- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-12
- Bylos Nr.
- A-143-1844-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01933-2011-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Veslava Ruskan (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- A. U.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos
- Advokatai
- Tomas Šedbaras
- Kategorijos
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. U. (A. U.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. U. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas A. U. (toliau – ir pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 1–2) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro (toliau – Krašto apsaugos ministras) 2011 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. P-1046 „Dėl ltn. A. U. (A. U.) kandidatūros tikrinimo nutraukimo“.
Pareiškėjas nurodė, kad skundžiamu įsakymu nutrauktas jo, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotojo pėstininkų bataliono laikinojo profesinės karo tarnybos personalo rezervo kario ltn. A. U., pretenduojančio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su slapta informacija, kandidatūros tikrinimas. Pažymėjo, jog krašto apsaugos sistemoje, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio motorizuotajame pėstininkų batalione, pradėjo tarnauti 2011 m. liepos 20 d. Priimant studijuoti į Karo akademiją ir į profesinę karo tarnybą buvo ne vieną kartą tikrinamas. Mokymosi metu jis neturėjo jokių nuobaudų ar pažeidimų. Skundžiamame įsakyme yra kaltinamas vagystėmis iš parduotuvių, dalyvavimu platinant narkotines medžiagas, narkotinių medžiagų vartojimu bei ryšiais su narkotines medžiagas vartojančiais ir platinančiais asmenimis. Pareiškėjo nuomone, tokiais prasimanytais faktais jam norima pakenkti, kad būtų pervestas į rezervą.
Atsiliepimas
Atsakovas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija (toliau – atsakovas, Krašto apsaugos ministerija) atsiliepimu į skundą (b. l. 7–9) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodė, kad, pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 1 punktą, dirbančių arba pretenduojančių dirbti krašto apsaugos sistemoje asmenų patikrinimą atlieka trečiasis suinteresuotas asmuo Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos (toliau – trečiasis suinteresuotas asmuo, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas), kuris ir nustatė, kad pareiškėjas pagal asmenines ir dalykines savybes netinka dirbti su įslaptinta informacija. Tikrinant buvo nustatytos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkte, kuriame numatyta, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka dirbti su įslaptinta informacija, nurodytos aplinkybės. Pareiškėjui 2006 m. buvo surašytas protokolas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 44 straipsnio 2 dalį už tai, kad naktiniame klube vartojo narkotines medžiagas. 2008 m. pareiškėjas buvo nubaustas įspėjimu pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje. 2009 m. pareiškėjas buvo nubaustas bauda pagal ATPK 161 straipsnį už transporto priemonės pastatymą ant žalios vejos. 2009 m. pareiškėjas buvo nubaustas bauda pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį už automobilio su priekiniais šoniniais tamsintais langais vairavimą. Pokalbių, vykusių 2010 m. tarp pareiškėjo ir trečiojo suinteresuoto asmens pareigūnų metu, pareiškėjas prisipažino, kad 2004 m., gyvendamas Anglijoje, vogė iš parduotuvių, o pavogtus daiktus realizuodavo Lietuvoje, daug kartų vartojo narkotines medžiagas, perpardavinėjo narkotines medžiagas ir, esant reikalui, galėtų jų ir dabar gauti iš pažįstamų asmenų, taip pat bendravo su asmenimis, darančiais nusikaltimus, tačiau apie jų daromus nusikaltimus nepranešė policijai. Pareiškėjas nuo 2007 m. liepos 30 d. iki 2011 m. liepos 19 d. buvo Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos kariūnu, t. y. tikruoju karo tarnybos kariu, tad privalėjo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, karių etikos reikalavimų, tačiau paminėti faktai liudija, kad pareiškėjas yra linkęs nesilaikyti teisės aktų reikalavimų, todėl negali būti laikomas asmeniu, kuriuo valstybė gali besąlygiškai pasitikėti. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduodamas, jeigu tikrinimo metu surinkti faktai nekelia abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei, o 5 punktas numato, kad leidimas išduodamas, jeigu tikrinimo metu nenustatoma bent viena šio straipsnio 2 dalyje nurodyta aplinkybė. Kadangi pareiškėjas atliko veikas, kurios kelia pagrįstų abejonių dėl jo patikimumo, atsakingumo ir tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija, buvo nuspręsta siūlyti neišduoti jam leidimo dirbti su įslaptinta informacija. Pažymėjo, jog asmeniui, kuriam suteikiama teisė susipažinti su valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančia informacija, keliami tam tikri padidinti reikalavimai, susiję su jo patikimumu, kurie sietini su valstybės pasitikėjimu tuo asmeniu. Net menkiausia abejonė dėl asmens patikimumo yra pakankamas pagrindas atsisakyti išduoti tokį leidimą, nes tuo atveju, kai atskleidžiama valstybės ar tarnybos paslaptis, iškyla pavojus valstybės saugumui ir grėsmė visai visuomenei.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į skundą (b. l. 56–58) prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad pareiškėjo teiginys, jog, priimant studijuoti į Lietuvos karo akademiją ir į profesinę karo tarnybą, jis buvo ne vieną kartą tikrinamas ir be šių patikrinimų nebūtų priimtas, todėl jo kandidatūros tikrinimas dėl leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija turintis kitą tikslą, yra nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais. Patikrinimas buvo atliekamas pareiškėjui užpildžius klausimyną, skirtą asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Konfidencialiai“, ir siekiant nustatyti, ar tikrinamajam gali būti patikėta įslaptinta informacija, ar jis yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei. Pareiškėjas teigė, kad įsakyme nurodyti teiginiai dėl jo nepatikimumo yra neatitinkantys tikrovės, nes jis profesinę karo tarnybą pradėjo tik 2011 m. liepos 20 d., todėl per šį laikotarpį nebuvo įmanoma surinkti jokių faktų dėl jo patikimumo. Tačiau šie pareiškėjo teiginiai nepagrįsti. Pareiškėjo kandidatūros patikrinimo metu buvo nustatyta, kad už administracinius teisės pažeidimus jis buvo baustas tris kartus: 2008 m. rugpjūčio 2 d. už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį paskirtas įspėjimas, 2009 m. rugpjūčio 10 d. už automobilio pastatymą ant žalios vejos pagal ATPK 161 straipsnį paskirta 10 Lt bauda, 2009 m. rugsėjo 1 d. už transporto priemonės su tamsintais priekiniais šoniniais stiklais vairavimą pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį paskirta 100 Lt bauda. 2006 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjui buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas dėl narkotinių medžiagų vartojimo, tačiau administracinės teisės pažeidimo byla nutraukta dėl senaties termino. Apie vykdytas vagystes iš parduotuvių Anglijoje, narkotinių medžiagų vartojimą ir platinimą bei bendravimą su asmenimis, darančiais nusikaltimus, tikrinamasis pats prisipažino pokalbio metu su Antrojo operatyvinių tarnybų departamento pareigūnu, atliekančiu patikrinimą, ir pasirašė paaiškinimuose po paties pateikta informacija. Šių aplinkybių pareiškėjas patikrinimo metu nėra ginčijęs, neprašė pakeisti ar papildyti savo paties nurodytos informacijos. Atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo veiksmai tiek pagal jo paties, tiek pagal įgaliotų institucijų pateiktą informaciją sukėlė pagrįstų abejonių dėl jo patikimumo, t. y. atsakingumo stokos ir teisės normų nustatytų elgesio taisyklių ignoravimo. Pažymėjo, jog asmens patikimumas nėra siejamas tik su asmens kalte padarius nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą. Pagrindiniai arba minimalūs kriterijai vertinant patikimumą apima ir informaciją apie potencialias grėsmes informacijos saugumui, yra asmens savybės, kitos aplinkybės, liudijančios jo nesąžiningumą, nepatikimumą ar neapdairumą, taip pat jo pažeidžiamumą per su juo susijusius asmenis. Atlikto patikrinimo metu surinktos informacijos visetas ir sudarė prielaidas abejoti pareiškėjo patikimumu.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimu (b. l. 81–86) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl Krašto apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 29 d. įsakymo Nr. P-1046 teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. ar teisėtai ir pagrįstai atsakovas nutraukė pareiškėjo asmens kandidatūros tikrinimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Teismas vadovavosi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 17 punktu, 17 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 17 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – Konstitucinis Teismas) 2007 m. gegužės 15 d. nutarimu, Krašto apsaugos ministro 2005 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-223 patvirtinto Leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimų išdavimo ir apskaitos organizavimo krašto apsaugos sistemoje tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 15, 28–31 punktais, Krašto apsaugos ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-658 patvirtintų Krašto apsaugos ministerijos specialiosios personalo ekspertų komisijos nuostatų (toliau – Nuostatai) 1, 4, 5.1, 5.3, 6.1, 6.3, 6.4 punktais. Teismas nustatė, kad buvo atliktas pareiškėjo tikrinimas, kurio metu surinkti faktai sukėlė pagrįstų abejonių dėl šio asmens patikimumo ir tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija (buvo nustatytos aplinkybės, nurodytos Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 str. 2 d.). Todėl, vadovaudamasis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi, Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas 2011 m. gegužės 25 d. raštu Nr. S-010-1617RN „Dėl kariūno A. U. (A. U.) patikrinimo“ informavo paslapčių subjekto Specialiąją personalo ekspertų komisiją (toliau – Komisija), kad dėl patikrinimo metu paaiškėjusių faktų bei esant imperatyviam įstatymo reikalavimui siūlo nutraukti pareiškėjo kandidatūros patikrinimą. 2011 m. liepos 20 d. įvyko Komisijos posėdis, kuriame vyko asmenų, pretenduojančių gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, patikrinimo išvadų ir siūlymų dėl jų svarstymas, kurio metu svarstyta ir pareiškėjo kandidatūra. Remdamasis 2011 m. liepos 27 d. surašytu šio posėdžio protokolu Nr. SPEK-3, teismas nustatė, jog jame kaip kviestiniai asmenys dalyvavo Antrojo operatyvinių tarnybų departamento atstovai. Komisija, išklausiusi jų pristatymą apie per pareiškėjo kandidatūros patikrinimą surinktus duomenis (2006 m. jam surašytas protokolas pagal ATPK 44 straipsnio 2 dalį už tai, kad naktiniame klube vartojo narkotines medžiagas; 2008 m. jis nubaustas įspėjimu pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje; 2009 m. nubaustas bauda pagal ATPK 161 straipsnį už transporto priemonės pastatymą ant žalios vejos; 2009 m. nubaustas bauda pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį už automobilio su priekiniais šoniniais tamsintais langais vairavimą; faktai, paaiškėję per pokalbius, vykusius 2010 m. tarp pareiškėjo ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento pareigūnų: jis teigė, kad 2004 m. gyvendamas Anglijoje vogė iš parduotuvių, o pavogtus daiktus realizuodavo Lietuvoje; daug kartų vartojo narkotines medžiagas, perpardavinėjo narkotines medžiagas ir, esant reikalui, galėtų jų ir dabar gauti iš pažįstamų asmenų; bendravo su asmenimis, darančiais nusikaltimus (žmonių plėšimas), tačiau apie jų daromus nusikaltimus nepranešė policijai) ir jų vertinimą, priėmė protokolinį sprendimą pritarti Antrojo operatyvinių tarnybų departamento siūlymui nutraukti pareiškėjo kandidatūros tikrinimą. Vadovaudamasis paminėtu protokoliniu sprendimu kaip faktiniu pagrindu, Krašto apsaugos ministras 2011 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. P-1046 nutraukė pareiškėjo, pretenduojančio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su slapta informacija, kandidatūros tikrinimą, nes buvo nustatyta, kad pareiškėjas pagal asmenines ir dalykines savybes netinka dirbti su įslaptinta informacija. Teismo nuomone, byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjo veiksmai sudaro pakankamą pagrindą abejoti jo patikimumu ir lojalumu Lietuvos valstybei. Teismas rėmėsi Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d. nutarimu. Pažymėjo, jog pareiškėjo tarnyba Lietuvos kariuomenėje yra susijusi su žinojimu (susipažinimu) informacijos, susijusios su valstybės suverenitetu, jos teritorijos vientisumu, gynybine galia, valstybės dalyvavimu tarptautinėse karinėse misijose bei jos prievolėmis pagal tarptautinius karinius susitarimus ir kitais itin svarbiais valstybės interesais, t. y. valstybė pareiškėju turi pasitikėti besąlygiškai. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde teigė, jog priimant studijuoti į Lietuvos karo akademiją ir į profesinę karo tarnybą jis buvo ne vieną kartą tikrinamas, nes be šių patikrinimų nebūtų priimtas, todėl manė, kad jo kandidatūros tikrinimas dėl leidimo dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija nepagrįstas ir turintis kitą tikslą. Tačiau šis pareiškėjo teiginys nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais, nes patikrinimas buvo atliekamas jam užpildžius klausimyną, skirtą asmenims, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Be to, pareiškėjas teigė, kad įsakyme nurodyti teiginiai dėl jo nepatikimumo yra nerealūs ir neatitinkantys tikrovės, nes jis profesinę karo tarnybą pradėjo tik 2011 m. liepos 20 d., todėl per šį laikotarpį nebuvo galima ir įmanoma surinkti jokių faktų dėl patikimumo. Šie pareiškėjo teiginiai taip pat nepagrįsti. Pareiškėjo kandidatūros patikrinimo metu buvo nustatyta, kad už administracinius teisės pažeidimus jis buvo baustas tris kartus. 2006 m. rugsėjo 19 d. pareiškėjui buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas dėl narkotinių medžiagų vartojimo, tačiau administracinės teisės pažeidimo byla nutraukta dėl senaties termino. Apie vykdytas vagystes iš parduotuvių Anglijoje, narkotinių medžiagų vartojimą ir platinimą bei bendravimą su asmenimis, darančiais nusikaltimus, tikrinamasis pats prisipažino per pokalbius su Antrojo operatyvinių tarnybų departamento pareigūnu, atliekančiu patikrinimą, ir pasirašė paaiškinimuose po paties pateikta informacija. Per atliktą patikrinimą buvo nustatyta, kad pareiškėjo veiksmai tiek pagal jo paties, tiek pagal įgaliotų institucijų pateiktą informaciją sukėlė pagrįstų abejonių dėl jo patikimumo, t. y. atsakingumo stokos ir teisės normų nustatytų elgesio taisyklių ignoravimo. Teismas taip pat atmetė pareiškėjo argumentą, kad neįvertinta tai, jog jis yra gerai charakterizuojamas. Tai, kad pareiškėjas yra gerai charakterizuojamas, nereiškia, jog jo kitos asmeninės ir dalykinės savybės tinka darbui su įslaptinta informacija. Išduodant pareiškėjui charakteristiką, buvo vertinamos kitos jo savybės, o ne tos, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija. Teismo nuomone, atsakovas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas dėl savo asmeninių ir dalykinių savybių netinka darbui su įslaptinta informacija, nors jo tiesioginiai vadovai jį charakterizavo teigiamai. Teismas, atsižvelgdamas į faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes ir jas vertindamas Konstitucinio Teismo nutarime suformuotos konstitucinės doktrinos nuostatų kontekste, konstatavo, kad atsakovas pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas pagal asmenines ir dalykines savybes netinka dirbti su įslaptinta informacija, nes pateikti duomenys kelia abejonių dėl jo patikimumo ir lojalumo valstybei. Teismas padarė išvadą, kad Krašto apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 29 d. įsakymas Nr. P-1046 yra teisėtas ir pagrįstas. Remdamasis išdėstytais motyvais, teismas nepatenkino pareiškėjo skundo (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 88 str. 1 p.).
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 91–93) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.
Pareiškėjas nurodo, kad teismas, atmesdamas skundą, vadovavosi atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens pateiktomis išvadomis, jog jis nepatikimas ir nelojalus Lietuvos valstybei, todėl negali dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija. Teismas neįsigilino į skundo esmę ir todėl sprendime padarė tik menamas išvadas, kurios prieštarauja byloje esantiems įrodymams. Pažymi, jog jis yra ne rezervo karys, o paskirtas į pareigas pagal profesinės karo tarnybos sutartį. Nepretendavo gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, nes nuo profesinės karo tarnybos sutarties pasirašymo ir paskyrimo į pareigas 2011 m. liepos 20 d. vykdo pareigas ir susipažįsta su visa įslaptinta ir neįslaptinta informacija. Teismui nebuvo pateikta jokių duomenų, kad jo darbas su įslaptinta informacija sukelia nepriimtiną riziką. Teismas turėjo patikrinti ir įsitikinti, kad nuo profesinės karo tarnybos sutarties pradžios jo elgesys yra neatsakingas, kad jis nepatikimas ir kt. Pateiktas apibūdinimas, kad jis nelojalus Lietuvos valstybei, yra nepagrįstas. Visi pateikti duomenys susiję su jo vaikyste, o ne tarnyba krašto apsaugos sistemoje. Teismas padarė nepamatuotas išvadas, kad tai, jog jis gerai charakterizuojamas būtent dabar, dar nereiškia, kad kitos jo asmeninės ir dalykinės savybės tinka darbui su įslaptinta informacija. Atsakovas dangstosi nepagrįstais išvedžiojimais. Teismas turėjo konkrečiai nurodyti tas savybes ir aplinkybes, kurios leistų daryti tokią išvadą. Teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad, sudarydamas su juo profesinės karo tarnybos sutartį, atsakovas turėjo patikrinti jo patikimumą ir nesudaryti sutarties, jeigu buvo nepatikimas. Įsitikinęs, kad visa tai susiję su nacionaliniu klausimu.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 97–98) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad apeliantas neįrodė, jog egzistuoja ABTĮ 141–143 straipsniuose numatyti pagrindai, dėl kurių skundžiamas teismo sprendimas turėtų būti panaikintas. Atsakovo nuomone, teismas išsamiai ištyrė visus byloje surinktus įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas bei padarė pagrįstą išvadą, kad skundžiamas Krašto apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 29 d. įsakymas Nr. P-1046 yra teisėtas ir pagrįstas.
Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 99–100) prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija pareiškėjui anksčiau niekada nebuvo išduotas, todėl jis negalėjo susipažinti su įslaptinta informacija, išskyrus tarnybos paslaptį sudarančią informaciją, žymimą slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, su kuria asmuo gali dirbti ar susipažinti be nustatytos formos leidimo, kai to reikia jo pareigoms atlikti, vadovaujantis principu „Būtina žinoti“. Apie vykdytas vagystes iš parduotuvių Anglijoje, narkotinių medžiagų vartojimą ir platinimą bei bendravimą su asmenimis, darančiais nusikaltimus, tikrinamasis pats prisipažino pokalbių su Antrojo operatyvinių tarnybų departamento pareigūnu, atliekančiu patikrinimą, metu ir pasirašė paaiškinimuose po paties pateikta informacija. Šių aplinkybių pareiškėjas patikrinimo metu nėra ginčijęs, neprašęs pakeisti ar papildyti savo paties nurodytą informaciją. Leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimas nėra siejamas su galimybės tarnauti krašto apsaugos sistemoje ir būti kariu praradimu. Toks leidimas yra privilegija ir besąlygiško valstybės pasitikėjimo asmeniu išraiškos forma. Atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pareiškėjo veiksmai tiek pagal jo paties, tiek pagal įgaliotų institucijų pateiktą informaciją sukėlė pagrįstas abejones dėl jo patikimumo, t. y. neatsakingo elgesio, pasireiškusio teisės normų nustatytų elgesio taisyklių nesilaikymu. Pabrėžia, kad teismas, atsižvelgdamas į faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes ir jas vertindamas Konstitucinio Teismo nutarime suformuotos konstitucinės doktrinos nuostatų kontekste, konstatavo, kad Krašto apsaugos ministerija pagrįstai pripažino, jog pareiškėjas pagal asmenines ir dalykines savybes netinka dirbti su įslaptinta informacija, nes pateikti duomenys kelia abejonių dėl jo patikimumo ir lojalumo valstybei. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento atlikto patikrinimo metu surinktos informacijos visetas ir sudarė prielaidas abejoti pareiškėjo patikimumu, todėl teismo sprendimas atmesti pareiškėjo skundą yra pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Iš bylos matyti, kad pareiškėjo atžvilgiu pradėtas patikrinimas, siekiant nustatyti, ar jam gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, buvo nutrauktas jo skundžiamu atsakovo 2011 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu. Šiame įsakyme nurodyta, kad tai buvo padaryta, vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 5 dalimi, 16 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei 16 straipsnio 2 dalies 17 punktu. Todėl kolegija pripažįsta būtina pirmiausia pasisakyti dėl šių materialinės teisės normų taikymo byloje nagrinėjamoje situacijoje.
Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punkte (2003-12-16 įstatymo Nr. IX-1908 redakcija) nurodyta, kad asmeniui, pretenduojančiam gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą, toks leidimas ar pažymėjimas išduodamas, jeigu tikrinimo metu surinkti faktai nekelia abejonių dėl asmens patikimumo ar lojalumo Lietuvos valstybei. Iš šios teisės normos, ją aiškinant kartu su Įstatymo 17 straipsnio 6 dalimi (pagal ją, asmens, kuris pretenduoja gauti asmens patikimumo pažymėjimą, kandidatūrą tikrina Valstybės saugumo departamentas), matyti, kad šiame punkte nurodyta nuostata taikytina situacijai, kai yra tikrinamas asmuo, kuris pretenduoja gauti asmens patikimumo pažymėjimą. Toks patikrinimas yra atliekamas Valstybės saugumo departamento. Iš skundžiamame įsakyme nurodytos Įstatymo 17 straipsnio 5 dalies matyti, kad asmens patikrinimas yra nutraukiamas ir Valstybės saugumo departamentas tokios kandidatūros netikrina, jeigu tikrinimo metu buvo nustatytos aplinkybės, nurodytos Įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje. Būtent šia teisės norma - Įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi – buvo vadovaujamasi, priimant pareiškėjo skundžiamą atsakovo įsakymą. Pažymėtina, kad skundžiamame įsakyme nurodytas 16 straipsnio 1 dalies 4 punktas yra blanketinė norma, taip pat nukreipianti į Įstatymo 16 straipsnio 2 dalį. Todėl darytina išvada, kad skundžiamo įsakymo nuoroda į Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 4 punktą yra nepagrįsta ir netaikytina šioje byloje nagrinėjamai situacijai, nes šios teisės normos taikymas yra ne atsakovo, o Valstybės saugumo departamento kompetencija. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad nagrinėjamai bylai yra aktualus tik skundžiamame atsakovo įsakyme nurodyto Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto taikymo klausimas.
Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkte (bylai aktuali 2010-12-14 įstatymo Nr. XI-1237 redakcija) nurodyta, kad (nagrinėjamai bylai aktualus) leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija asmeniui neišduodamas, jeigu asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija. Ši teisės norma alternatyviai nustato du savarankiškus pagrindus neišduoti paminėtą leidimą: 1) kai nustatoma, kad asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas; 2) kai nustatomos tokios tikrinamo asmens asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija.
Pasisakydama dėl pirmojo iš aptariamoje teisės normoje nurodytų leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo pagrindų, kolegija pažymi, kad jo taikymą suponuoja situacija, kai jame nurodytas piktnaudžiavimas yra aktualus leidimo neišdavimui ta prasme, jog jo požymiai (konkretūs faktai) parodo, kad tikrinamas asmens polinkis tai daryti kelia pagrįstas abejones dėl jo tinkamumo darbui su įslaptinta informacija. Todėl tam tikri nurodyto piktnaudžiavimo faktai, buvę tikrinamo asmens praeityje, jeigu jie nepasireiškė kokiu nors būdu patikrinimo artimuoju laikotarpiu, Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto taikymo požiūriu gali būti pripažinti nereikšmingais. Iš byloje esančių įrodymų (pažymėtina, kad tik pokalbių su pareiškėju metu jo duotų atsakymų) matyti, kad pareiškėjo piktnaudžiavimo psichiką veikiančiomis medžiagomis faktai buvo paauglystėje, kai jam buvo 14-15 metų, o paskutinį kartą jis pavartojo narkotines medžiagas iki išėjimo į kariuomenę 2006 m. Iš paminėtų pokalbių metu pareiškėjo duotų 2010 m. birželio 22 d. ir 2010 m. gruodžio 20 d. paaiškinimų (b. l. 59-62, 63-64) matyti, kad, jo teigimu, jis tuo metu vartojo narkotines medžiagas, dar neturėdamas susiformavusio požiūrio į tai, taip pat dėl tuometinių draugų įtakos, tačiau šiuo metu jo požiūris į narkotinių medžiagų vartojimą kardinaliai pasikeitė. Byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad po nurodyto laiko (2006 m.) pareiškėjas būtų nors kartą aptiktas vartojęs psichiką veikiančias medžiagas ar buvo piktnaudžiavęs alkoholiu. Todėl, atsižvelgdama į aukščiau pateiktą aptariamos Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto nuostatos aiškinimą, kolegija daro išvadą, kad pagal byloje esančius įrodymus nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas ir dėl to netinka darbui su įslaptinta informacija.
Pasisakydama dėl antrojo iš aptariamoje teisės normoje nurodytų leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo pagrindų, kolegija, jį aiškindama, pažymi, kad šiame (kaip pažymėta aukščiau, savarankiškame leidimo neišdavimo) pagrinde nurodytos asmens savybės nėra konkrečiai išvardintos. Jos yra apibūdinamos tinkamumo darbui su įslaptinta informacija kriterijumi. Tai reiškia, kad teismas, vadovaudamasis šiuo kriterijumi, taip pat proporcingumo bei protingumo kriterijais, kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusias asmens savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija. Todėl nagrinėjamai bylai yra svarbu (ABTĮ 86 str. 2 d. taikymo požiūriu reikšminga) išaiškinti aplinkybes, kurios parodytų pareiškėjo savybių nesuderinamumą darbui su įslaptinta informacija. Tokiomis aplinkybėmis skundžiamame atsakovo įsakyme (b. l. 3) nurodyta tai, kad pareiškėjas yra neatsakingas, nes, kaip nustatyta tikrinimo metu, yra padaręs teisės aktų pažeidimus – vagystes iš parduotuvių, sąmoningai dalyvavo platinant narkotines medžiagas, taip pat nustatytas narkotinių medžiagų vartojimo faktas; yra nepatikimas, nes prisipažino turįs ryšių su narkotines medžiagas vartojančiais ir platinančiais asmenimis (iliustruojant šią aplinkybę, nurodytas pareiškėjo teigimas, kad jis šiuo metu nepalaiko artimų ryšių su minėtais asmenimis, tačiau jei norėtų gauti narkotikų – pakaktų paskambinti), santykius su nusikalstamą veiką vykdančiais asmenimis iškelia virš įstatymo saugomų gėrių ir vertybių (iliustruojant šią aplinkybę, nurodytas pareiškėjo teigimas, kad jei jis žinotų apie jo draugų vykdomą nusikalstamą veiką, policijai nieko nepasakotų, nes brangina draugystę su asmenimis, su kuriais kartu užaugo). Byloje nėra ginčijama, kad atsakovo įsakyme išvardintos aplinkybės buvo nustatytos, remiantis tik vieninteliu informacijos šaltiniu – pokalbių su pareiškėju metu duotais jo paaiškinimais. Todėl šie paaiškinimai teismo turi būti įvertinti kaip įrodymai administracinėje byloje pagal ABTĮ 57 straipsnyje nustatytas įrodymų įvertinimo taisykles. Tai darydama, kolegija pažymi, kad paminėti pareiškėjo paaiškinimai, tarp jų ir iliustratyviai nurodyti atsakovo įsakyme, buvo duoti pasakojimo apie savo praeitį kontekste. Šiame kontekste nurodytuose paaiškinimuose pareiškėjas taip pat pateikė savo dabartinį neigiamą požiūrį į tam tikrus savo praeities faktus. Todėl iš šio konteksto ištrauktos ir atskirai pateiktos pareiškėjo pasakojimo apie savo praeitį frazės savaime negali būti patikimais ir neabejotinais įrodymais, patvirtinančiais pareiškėjo patikrinimo tikslui aktualias jo asmenines savybes ir jo tinkamumą dirbti su įslaptinta medžiaga. Į tokius įrodymus galėtų būti atsižvelgta ir jais galėtų būti remiamasi tik tuo atveju, jeigu tam tikri, sietini su pareiškėjo praeities neigiamais reiškiniais, jo elgesio ar asmeninių savybių požymiai, vienokiu ar kitokiu būdu pasireiškę vėliau, ir šių faktorių visuma leistų daryti pagrįstą išvadą apie susiformavusias asmenines pareiškėjo savybes ir jų nesuderinamumą darbui su įslaptinta informacija. Kaip jau buvo paminėta aukščiau, jokių kitų įrodymų, patvirtinančių pareiškėjo Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto taikymo prasme neigiamas asmenines savybes, byloje nėra. Šiame kontekste kolegija pripažįsta būtina pažymėti, kad nuo 2006 m. pareiškėjas tarnavo Lietuvos kariuomenėje, o nuo 2007 m. - mokėsi Lietuvos karo akademijoje. Iš byloje esančios jo 2011 m. gegužės 18 d. charakteristikos matyti, kad jis ir jo asmeninės, kaip kario, savybės yra įvertintos teigiamai. Todėl atsakovo įsakyme išskirtos pareiškėjo pasakojimo apie save frazės, kolegijos manymu, negali būti pripažintos reikšmingomis ta prasme, kad tik iš jų galima būtų daryti pagrįstą išvadą apie jo asmeninių savybių nesuderinamumą darbui su įslaptinta informacija. Pasisakydama atskirai dėl skundžiamame įsakyme ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento 2011 m. gegužės 25 d. rašte Nr. S-010-1617RN nurodyto pareiškėjo dalyvavimo vagystėse iš parduotuvių fakto, kolegija pirmiausia pažymi, kad, priešingai negu nurodė pirmosios instancijos teismas, toks faktas nėra nurodytas paminėtuose byloje esančiuose pareiškėjo 2010 m. gruodžio 20 d. paaiškinimuose. Iš nurodyto rašto Nr. S-010-1617RN matyti, kad tarimai tokie faktiškai buvę pareiškėjo paaiškinimai nebuvo įrašyti į 2010 m. gruodžio 20 d. paaiškinimus pareiškėjo prašymu. Pareiškėjas neigia tokių tariamai faktiškai duotų jo paaiškinimų buvimo faktą ir faktą, kad būtų prašęs neįrašyti kokią nors jo paaiškinimų dalį į oficialiai pildomus jo paaiškinimus. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad tokiu neaiškiu ir pareiškėjo nepatvirtintu būdu gauta informacija ABTĮ 57 straipsnio 2 dalies taikymo požiūriu negali būti laikoma įrodymu administracinėje byloje, nes šios informacijos gavimo priemonė neatitinka šios teisės normos taikymo prasme leistinų įrodinėjimo administracinėje byloje priemonių.
Atsižvelgdama į aukščiau nurodytas bylos aplinkybes ir padarytas jų įvertinimo išvadas, kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, pakankamų daryti išvadą, kad pareiškėjo asmeninės savybės neatitinka tinkamumo dirbti su įslaptinta informacija kriterijų. Tuo pačiu konstatuotina, kad pareiškėjo skundžiamas atsakovo įsakymas negali būti pripažintas pagrįstu. Pirmosios instancijos teismas, darydamas priešingą išvadą, netinkamai išaiškino materialinės teisės normą (Įstatymo 16 str. 2 d. 17 p.) ir dėl to neteisingai įvertino byloje esančius įrodymus. Todėl teismo priimtas sprendimas naikintinas, o pareiškėjo teismui paduotas skundas tenkintinas (ABTĮ 143 str., 86 str., 88 str. 2 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gruodžio 5 d. sprendimą panaikinti.
Panaikinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. P-1046 „Dėl ltn. A. U. (A. U.) kandidatūros tikrinimo nutraukimo“.
Sprendimas neskundžiamas.