ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsniu, kuris nustato, kad jeigu specialus įstatymas nenumato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Kai skundžiamas aktas priimtas ne pareiškėjo atžvilgiu, skundo padavimo teismui terminas skaičiuotinas nuo sužinojimo apie skundžiamą aktą dienos.

Pirmosios instancijos administracinis teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika nagrinėjant bylas dėl viešo intereso gynimo pagal kurią laikomasi nuostatos, kad viešąjį interesą ginančiam subjektui kreipimosi į teismą termino pradžia skaičiuojama nuo tada, kai šis subjektas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešas interesas, arba nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, priklausomai nuo to, kuris momentas atsiranda anksčiau (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. spalio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-630/2009; 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-463/2009; 2007 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AI7-742/2007; 2007 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-660/2007).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi dėl viešojo intereso gynimo paaiškindamas, kad ginčijamų aktų kopijas gavo 2009 m. lapkričio 9 d. ir tada buvo nustatyta, kad pažeistas viešas interesas. Tuo pačiu pareiškėjas pripažįsta, kad kreipdamasis į teismą dėl viešojo intereso gynimo 2009 m. lapkričio 18 d. praleido terminą prašymui paduoti ir prašo šį terminą atnaujinti.

Iš prašymo turinio bei prie jo pridedamų dokumentų teismas nustatė, kad 2009 m. rugsėjo 25 d. Kauno apygardos prokuratūra gavo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos (toliau – ir Aplinkos ministerija) 2009 m. rugsėjo 24 d. raštą Nr. (3-4)-D8-8191 „Dėl viešojo intereso gynimo. Prie minėto rašto, be kitų dokumentų, buvo pridėtas Aplinkos ministerijos Kauno regiono Aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Kauno regiono AAD) 2009 m. rugpjūčio 20 d. raštas Nr. KR12-2057 „Dėl Kačerginės miško“ su priedais (iš viso 14 lapų). Šiame rašte aiškiai nurodyta, kad miško plotas, į kurį ginčijamais aktais atkurtos nuosavybės teisės, atitinkamų aktų (tarp jų ir ginčijamo Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 26 d. sprendimo Nr. 52/23459) priėmimo metu jau buvo priskirtas valstybinės reikšmės miškų plotams Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimu Nr. 1370. Prie rašto Nr. KR12-2057 pridėta pažyma apie Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastre registruotų miškų taksacines charakteristikas Nr. TA 0908-18565, Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmentas Nr. P0908-00049, kiti dokumentai. Remdamasis šiais dokumentais teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas dėl ginčijamais aktais galimai pažeisto viešo intereso pakankamai duomenų turėjo 2009 m. rugsėjo 25 d., todėl paskutinė prašymo padavimo teismui diena buvo 2009 m. spalio 26 d. Prašymą teismui pareiškėjas padavė 2009 m. lapkričio 18 d., t. y. akivaizdžiai praleidęs terminą jam paduoti.

Skundžiamoje nutartyje pažymėta, kad pareiškėjas pateikė teismui Kauno apygardos prokuratūros 2009 m. spalio 1 d. raštą, adresuotą Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamentui (toliau – Kauno apskrities viršininko administracija), kuriuo prašoma pateikti atitinkamas nuosavybės teisių atkūrimo bylas, tačiau Kauno apskrities viršininko administracija 2009 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 6-1224 teismą informavo, jog tokio rašto atsakovas nebuvo gavęs. Dėl minėtos priežasties teismas pareiškėjo 2009 m. spalio 1 d. rašto nevertino, kaip veiksmo, patvirtinančio, jog buvo renkami duomenys apie galimą viešojo intereso pažeidimą. Teismas nustatė, kad Kauno apygardos prokuratūra į Kauno rajono žemėtvarkos skyrių dėl nuosavybės teisių atkūrimo bylų pateikimo (tarp jų dėl nuosavybės teisių atkūrimo V. V.) kreipėsi 2009 m. lapkričio 9 d. raštu, į kurį atsakovas atsakė 2009 m. gruodžio 8 d. raštu ir pateikė ginčijamų aktų kopijas. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad prie prašymo pridėtų ginčijamų aktų kopijų tikrumas Kauno apygardos prokuratūroje patvirtintas 2009 m. lapkričio 13 d., o tai patvirtina, kad minėtą dieną pareiškėjas ginčijamus aktus neabejotinai turėjo. Remdamasis išdėstytais argumentais teismas padarė išvadą, kad per visą laikotarpį nuo 2009 m. rugsėjo 25 d. (taip pat ir kreipdamasis į atsakovą 2009 m. lapkričio 9 d. raštu) jokių naujų duomenų galimai patvirtinančių viešojo intereso pažeidimą pareiškėjas nesurinko.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra laikomasi nuostatos, kad ne visi duomenys, kurie ABTĮ 23 ir 24 straipsnio prasme reikalingi kreipiantis į teismą tuo pačiu yra būtini tam, kad būtų nustatytas viešojo intereso pažeidimas. Kai kurie duomenys nors ir reikalingi tam, kad prašymas atitiktų įstatymų reikalavimus ir būtų priimtas nagrinėti teisme, vertintini daugiau kaip techninio pobūdžio. Priešingas aiškinimas nepagrįstai iškeltų prokurorus privačių asmenų atžvilgiu, neleistų užtikrinti teisinių santykių stabilumo ir prieštarautų proceso įstatymų sistemai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-463/2009; 2008 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-335/2008). Todėl pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad buvo būtina nustatyti trečiuosius suinteresuotus asmenis byloje (V. V. įpėdinius), teismas nepripažino svarbia priežastimi terminui atnaujinti, nes ABTĮ numato galimybę tiek tikslinti teismui pateiktus reikalavimus, tiek pateikti naujus įrodymus po kreipimosi į teismą ir tokiu būdu užtikrinti, kad nebūtų praleistas terminas prašymui paduoti. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo argumentas dėl viešojo intereso prioriteto prieš interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą negali būti vertinamas kaip savarankiškas pagrindas atnaujinti terminą kreiptis į teismą, nes aplinkybė, ar viešasis interesas iš tiesų yra pažeistas vertintina nagrinėjant bylą iš esmės.

Apibendrindamas išdėstytus argumentus teismas padarė išvadą, kad pagal 2009 m. rugsėjo 25 d. gautą medžiagą prokurorui pakako duomenų išvadai apie galimai pažeistą viešąjį interesą, todėl įstatymo nustatytas 30 dienų terminas, t. y. iki 2009 m. spalio 26 d., vertintinas pakankamu išreikalauti ginčijamus aktus ir kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad iki 2009 m. spalio 26 d. atliko aktyvius veiksmus rinkdamas duomenis apie galimą viešojo intereso pažeidimą, todėl spręstina, kad nepagrįstai ilgai delsė kreiptis į teismą ir nenurodė objektyvių priežasčių, pateisinančių termino prašymui paduoti praleidimą, dėl to termino prašymui paduoti neatnaujintino (ABTĮ 34 straipsnio 3 dalis). Neatnaujinęs prašymo padavimo termino teismas prašymą priimti atsisakė vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu.

III.

Pareiškėjas atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Aplinkos ministerijos prašymas ginti viešąjį interesą Kauno apygardos prokuratūroje buvo gautas 2009 m. rusėjo 25 d. Vertinant šio rašto turinį, matyti, kad jame buvo pateikta tik pirminė medžiaga apie galimus viešojo intereso pažeidimus Rašte teigiama, kad valstybinės reikšmės miškų plotuose, (duomenys neskelbtini) galimai neteisėtai suformuoti privatūs sklypai, nustatyta, kad žemės sklypai, kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) patenka į valstybinės reikšmės miškų plotus, patvirtintus Vyriausybės 2004 m. lapkričio 4 d. nutarimu Nr. 1370 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 19897 m. spalio 23 d. nutarimo Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (toliau – ir Nutarimas Nr. 1370).

Vertinant šiuo raštu Aplinkos ministerijos pateiktą informaciją (nagrinėjamos bylos atveju dėl žemės sklypo Nr. 5230/0011:12) viešojo intereso pažeidimo pagrindimui buvo būtina surinkti gauti informaciją, kokiu pagrindu, kada ir kokių asmenų atžvilgiu priimtais administraciniais aktais suteikti privatūs sklypai valstybinės reikšmės miške, ar aktai priimti iki Nutarimo Nr.1370 priėmimo, ar vėliau. Pažymėjo, kad tik po 2004 m. lapkričio 4 d. (Nutarimo Nr.1370 įsigaliojimo) priimti sprendimai pažeidė galiojančius teisės aktus.

2. Nustačius, kad žemės sklypas sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) yra privati V. V. nuosavybė ir jos atsiradimo pagrindas yra nurodytas nuosavybės teisių atkūrimas, buvo būtina gauti nuosavybės teisių atkūrimo bylą. Iš Kauno apskrities viršininko administracijos tarnybų (Žemės tvarkymo departamento ir Kauno rajono Žemėtvarkos skyriaus) buvo gauta informacija, kad nuosavybės teisių atkūrimo į V. V. nuosavybės teisėmis valdytą žemę Kačerginės miestelyje byla bei dokumentai, kurių pagrindu suformuotas sklypas, yra pateikti Kauno rajono apylinkės teismui į nagrinėjamą civilinę bylą (civilinė byla Nr. 2-391-97/2009), kuri buvo pradėta 2008 m. balandžio mėnesį pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Kauno duona“ pareiškimą (suinteresuoti asmenys Kauno apskrities viršininko administracija, V. V., E. V., A. G., A. E. ir kiti). Šios bylos nagrinėjimas teisme sustabdytas dėl paskirtos ekspertizės. Kadangi nuosavybės teisių atkūrimo bylos gauti nebuvo galimybės, pareiškėjo teigimu, sužinojimo apie priimtą skundžiamą aktą diena laikytina 2009 m. lapkričio 9 d., kai Kauno rajono savivaldybės administracija pateikė skundžiamų aktų kopijas, iš kurių matėsi, kad sprendimas atkurti nuosavybės teises priimtas 2008 m. gegužės 28 d., t.y. po Nutarimo Nr.1370 priėmimo. Pasak pareiškėjo, 2009 m. lapkričio 9 d. laikytina diena, kai prokurorui tapo aišku, jog yra pažeistas viešasis interesas.

3. ABTĮ 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kreipiantis į teismą turi būti, be kita ko, nurodoma, konkretus skundžiamas veiksmas (neveikimas) ar aktas, jo įvykdymo (priėmimo) data; trečiųjų suinteresuotų asmenų vardas, pavardė (pavadinimas), asmens kodas (kodas, jeigu žinomas), gyvenamoji vieta (buveinė). ABTĮ 24 straipsnio 1 dalis įpareigoja pareiškėją prie skundo pridėti (prašymo) teismui skundžiamus aktus ir dokumentus bei kitus įrodymus, kuriais pareiškėjas grindžia reikalavimą. Kad nepažeisti įstatymų leidėjo nustatytų reikalavimų skundo (prašymo) turiniui, prokuratūra privalėjo ne tik nustatyti kokie aktai buvo priimti privatizuojant žemės sklypus, bet ir nustatyti žemės sklypų savininkus, nes jie turėjo būti įtraukti į bylą trečiaisiais suinteresuotais asmenimis (ABTĮ 48 straipsnio 2 dalis). Atliekant tyrimą, buvo nustatyta, kad V. V. yra miręs, tačiau turto paveldėtojai nuosavybes teisių į šį turtą neįregistravo. Todėl buvo būtina nustatyti V. V. įpėdinius, kurie įtraukti pareiškime trečiaisiais suinteresuotais asmenimis. Prašoma informacija apie V. V. įpėdinius buvo gauta tik 2009 m. lapkričio 12 d. Prokuratūra skundžiamų aktų kopijas gavo 2009 m. lapkričio 9 d. Gavus visus pirmiau paminėtus duomenis 2009 m. lapkričio 13 d. buvo paruoštas ir teismui pateiktas prašymas panaikinti šį Kauno apskrities viršininko sprendimą ir įsakymą.

4. Prašymą dėl termino atnaujinimo pareiškėjas grindžia teismų praktika, kuri suformuota bylose dėl viešojo intereso gynimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 nurodė, kad jeigu teismas konstatuoja, jos pareikštu ieškiniu siekiama apginti visuomenei svarbius interesus, surinkti ieškiniui pareikšti reikalingus duomenis buvo sudėtinga per įstatymo nustatytą terminą, ar buvo kitų aplinkybių, sukliudžiusių laiku kreiptis į teismą dėl pažeistų teisių gynimo, ieškinio atmetimas dėl senaties termino pasibaigimo, neatitiktų ieškinio senaties termino paskirties. Tokiu atveju viešasis interesas užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą nusveria interesą garantuoti teisinių santykių stabilumą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1123/2002; 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578 2007 ir kt.). Be to šis teismas yra pabrėžęs, kad, atsižvelgiant į išvardintus kriterijus, ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas turi būti sprendžiamas bylose, kuriose ginamas viešasis interesas, ginčijant galimus neteisėtus aktus, kuriems likus galioti būtų paneigta kito asmens teisė ir iš ne teises atsirastų teisė (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. gruodžio18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578 2007).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 25 d. išplėstinė teisėjų kolegija nutartyje administracinėje byloje Nr. A146-335/2008, konstatavo, kad tiek pažeistų valstybės interesų gynimas, tiek ieškinio senaties instituto, kurio paskirtis - užtikrinti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą, normų taikymas yra viešojo intereso dalys. Pagal prokuroro pareikštą ieškinį byloje yra susiklosčiusi situacija, kai prokuroras prašo apginti pažeistą valstybės nuosavybės teisę (valstybės nuosavybę į valstybinės reikšmės miškus), kartu ir viešąjį interesą. Iš esmės tai reiškia, kad teismui reikia nustatyti, kurį iš dviejų viešųjų interesų šiuo konkrečiu atveju reikėtų ginti prioritetiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-578-2007).

Pareiškėjas pažymi, kad šiuo atveju viešasis interesas yra užtikrinti ne tik tai, kad atkuriant nuosavybės teises būtų laikomasi įstatymų reikalavimų, bet ir valstybinės reikšmės miškus, išimtine nuosavybės teise priklausančius Lietuvos Respublikai, grąžinti Lietuvos valstybei ir taip apginti ne tik teisėtus Kačerginės miestelio, jos bendruomenes, bet ir teisėtus Lietuvos valstybės interesus.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

Patikrinusi bylą teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl praleisto termino paduoti skundą (prašymą) administraciniam teismui atnaujinimo, Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias skundų padavimo administraciniam teismui terminus bei šių terminų atnaujinimą, aiškino ir taikė teisingai. Skundžiamoje nutartyje išvardyta teismų praktika, kuri yra suformuota dėl ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje numatyto termino kreiptis į teismą pradžios nustatymo, kai kreipiamasi ginant viešąjį interesą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi pagrįstai, tačiau teismas nustatė ne visas aplinkybes, kurios šiuo konkrečiu atveju buvo reikšmingos sprendžiant, ar pareiškėjas prašymo padavimo terminą praleido dėl svarbių priežasčių.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad pareiškėjui 2009 m. rugsėjo 25 d. gavus Aplinkos ministerijos 2009 m. rugsėjo 24 d. raštą Nr. (3-4)-D8-8191 su priedais, šioje medžiagoje buvo pateikti konkretūs duomenys apie tai, kad nuosavybės teisės į žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį patenka 0,13 ha valstybinės reikšmės miško, atkurtos vėliau negu Vyriausybė priėmė 2004 m. lapkričio 4 d. nutarimą Nr. 1370. Teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į 2009 m. rugsėjo 24 d. rašto Nr. (3-4)-D8-8191 3-ąjį priedą ir prie jo pridėtą 14 lapų medžiagą. Minėtame rašte dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), į kurį įeina 0,13 ha valstybinio miško, yra nurodytas administracinis aktas, kuriuo atkurtos nuosavybės teisės į šį sklypą (Kauno apskrities viršininko 2008 m. gegužės 26 d. sprendimas Nr. 52/23459).

Byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, ar pareiškėjui buvo objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių priežasčių, kad jis skundžiamus administracinius aktus gavo tik 2009 m. lapkričio 9 d., o duomenis apie sklypo savininkus tik 2009 m. lapkričio 12 d.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentus dėl termino paduoti prašymą praleidimo priežasčių patikrino nepilnai. Argumentą, kad pareiškėjas 2009 m. spalio 1 d. raštu Nr. (P-1324)22-4116-09 kreipėsi į Kauno apskrities viršininko administraciją, prašydamas pateikti nuosavybės teisų atkūrimo bylą dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), atmetė pilnai jo nepatikrinęs, kadangi rėmėsi tik Kauno apskrities viršininko administracijos 2009 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. 6-1224, kuriame teigiama, kad pirmiau minėtas raštas iš prokuratūros nebuvo gautas. Teismas nepasiūlė pareiškėjui pateikti įrodymus, kad 2009 m. spalio 1 d. raštą Nr. (P-1324)22-4116-09 jis išsiuntė Kauno apskrities viršininko administracijai. Dėl nuosavybės teisių atkūrimo bylos dokumentų pareiškėjas nurodė aplinkybę, kad šią bylą bei dokumentus, kurių pagrindu buvo suformuotas žemės sklypas kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities viršininko administracija buvo pateikusi Kauno rajono apylinkės teismui į nagrinėjamą civilinę bylą Nr. 2-391-97/2009, kuri buvo pradėta 2008 m. balandžio mėnesį pagal pareiškėjo akcinės bendrovės „Kauno duona“ pareiškimą (suinteresuoti asmenys Kauno apskrities viršininko administracija, V. V., E. V., A. G., A. E. ir kiti). Pirmosios instancijos teismas nepatikrino ir nenustatė, ar ši aplinkybė sudarė pareiškėjui objektyvių kliūčių skundžiamus administracinius aktus gauti anksčiau nė 2009 m. lapkričio 9 d.

Pirmosios instancijos teismas netyrė, ar pareiškėjui pagal gautą iš Aplinkos ministerijos medžiagą buvo objektyvių kliūčių nustatyti duomenis apie asmenį, kuriam atkurtos nuosavybės teisės į žemės sklypą kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir apie jo įpėdinius (įtrauktinus į bylą trečiuosius suinteresuotus asmenis) anksčiau nė 2009 m. lapkričio 12 d. (b. l. 16-19, 37-39) ir nepateikė šios aplinkybės vertinimo termino paduoti prašymą atnaujinimo kontekste (svarbi ar nesvarbi termino paduoti skundą praleidimo priežastis).

Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuri priimta neištyrus pirmiau aptartų aplinkybių negali būti pripažinta pagrįsta. Todėl pirmosios instancijos teismo priimta nutartis naikintina naikintina, o pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo bei prašymo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo atskirąjį skundą patenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gruodžio 21 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo prašymo dėl termino atnaujinimo bei prašymo dėl administracinių aktų panaikinimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius BakaveckasLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius