Kauno apygardos teismo nutartis

2023-11-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-647-1049/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-22
Bylos Nr.
1A-647-1049/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30838-2023-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Indrė Averkienė, Audrius Meilutis
Nuteistasis
R. K.
Kategorijos
  • 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1A-647-1049/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30838-2023-2Procesinio sprendimo kategorijos:1.1.7.2.5; (S) 2.4.6.1; 2.4.7
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. lapkričio 22 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. K. paskirta sumažinta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta, Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmės dalis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo realios bausmės pradėjimo vykdyti dienos.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu R. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 2 (dviejų) metų laikotarpiui.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi R. K. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – automobilio „Renault Espace“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančios pinigų sumos – 1480,00 eurų konfiskavimas.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

1. R. K. nuteistas už tai, kad vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, o būtent, 2023 m. rugpjūčio 15 d. 20.33 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Renault Espace valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus pareigūnai patikrinę jo blaivumą alkoholio matavimo prietaisu – alkotesteriu Drager Alkotest 7510, Nr. ARFF-0060, patikros Nr.1917192, 20.38 val. jam nustatė 1,55 promilių girtumą. Šiais veiksmais R. K. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

2. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmai apkaltinamajame nuosprendyje spręsdami bausmės skyrimo klausimą R. K. atsižvelgė į BK 54 straipsnio nuostatas, įvertino tai, kad nuteistasis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, praeityje ne kartą teistas, nusikalto lygtinio paleidimo metu, administracinėmis nuobaudomis nebaustas. Taip pat pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes. Įvertinęs šių aplinkybių visumą bei bausmės teisingumo principą, teismas sprendė, kad R. K. skirtina griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas.

II. Apeliacinio skundo, atsiliepimo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

3. Apeliaciniame skunde nuteistasis R. K. prašo pakeisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžio dalį dėl neteisingai paskirtos bausmės, paskiriant baudą ar arešto bausmę, paskirtos bausmės nebendrinti su Kauno apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi.

3.1. Skunde nuteistasis pabrėžia, kad Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog Konstitucijos įtvirtintas teisingumo principas, taip pat nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, jog konstitucinė vertybė yra ne tik sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teisingo sprendimo priėmimas. Apeliantas pažymi, kad teismo pareiga paskirti teisingą bausmė įtvirtinta BK 41 straipsnio 1 dalies 5 punkte, kuriame nurodoma, jog bausmė turi užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Taip pat nuteistasis atkreipia dėmesį į BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir teismų praktiką dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo. Nuteistojo teigimu, jo asmenybė, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo – intensyvios darbo paieškos, buvimas Užimtumo tarnybos registruose, rūpinimasis mama, kuriai nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis bei didelių specialiųjų poreikių lygis, rodo, jog jam skirta laisvės atėmimo bausmė nėra proporcinga jo asmenybės pokyčiams ir prieštarauja teisingumo principui. Dėl laisvės atėmimo bausmės paskyrimo nukentės jo mama, kuri negali pasirūpinti savimi, o jis yra vienintelis jos pagalbininkas.

3.2. Nuteistasis nurodo ir tai, pirmosios instancijos teismas skirdamas griežtą laisvės atėmimo bausmę, bausmės skyrimo klausimu iš esmės nepasisakė. Apylinkės teismas, neskirdamas dėmesio bausmės individualizavimui, pažeidė Konstitucinio teismo nuostatas, kad bausmės skyrimo procesas yra bene svarbiausias ir sudėtingiausias etapas baudžiamojoje teisėje. Neteisingos bausmės apskyrimas reiškia, jog yra pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą. Apelianto teigimu, nustatytas girtumas buvo jam pačiam staigmena, nes buvo vartojęs tik alaus, nejautė jokių apsvaigimo požymių, tyčios jokios neturėjo, nusikalto neįvertinę savo fiziologinės organizmo būklės. Nuteistasis nurodo, jog nuoširdžiai galisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, visada stengiasi laikyti Kelių eismo taisyklių.

3.3. Skunde nuteistasis nurodo ir tai, kad nedidelis jo asmenybės pavojingumas, neturėtų lemti griežčiausios bausmės skyrimo. Apelianto teigimu, jo atveju su laisvės atėmimu nesietinos bausmės skyrimas galimas pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Nuteistasis pažymi, kad turi galimybę sumokėti jam skirtą baudą. Cituodamas teismų praktikos pavyzdžius nuteistasis yra įsitikinęs, jog jam yra pagrindas skirti švelnesnę bausmės rūšį. Taip pat nuteistasis įsitikinęs, jog atsižvelgus į tai, jog skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu jau buvo pasibaigęs lygtinio paleidimo terminas, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nauju nuosprendžiu skirtą bausmę subendrino su neatliktos bausmės dalimi.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimu į nuteistojo R. K. apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras Oskaras Martynaitis prašo nuteistojo skundą atmesti.

4.1. Prokuroras pabrėžia, kad apylinkės teismas skirdamas bausmę R. K. BK 41 straipsnio bei 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, tinkamai įvertino bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes, tai, kad nuteistasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, šią nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo metu ir neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, taip pat atsižvelgė ir į tai, jog anksčiau teistas septynis kartus bei įvertino atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, tai, kad veiką nuteistasis padarė būdamas recidyvistas, todėl pagrįstai skyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, kuri padės pasiekti bausmės tikslus.

4.2. Prokuroro nuomone, nėra pagrindas švelninti skirtos bausmės ir dėl aplinkybių susijusių su R. K. motinos sveikatos būkle, nes R. K. ilgus metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę ir motinos neprižiūrėjo.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuteistojo R. K. apeliacinis skundas atmetamas.

5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija savo kaltės ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje kvalifikavimo bei jam skirtų baudžiamojo poveikio priemonių – turto (automobilio) vertės konfiskavimo bei uždraudimo naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemones paskyrimu 2 metams, todėl šie klausimai išsamiau nevertinami. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, iš esmės nesutinkama tik su R. K. paskirta laisvės atėmimo bausme, prašant skirti švelnesnės rūšies – baudą ar arešto bausmes, taip pat skirtos bausmės nebendrinti su neatlikta bausme.

6. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto skundą, prokuroro atsiliepimo argumentus, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, daro išvadą, kad apylinkės teismas tinkamai ir nešališkai ištyrė nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą ir pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis R. K. įvykdė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir ją tinkamai kvalifikavo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, taip pat, laikydamasis baudžiamojo įstatymo reikalavimų, nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė teisingą bausmę bei baudžiamojo poveikio priemones.

7. Apeliaciniu skundu nuteistasis nesutinka su jam paskirta laisvės atėmimo bausme ir prašo ją sušvelninti, pažymėdamas, kad pirmosios instancijos teismas jam skiriamos bausmės neindividualizavo, neatsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes bei teismų praktiką. Su tokiais argumentais teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti.

8. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis), svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes, tačiau pažymi, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai, be kita ko, reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį.

9. Atmetant apelianto skundą, pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Pagal BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų skaičių, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

10. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, apylinkės teismo nuosprendžio motyvus ir nuteistojo R. K. apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės yra deklaratyvūs, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2023 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu nuteistajam už nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą, paskirdamas 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kurią BK 64¹ straipsnio pagrindu sumažino vienu trečdaliu, BK 54 straipsnio nuostatų nepažeidė, tinkamai įvertino bausmės skyrimui aktualias aplinkybes ir pagrįstai paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kuri yra teisinga ir leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

11. Kaip matyti iš apylinkės teismo nuosprendžio, teismas R. K. parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, nustatė vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – nusikaltimą padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat įvertino, kad buvo padarytas vienas tyčinis baigtas nusikaltimas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalys). Bausmės rūšies ir dydžio parinkimui buvo įvertinta ir R. K. charakterizuojančios aplinkybės – ankstesni teistumai (teistas, taip pat ir tai, kad šiuo nuosprendžiu jam inkriminuotą tyčinį nusikaltimą padarė turėdamas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už kitus tyčinius nusikaltimus ir lygtinio paleidimo metu) (b. l. 30–91), administracine tvarka vienerių metų laikotarpyje nebaustas, nedirba (b. l. 66, 68).

12. Nuteistasis R. K. savo apeliaciniame skunde teigia, kad jo asmenybė nėra pavojinga, nusikalto atsitiktinai, neįvertinęs savo fiziologinės organizmo būklės, tačiau teisėjų kolegijos nuomone šie skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadą dėl laisvės atėmimo bausmės skyrimo. Skundžiamu nuosprendžiu R. K. nuteistas aštuntą kartą, už transporto eismo saugumui, kurį padarė 2023 m. rugpjūčio 15 d., praėjus mažiau nei dviems mėnesiams kai buvo paleistas lygtinai, t. y. 2023 m. birželio 21 d., iš Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo lygtinai (b. l. 38–39). Be to, negalima neatsižvelgti ir į tai, kad nuteistajam praeityje buvo taikytos ir švelnesnio pobūdžio bausmės (bauda, areštas), taip pat ir lygtinis paleidimas. Šios aplinkybės rodo, kad net ir griežčiausios rūšies bausmė – terminuotas laisvės atėmimas, lytinio paleidimo taikymas, ženklios įtakos pozityviems nuteistojo elgesio pokyčiams neturėjo, nuo teisės pažeidimų nesulaikė, todėl akivaizdu, kad R. K. nėra linkęs savo elgesį koreguoti tinkama linkme ir savo gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių duomenų visuma nuteistąjį neabejotinai charakterizuoja neigiamai, rodo, kad R. K. nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nors byloje nėra duomenų, kad nuteistasis R. K. vienerių metų laikotarpyje būtų baustas administracinėmis nuobaudomis už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau šiame kontekste pažymėtina, kad tokio pobūdžio nusikalstamą veiką jis padaro ne pirmą kartą, o anksčiau atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę. Kaip matyti iš 2023 m. rugpjūčio 15 d. įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį, R. K. už transporto vairavimą apsvaigus nuo alkoholio jau vieną kartą buvo teistas. Nors ši veika buvo dekriminalizuota ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2005 m. gruodžio 7 d. nutartimi R. K. nuo paskirtos ir neatliktos bausmės atleistas bei teistumas už šio nusikaltimo padarymą panaikintas, tačiau paties fakto, jog nuteistasis ne primą kartą vairuoja transporto priemones apsvaigęs nuo alkoholio nepašalina. Aptartų nuteistąjį charakterizuojančių ir visų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, kad apylinkės teismo paskirta bausmė – laisvės atėmimas, nustatant jos dydį mažesnį nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo pagrindams. Vertinti paskirtą bausmę kaip per griežtą nėra jokio pagrindo. Juolab, kad apylinkės teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis gailėjosi ir pripažino padaręs nusikalstamą veiką, o baudžiamoji byla buvo išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir sumažino nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį vienu trečdaliu. Aplinkybių, sudarančių pagrindą dar labiau švelninti apeliantui skirtą bausmę, teisėjų kolegija nenustatė.

13. Pagrindžiant šią išvadą, pažymėtina, kad R. K. padarė labai šiurkštų ir pavojingą Kelių eismo taisyklių pažeidimą – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatyta daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio (1,5 promilių neblaivumas). Veiksmus, už kuriuos nuteistas, apeliantas atliko mieste, pakankamai judrioje gatvėje tai yra, kur eisme dalyvaujančių asmenų skaičius nėra mažas. Toks veikimas neabejotinai sukėlė pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, todėl padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas visuomenei yra akivaizdus. Nors jokios materialios pasekmės dėl aptariamo įvykio nekilo, tačiau jo veiksmai neabejotinai kėlė didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ar net gyvybei. Pažymėtina, kad žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių, kurias gindamas įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į veikos pavojingumą, kelių transporto priemonės vairavimą, apsvaigus nuo alkoholio, kai pažeidėjo kraujyje yra daugiau negu 1,51 promilės alkoholio, priskyrė nusikaltimams, numatydamas už tai baudžiamąją atsakomybę. Esant šių duomenų visumai teigti, jog nuteistajam paskirta 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė buvo paskirta nepagrįstai ir yra per griežta, nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

14. Iš apeliacinio skundo turinio, jame dėstomų argumentų matyti, kad nuteistasis prašo jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytas švelnesnes bausme – baudą ar areštą. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas yra siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-186-942/2015). Vertinamu atveju tokios aplinkybės nėra nustatytos. R. K. apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis nepažeidinėja Kelių eismo taisyklių, kad paskyrus laisvės atėmimo bausmę nebuvo kam pasirūpinti sunkiai sergančia mama, neduoda pagrindo manyti, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Iš tiesų prie apeliacinio skundo pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistojo R. K. motinai reikalinga nuolatinė pagalba ir priežiūra, nes dėl sveikatos būklės jai nustatytas didelis specialiųjų poreikių lygis, tačiau šios aplinkybės nesustabdė nuteistojo nuo naujos nusikalstamo veikos padarymo. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis ilgą laiką nesirūpino savo motina, nes atlikinėjo ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Taip pat iš ikiteisminio tyrimo metu duotų R. K. parodymų akivaizdu, kad jis nėra vienintelis vaikas šeimoje ir tik jis galintis prižiūrėti motiną, nes dar turi ir brolį, kuriam ir priklausė automobilis, su kuriuo buvo padaryta nusikalstama veika. Todėl šiuo atveju galima spręsti, kad R. K. motina neliks be priežiūros. Teisėjų kolegijos vertinimu, R. K. padaryto nusikaltimo pobūdis ir pavojingumas, jo asmenybę charakterizuojantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis gali būti pasiekta jam paskyrus tik griežčiausios rūšies, tai yra laisvės atėmimo, bausmę, o ne, kaip jis prašo apeliaciniu skundu, baudą. Nors nuteistasis teigia, kad turi galimybę sumokėti baudą, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu šie apeliacinio skundo argumentai kelia pagrįstų abejonių, nes iki šiol R. K. niekur nedirba.

15. Išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, jog pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas bausmę R. K., padaryto nusikaltimo, kvalifikuoto pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, pavojingumą įvertino tinkamai, atsižvelgė į visumą kitų bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje. Sprendimas skirti mažesnę, negu vidurkis, laisvės atėmimo bausmę yra priimtas tinkamai taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą ir jos individualizavimą, yra išsamiai motyvuotas.

16. Taip pat atmetami nuteistojo apeliacinio skundo argumentai ir dėl nepagrįstai skirtos bausmės subendrinimo su neatlikta bausmės dalimi. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. K. lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos neatlikęs 2 (dviejų) mėnesių ir 19 (devyniolikos) dienų laisvės atėmimo bausmės, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams 2023 m. birželio 13 d. nutartimi patvirtinus 2023 m. gegužės 25 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos Marijampolės kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimų vietų įstaigos komisijos nutarimą Nr. RV-20-4189 (b. l. 62–65). Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos laikytinas sąlyginiu atleidimu nuo bausmės. Sąlyginai atleistas nuo laisvės atėmimo bausmės asmuo bausmės toliau neatlieka, jis paleidžiamas į laisvę, tačiau neatliktos bausmės laikotarpiu vykdoma probuojamo asmens priežiūra. Sąlyginis atleidimas nuo bausmės gali baigtis nuteistojo grąžinimu į pataisos namus toliau atlikti bausmės, jei jis pažeidžia jam nustatytas sąlygas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad vienas iš probacijos vykdymo nutraukimo pagrindų – naujo nusikaltimo padarymas neatliktos bausmės laikotarpiu, kuris įvertinamas apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu. Tokiu atveju paskirta bausmė bendrinama su neatlikta bausme vadovaujantis BK 64 straipsnio nuostatomis. BK 64 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina, visiškai ar iš dalies bausmes sudėdamas. Atsižvelgiant į nustatytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad naujos nusikalstamos veikos padarymas probacijos laikotarpiu sukelia probuojamajam (nuteistajam) teisines pasekmes, toks asmuo nėra laikomas atlikusiu bausmę suėjus lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos terminui, o jo neatlikta pagal ankstesnįjį teismo nuosprendį paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalis subendrinama su nauju nuosprendžiu paskirta bausme už nusikalstamą veiką, padarytą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, pagal BK 64 straipsnio nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-47-628/2018, 2K-199/2014).

17. Taigi, nežiūrint į tai, jog R. K., jo atžvilgiu apylinkės teismo nuosprendžio priėmimo metu, jau buvo pasibaigęs lygtinio paleidimo laikas, tačiau skundžiamu nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamos veikos padarymą lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos metu tai yra 2023 m. rugpjūčio 15 d., ir tai yra esminis kriterijus, dėl ko bausmės turi būti bendrinamos, todėl pirmosios instancijos teismas, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją pagrįstai pagal BK 64 straipsnio 1 dalį subendrino su 2018 m. rugsėjo 21 d. Kauno apygardos teismo nuosprendžiu skirta ir neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalimi, dėl kurios asmuo buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.

18. Esant šioms aplinkybėms keisti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2023 m. rugsėjo 28 d. nuosprendį, švelninant nuteistajam paskirtą bausmę, nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Indrė AverkienėAlgirdas JaliniauskasAudrius Meilutis