- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-29
- Bylos Nr.
- 1S-2289-579/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Evaldas Gražys
- Nuteistasis
- G. M.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo G. M. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje 2015-11-09 priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. M. bausmę atlieka pagal Klaipėdos apygardos teismo 2007-01-30 nuosprendį, kuriuo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 129 straipsnio 2 dalies 3 punktą, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalimis, nuteistas galutine 12 metų laisvės atėmimo bausme (bausmės pabaiga 2019-01-28).
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos 2-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2015-11-09 priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nutarė nuteistajam G. M. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015 m. lapkričio 30 d. nutartimi atsisakė patvirtinti šį Komisijos nutarimą dėl nuteistojo G. M. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, konstatavęs, kad jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažanga dar nėra pakankama.
Šalies argumentai
Nuteistasis G. M. skunde prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos 2015-11-09 nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nuteistasis nurodo, kad Komisija pakartotinai svarstė lygtinio paleidimo klausimą ir nustatė, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema (33 balai), vykdė socialinės reabilitacijos plane jam skirtas rekomendacijas, todėl yra pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Be to, Komisija lygtinio paleidimo atveju yra pasiūliusi taikyti jam BK 75 straipsnio 2 dalyje numatytus įpareigojimus, kurių jis sutinka laikytis. Komisijos nutarime taip pat nurodyta, kad nuteistasis bausmę atlieka paprastosios grupės sąlygomis, kad jis tik vieną kartą baustas drausmine tvarka (daugiau nei prieš 3 metus), o už gerą elgesį ir pavyzdingą darbą yra 19 kartų paskatintas, jis tinkamai koregavo savo elgesį pagal pataisos įstaigos numatytą tvarką – nesilaiko nuteistųjų kriminalinės subkultūros nuostatų, nuo 2007-03-20 dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“ staklininku-vienetininku. Nuteistojo socialiniai ryšiai geri, be to, bausmės atlikimo metu jis sukūrė šeimą. G. M. nuomone, teismas nepagrįstai abejoja kompetentingu Komisijos sprendimu taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Komisija nuteistąjį pažįsta betarpiškai, todėl objektyviai vertina visas lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tuo tarpu teismas neįvertino jokių šiame skunde paminėtų nuteistąjį teigiamai charakterizuojančių duomenų.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo G. M. skundas atmestinas.
Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio pakeisto BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, jog pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama ne tik esant vidutinei arba aukštai nusikalstamumo rizikai, bet ir tuomet, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, <...> ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 2 dalis).
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad G. M. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip minėta, pagal naująjį teisinį reguliavimą lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Nors pagal „OASys“ metodiką atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą nustatyta, kad G. M. nusikalstamo elgesio rizika žema (33 balai), tačiau šiuo atveju turi būti nustatyta ir akivaizdi jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.
Pažymėtina, kad pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas).
Apygardos teismas pripažįsta, kad stebimi tam tikri teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai – jis mokosi, dirba, po nuobaudos paskyrimo buvo skatintas, dalyvauja privalomose socialinės reabilitacijos programose. Tačiau kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, net ir po ilgo laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpio nuteistajam vis dar nustatomi kriminogeniniai veiksniai – netinkamas elgesio modelių pasirinkimas (problemoms spręsti naudoja fizinę agresiją), lėšų tvarkymas ir pajamos, piktnaudžiavimas alkoholiu. Vertinant nuteistojo pataisos proceso efektyvumą ir pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, šiuo atveju ypač svarbu atsižvelgti į tai, kad itin žiaurus smurtinio pobūdžio nusikaltimas padarytas G. M. apsvaigus nuo alkoholio, ir jis pats pripažįsta, kad laisvėje alkoholį vartodavo dideliais kiekiais, tačiau bausmės atlikimo metu nelanko jokių elgesio korekcijos programų, kurios padėtų valdyti su tuo susijusius rizikos veiksnius ir paskatintų jį išlaikyti motyvaciją nenaudoti smurto ir nevartoti psichoaktyvių medžiagų išėjus į laisvę. Svarbu pažymėti ir tai, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenis, G. M. lygtinio paleidimo klausimas svarstomas antrą kartą, tačiau po paskutinio nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo ši rizika yra visiškai nepakitusi.
Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, jog G. M. mąstymo ir nuostatų pokyčiai bausmės atlikimo metu nepasižymėjo tokiomis savybėmis, kurios sudarytų pagrindą manyti, jog paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šiuo atveju sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nuteistasis neatitinka BVK nustatytos privalomos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Todėl skundžiama Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartis, kuria atsisakyta patvirtinti Komisijos 2015-11-09 priimtą nutarimą dėl lygtinio paleidimo taikymo G. M., paliekama galioti kaip teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
atmesti nuteistojo G. M. skundą ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos paskelbimo dienos ir yra neskundžiama.