Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2019-08-27 · Civilinė byla Nr. e2-3180-803/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-08-27
Bylos Nr.
e2-3180-803/2019
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-00560-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Petkuvienė
Ieškovas
V. Š.
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „M invest“, Gintui Badikoniui
Trečiasis asmuo
P. Š.
Advokatai
Stasys Survila, Juozas Gaudutis, Vytautas Bradauskas
Kategorijos
  • 2.5.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-3180-803/2019Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00560-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.6.2.;2.5.8.11.3.;3.2.6.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė,sekretoriaujant Danguolei Dubakienei,

dalyvaujant ieškovės V. Š. atstovui advokato padėjėjui Stasiui Survilai, atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „M invest“ atstovui advokatui Algirdui Matkevičiui, uždarosios akcinės bendrovės ,,CITUS COMMERCIAL“ atstovui advokato padėjėjui Vytautui Bradauskui, atsakovui Gintui Badikoniui, trečiojo asmens P. Š. atstovui advokatui Juozui Gaudučiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės V. Š. ieškinį dėl 2018 m. vasario 26 d. turto pardavimo iš varžytinių akto Nr. S-18-40-1905 pripažinimo negaliojančiu, restitucijos taikymo atsakovams antstoliui Gintui Badikoniui, uždarajai akcinei bendrovei „CITUS COMMERCIAL“ ir uždarajai akcinei bendrovei ,,M invest“, trečiasis asmuo nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovės pusėje P. Š..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Byloje kilo ginčas dėl nekilnojamojo turto perleidimo teisėtumo, ieškovei įrodinėjant, kad antstolio pasirinktas turto pardavimo iš varžytinių būdas pažeidė jos teises.

2. Ieškovė pateikė teismui ieškinį, kuriame, galutiniai suformulavusi reikalavimus (tomas I, b.l.158-162), prašė teismo: 1) pripažinti 2018 m. vasario 26 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-18-40-1905 negaliojančių ab initio ir 2) taikyti restituciją natūra: a) grąžinti V. Š. nuosavybėn 166.17 a (1.6617 ha) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 8.83 a (0.0883 ha) žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), b) atsakovams uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) ,,CITUS COMMERCIAL“ ir UAB ,,M invest“ priteisti iš ieškovės V. Š. 356 862 Eur pinigų sumą, gautą už varžytinių metu perleistus 166.17 a (1.6617 ha) bei 8.83 a (0.0883 ha) žemės sklypus.

Šalies argumentai

3. Ieškovė paaiškino, kad antstolis vykdė išieškojimą bendrai 82 384.03 Eur sumai. Antstolis Gintas Badikonis 2018 m. vasario 26 d. surašė Turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-18-40-1905, kuriame nurodyta, jog 2017 m. liepos 26 d. įvykusiose varžytinėse Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis atsakovui UAB ,,CITUS COMMERCIAL“ pardavė šį V. Š. priklausiusį nekilnojamąjį turtą: 1.6617 ha ir 0.0883 ha žemės sklypą.

4. Ieškovė įrodinėja, jog vykdant dvi išieškojimo bylas būtų užtekę parduoti tik vieno V. Š. priklausiusio 1.6617 ha sklypo, kad būtų atsiskaityta visiškai su kreditoriais bei antstoliu už jo suteiktas antstolio paslaugas. Tuo tarpu varžytinėse pardavęs ieškovės V. Š. turtą, 2018 m. vasario 28 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymais Nr. 0040/16/03188-JJ50 bei 0040/17/00306-JJ50 antstolis informavo ieškovę, kad pagal vykdomąją bylą Nr. 0040/16/03188 A. B. kartu su vykdymo išlaidomis bendrai išieškota 59 764.67 Eur, o pagal vykdomąją bylą Nr. 0040/17/00306 P. R. kartu su vykdymo išlaidomis bendrai išieškota 27 435.58 Eur.

Šalies argumentai

5. Ieškovė mano, kad atsakovas antstolis Gintas Badikonis, veikdamas neteisėtai ir priimdamas sprendimą parduoti du atskirus žemės sklypus, kaip vieną nedalomą objektą, pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 634 straipsnio 2 dalį, t. y. savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, jog sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus, bei pažeidė bendruosius teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, nes apribojo galimybes dalyvauti varžytynėse kuo daugiau pirkėjų.

Atsiliepimas

6. Atsakovas antstolis Gintas Badikonis atsiliepime nurodė, kad ieškovė apie antrąsias varžytynes sužinojo 2017-06-26 gavusi pranešimą dėl turto pardavimo iš antrųjų varžytynių; aktas Nr. S-18-40-1905 dėl turto pardavimo iš varžytynių surašytas 2018-02-26, vadinasi, net ir naikinamasis terminas antstolio veiksmams apskųsti yra žymiai praleistas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. kovo 20 d. nutartimi Nr. 2YT-10866-868/2018 jau yra išnagrinėjęs identišką ieškovės skundą dėl antstolio veiksmų. Byla nutraukta, praleidus naikinamąjį terminą, kuris negali būti atnaujintas. 2017-03-17 ekspertizės aktu Nr. 17-03-17a dviejų sklypu rinkos vertė nustatyta sekančiai: a) žemės sklypas, kurio plotas 1,6617 ha (pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – Komercinės paskirties objektų teritorijos), esantis(duomenys neskelbtini), unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 588000 Eur; b) žemės sklypas, kurio plotas 0,0883 ha (pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos), esantis(duomenys neskelbtini), unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), vertė – 6770 Eur. Minimi žemės sklypai yra susiję, aptarnaujantys vienas kitą (mažesnysis sklypas atskirtas, siekiant suformuoti susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridorių teritoriją didesniajam sklypui). Akivaizdu, kad minimų žemės sklypų pardavimas skyrium nėra tikslingas bei finansiškai būtų nenaudingas pačiai skolininkei, nes pardavus tik didesnįjį sklypą, mažesnysis taptų komerciškai nepatrauklus, atsižvelgiant į šio sklypo paskirtį (susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos). Abiejų sklypų realizavimas kartu buvo naudingiausias proceso šalim ekonominių požiūriu.

7. Atsakovė UAB „M invest“ atsiliepime nurodė, kad nesutinka su patikslintu ieškiniu. Atsakovė UAB „M invest“ yra teisėta įsigytų žemės sklypų (jų dalių) savininkė, turi teisę ginti savo teises ir turtinius interesus, jai nuosavybės teise priklausantį turtą teisės aktų nustatyta tvarka. Atsakovė realiai ir faktiškai sumokėjo sutartyje numatytą atitinkamą žemės sklypų (jų dalių) pirkimo kainą tapo jų savininke. Ieškovės prašymas – pripažinti negaliojančiu ab initio 2018 m. vasario 26 d. dienos turto pardavimo iš varžytinių aktą ir taikyti restituciją natūra, nėra galimas. Anot atsakovės, restitucijos taikymas natūra sąžiningai turtą įgijusiam trečiajam asmeniui nėra galimas, o ir pats restitucijos taikymas, gali būti keičiamas pakeičiant patį restitucijos būdą arba atsisakant ją taikyti apskritai. Be to, ieškovės ir atsakovės UAB „M invest“ niekada nesiejo ir nesieja jokie prievoliniai teisiniai santykiai. Iš to seka, kad ieškovės reikalavimas dėl restitucijos taikymo natūra atsakovei UAB „M invest“ yra ydingas, neteisėtas ir negalimas.

8. Atsakovė UAB „M invest“ taip pat pažymėjo, kad sprendimas dėl 1.6617 ha dydžio žemės sklypo unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini) ir sprendimas dėl 0.0883 ha dydžio žemės sklypo unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini) pardavimo kartu nėra ir nebuvo atsakovės kokiu nors būdu ar forma priimtas. Pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. spalio 29 d. įsakymą Nr. 30-3461 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto tvirtinimo“ 1.6617 ha dydžio žemės sklypui unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini) yra nustatytas naudojimo būdas – komercinės paskirties objektų teritorijos, tuo tarpu 0.0883 ha dydžio žemės sklypui unikaliu numeriu 4400-4136-5808 yra nustatytas kitas naudojimo būdas – t. y. susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Atsakovė UAB „M invest“ yra sudariusi žemės sklypų (jų dalių) pirkimo – pardavimo sandorį ir yra įgijusi nuosavybės teisę į atitinkamas žemės sklypų dalis (5816/16617 dalys žemės sklypo unikaliu numeriu (duomenys neskelbtini) ir 309/883 dalys žemės sklypo unikaliu numeriu(duomenys neskelbtini)),

Atsiliepimas

9. Atsakovė UAB „CITUS COMMERCIAL“ pateiktame atsiliepime į ieškinį prašo jį atmesti, nurodydama, jog varžytinėse buvo pardavinėjami ieškovei priklausantys 0.0883 ha žemės sklypas bei 1.6617 ha žemės sklypas, kurie buvo suformuoti padalijus ieškovei priklausiusį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas, kurio dydis 0883 ha, o plotas sudaro tik apie 1/20 prieš tai ieškovei priklausiusio žemės sklypo ploto, nėra de facto atskiri, nesusiję objektai. Žemės sklypas buvo suformuotas kaip susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorija ir yra skirtas, be kita ko, 1.6617 ha žemės sklypo aptarnavimui.

10. Trečiasis asmuo P. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad visiškai sutinka su ieškovės reikalavimu. Antstolis Gintas Badikonis išieškojimą vykdė 82 384, 03 Eur sumai, todėl pakako parduoti vieną sklypą – 1.6617 ha dydžio.

11. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas pakartojo argumentus, nurodytus procesiniuose dokumentuose. Pabrėžė, kad antstolis nebandė parduoti atskirai dviejų turtinių vienetų, pakeisti sklypų paskirties. Atsakovas antstolis Gintas Badikonis paaiškino, kad sklypai buvo parduoti iš antrųjų varžytinių. Sklypas, kurio dydis – 0.0883 ha, buvo įkainotas 6 000 Eur, jis yra aptarnaujantis 1.6617 ha dydžio sklypą, jie buvo parduoti kartu. Parduoti tik didesnį sklypą, t. y. be infrastuktūrai skirto sklypo, nebūtų pavykę už dabar gautą sumą. Ieškovei teko didesnė suma, nes abu sklypus parduoti buvo naudingiau. Nurodė, kad buvo skųsti antstolio veiksmai vykdymo procese, tačiau skundai atmesti. Kiti byloje dalyvaujantys asmenys iš esmės pakartoto procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

II. Byloje nustatytos aplinkybės, teismo motyvai, išaiškinimai ir išvados

12. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog atsakovas antstolis Gintas Badikonis vykdė 2016 m. gruodžio 16 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 8-7951, kurį išdavė Vilniaus miesto 26-as notarų biuras, dėl 56 318.23 Eur skolos išieškojimo pirmos eilės išieškotojo (hipotekos) A. B. naudai iš skolininkės V. Š.. Taip pat atsakovas antstolis Gintas Badikonis vykdė 2017 m. sausio 12 d. išduotą vykdomąjį dokumentą Nr. 262, kurį išdavė Vilniaus miesto 6-asis notaro biuras, dėl 26 065.80 Eur skolos išieškojimo pirmos eilės išieškotojo (hipotekos) R. P. naudai iš skolininkės V. Š..

13. Vykdomosiose bylose Nr. 0040/16/03188 ir Nr. 0040/17/00306 yra pateikti duomenys iš Nekilnojamo turto registro apie tai, kad skolų išieškojimui užtikrinti įkeistas ir varžytynėse realizuotinas turtas: du žemės sklypai, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 1,667 ha, ir kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 0,0883 ha, esantys (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausantys V. Š.. Nekilnojamojo turto registro išrašuose nurodytas juridinis faktais: „gautas padalijus daiktą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)“. Šis sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), ir buvo įkeistas kreditoriams R. P. ir A. B. sudarant pirminę hipotekos sutartį, kuris vėliau padalintas į du sklypus, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), siekiant pritaikyti sklypą, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), o naudojimo būdas – komercijai.

14. Siekiant nustatyti sklypų vertę buvo skirta ekspertizė. Nekilnojamojo turto vertintojo ir teismo eksperto K. K. kontora UAB „Negrita“ 2017 m. kovo 17 d. parengė ekspertizės aktą Nr. 17-03-17, kuriame nurodyta, kad žemės sklypas, kurio plotas 1,6617 ha (pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – Komercinės paskirties objektų teritorijos), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), yra vertas 588 000 Eur, o žemės sklypas, kurio plotas 0,0883 ha (pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), yra vertas 6770 Eur.

15. Taip pat byloje nustatyta, kad abu sklypai parduoti už 356 862 Eur; ieškovei V. Š. į asmeninę sąskaitą buvo pervesta 210 632,28 Eur, t. y. likusi suma po skolų išieškojimo.

Dėl turto pardavimo iš varžytinių teisėtumo

16. Minėta, ieškovė nurodė, kad jos turtinių teisių pažeidimas pasireiškė tuo, kad buvo parduotas žemės sklypas, kurio plotas 0,0883 ha (pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – Susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo suformuotas kaip atskiras sklypas, t. y. nekilnojamojo turto vienetas.

17. Teismas, sutinka su ieškove, kad 82 384. 03 Eur skolai padengti būtų pakakę parduoti 1,6617 ha žemės sklypą (pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – Komercinės paskirties objektų teritorijos), esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini), nustačius, kad ji yra vertas 588 000 Eur. Tačiau nuosavybės teisė susideda iš trijų daiktinių teisių. Pagal CK 4.37 straipsnio 1 dalį „nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Tuo atveju, jei būtų parduotas 1,6617 ha žemės sklypas, kurio pagrindinė naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – Komercinės paskirties objektų teritorijos, tai jis būtų realizuotas be valdymo ir naudojimo teisių, o tai prieštarauja nuosavybės teisės turiniui.

18. Kaip nurodė antstolis, du parduoti sklypai, kurių unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), buvo suformuoti padalijus daiktą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Būtent šis nekilnojamasis turtas buvo įkeistas išieškotojų naudai. Žemės sklypas, kurio plotas – 0,0883 ha, yra susiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos. Jis buvos suformuotas tam, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą būtų galima naudoti pagal paskirtį 1,6617 ha žemės sklypą (Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-542/D1-513 patvirtintos taisyklės „Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklės“ (naudojama akto redakcija, galiojusi 2018 m. vasario 26 d. turto pardavimo iš varžytynių akto parengimo metu)). Teismas nurodo, kad aplinkybė, jog žemės sklypas, kurio plotas – 0,0883 ha, gali būti atskiru civilinės apyvartos objektu, nereiškia, kad 1,6617 ha žemės sklypas galėjo būti realizuotas pažeidžiant CK 4.37 straipsnio 1 dalį.

19. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad pagal CK 4.37 straipsnį nuosavybės teisės apibūdinimas kaip savininko teisės elgtis savo nuožiūra yra įtvirtinama asmens autonomiškumo principas. Turto valdymas – teisė įstatymų nustatyta tvarka daryti turtui fizinį bei ūkinį poveikį. Turto naudojimas – naudingųjų turto savybių taikymas naudotojo poreikiams tenkinti (D. Vasarienė. Daiktinė teisė, Vilnius, 2010 m., psl. 60,61).

20. Vadinasi, pardavus žemės sklypą be infrastruktūrai skirto sklypo būtų apribota savininko teisė valdyti ir naudoti 1,6617 ha žemės sklypą. Tai reikštų daikto su trūkumais pardavimą ir tolimesnius ginčus dėl naudojimosi sklypu.

21. Pažymėtina ir tai, kad ieškovė, ginčydama 0,0883 ha žemės sklypo, kuris yra susiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos, pardavimą, neįrodinėjo, kad buvo tikslinga nustatyti servitutą šiame sklype. Ieškovė nepateikė įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti prielaidą, jog galima pakeisti 0,0883 ha žemės sklypo paskirtį, dėl ko būtų buvęs pagrindas ne parduoti šį žemės sklypą, o nustatyti inžinerinių tinklų koridorių teritorijos servitutą 1,6617 ha žemės sklypui per 0,0883 ha žemės sklypą (CPK 178 straipsnis).

22. Ieškovė taip pat įrodinėjo, kad buvo galima iš 1,6617 ha žemės sklypo suformuoti inžinerinių tinklų koridorių arba privažiuoti į šį sklypą per kitus sklypus. Ginčydama ir įrodinėdama šią aplinkybę, ieškovė nepateikė įrodymų, kad būtų kita alternatyva inžinierinių tinklų koridoriui, nei 0,0883 ha žemės sklypas. Pažymėtina, kad byla yra dispozityvi ir ieškovė privalo nurodyti faktines aplinkybes ir jas pagrįsti, įrodinėdama turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. S-18-40-1905 neteisėtumą.

23. Nagrinėjamoje byloje antstolis neturi projektų rengimo inicijavimo teisės ir negalėjo prieš parduodant sklypą imtis 1,6617 ha žemės sklypo pertvarkymo darbų (Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių 12 punktas). Vadinasi, tik ieškovė galėjo pateikti dokumentus, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog buvo teisinė galimybė realizuoti 1,6617 ha žemės sklypą, nepažeidžiant CK 4.37 straipsnio, nesukeliant kitų ginčų.

24. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad turto pardavimo iš varžytynių akto, kaip sandorio, pripažinimo negaliojančiu pagrindams reglamentuoti specialiai skirtas CPK 602 straipsnis. Pastarosios teisės normos santykis su CK normomis, įtvirtinančiomis sandorių pripažinimo negaliojančiais bendruosius pagrindus, vertintinas kaip specialiosios teisės normos santykis su bendrosiomis. Toks turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinis reglamentavimas teisės aktuose įtvirtintas atsižvelgiant į varžytynių ir antstolio institutų esmę bei specifiką. Varžytynių specifika reiškiasi tuo, kad jomis siekiama priverstinai įvykdyti teismo sprendimą, užtikrinti skolininko turto realizavimo visapusišką efektyvumą (vienas iš jo požymių – ekonomiškumas), t. y. užtikrinti tokį areštuoto turto pardavimą, kuris atitiktų tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Varžytynių tikslui pasiekti, be kita ko, būtina, kad varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką, varžytynės būtų operatyvi priemonė, būtų garantuojamas varžytynių būdu sudarytų sandorių stabilumas bei sudarytos teisinės garantijos, kad šie sandoriai nebūtų pripažįstami negaliojančiais įprastiniais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009).

25. Pažymėtina, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-297/2010).

26. Vadinasi, ieškovė, nesutikdama su sklypų pardavimu, kaip jų savininkė, galėjo inicijuoti sklypų pertvarkymo darbus arba siūlyti kitus turto realizavimo būdus. Tuo tarpu antstolis neturėjo teisinių priemonių, kaip tik parduoti kartu abu klypus, nes jis pagal kasacinio teismo praktiką turi užtikrinti, jog varžytynių institutas būtų patrauklus pirkėjams ir garantuotų jiems minimalią riziką. Pardavus 1,6617 ha žemės sklypą be inžinerinių tinklų koridoriaus, įskaitant privažiuojamojo kelio, būtų suvaržoma būsimo pirkėjo daiktinė teisė, o tai sukeltų kitus teisinius ginčus. Atsižvelgiant į tai, ieškovės ieškinys šioje dalyje atmetamas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178, 185 straipsniai).

27. Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei kilti turi būti nustatytos sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (nuostoliai; CK 6.249 straipsnis), priežastinis ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir kaltė (CK 6.248 straipsnis).

28. Ieškovė įrodinėja, kad yra visos įstatyme nustatytos sąlygos atsakovo Gino Badikonio civilinei atsakomybei kilti dėl CPK 634 straipsnio 2 dalies pažeidimo, nes jis nepagrindė, kad dviejų atskirų objektų kaip vieno pardavimo būdas atitinka maksimalaus ekonominio naudingumo kriterijų ir užtikrina visų išieškotojo bei skolininko interesų apsaugą, kilus ginčui.

29. Pagal CPK 634 straipsnio 2 dalį antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus

30. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad turto vertei nustatyti buvo skirta ekspertizė. UAB „Negrita“ 2017 m. kovo 17 d. parengė ekspertizės aktą Nr. 17-03-17, kuriame nurodyta, kad žemės sklypas, kurio plotas 1,6617 ha, yra vertas 588 000 Eur, o žemės sklypas, kurio plotas 0,0883 ha, yra vertas 6770 Eur. Iš antrųjų varžytinių abu sklypai buvo parduoti už 356 862 Eur. Pažymėtina, jog klausimas dėl CPK 718 straipsnio ir CPK 722 straipsnio 1 dalies pažeidimo ieškinyje nekeliamas. Ieškovė šioje byloje nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų, kad buvo galima naudingiau realizuoti sklypus. Ieškovei priklausę žemės sklypai 2017 m. liepos 26 d. buvo parduoti iš antrųjų varžytynių UAB „Citus commercial“. Ieškovės skundai dėl antstolio veiksmų buvo atmesti (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-352-565/2019), nenustačius atsakovo Ginto Badikonio veikos neteisėtumo (CK 6.246 straipsnis).

31. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1028-567/2018, nagrinėjant V. Š. atskirąjį skundą, buvo pasisakyta dėl varžytinių teisėtumo, parduodant ginčo sklypus. Nors minėtoje byloje buvo spręsta dėl to, ar iš varžytynių parduotas turtas pareiškėjai priklauso asmeninės nuosavybės teise, tačiau teismas šios kategorijos bylose privalo patikrinti varžytinių proceso teisėtumą.

32. Įvertindamas byloje esančių įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad ieškovė neįrodė CPK 602 straipsnyje numatytų pagrindų, kuriems esant 2018 m. vasario 26 d. turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-18-40-1905 galėtų būti pripažintas negaliojančiu, todėl ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas. Atmetus šį reikalavimą, nėra pagrindo taikyti restituciją.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

33. Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje ieškinys atmestas.

34. Atsakovė UAB „M invest“ patyrė 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų, sumokėdama už teisinę pagalbą. Atsakovės patirtos išlaidos atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatytus dydžius (nauja redakcija nuo 2015.03.20), teismas sprendžia jų nemažinti, nes teisinės pagalbos išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos, todėl priteisia 1 800 Eur iš V. Š..

35. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos yra 6,38 Eur, todėl jos priteisiamos iš ieškovės V. Š. (2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo Nr. 1R-298/1K-290“, kuris pakeitė Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 96 straipsnio 6 dalis). Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartimi ieškovei buvo atidėtas 3 651 Eur žyminio mokesčio už paduotą ieškinį sumokėjimas. Ieškinį atmetus, iš ieškovės valstybei priteistina 3 651 Eur žyminio mokesčio, kurio mokėjimas buvo atidėtas. Viso iš ieškovės priteisiama 3657.38 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 269-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovės V. Š. ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei UAB „M invest“ (juridinio asmens kodas: 304834735) 1 800 Eur bylinėjimosi išlaidų iš V. Š. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini)).

Priteisti iš ieškovės V. Š. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini)) 3 657.38 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (mokamos į sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (188659752)). Mokėjimo kvitą būtina pateikti teismui

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėja Rūta Petkuvienė