- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-22
- Bylos Nr.
- eI3-211-342/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02199-2022-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- UAB „Katos studija“
- Atsakovas
- Palangos miesto savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai
- Advokatai
- Saulius Urbonavičius
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka vaizdo konferencijos būdu išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Katos studija“ skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl sprendimų panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja UAB„Katos studija“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) kreipėsi su skundu į teismą prašydama panaikinti atsakovės Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė, Administracija) 2022 m. balandžio 22 d. sprendimą Nr. (4.27 E.) D3-1826 bei panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022-07-20 sprendimą Nr. 21R2-121 byloje AG2-83/16-2022, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad UAB “Katos studija” 2022 m. kovo 21 d. pateikė Palangos miesto savivaldybės administracijai paraišką dėl leidimo įrengti išorinę reklamą Kretingos g. išdavimo. Paraiškoje buvo prašoma išduoti leidimą laikotarpiui nuo 2022-05-02 iki 2023-05-01. Kartu su paraiška pareiškėja pateikė išorinės vaizdinės reklamos projektą, parengtą pagal Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. A1-43 patvirtintą Reklamos tipinį projektą, ir 2020-11-03 nuomos sutartį Nr. 20/11/03 dėl žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) dalies nuomos reklaminiam stendui įrengti.
Teigia, kad Palangos miesto savivaldybės administracija nepriėmė jokio sprendimo dėl Paraiškos per nustatytus terminus, tokie Atsakovės veiksmai (neveikimas nustatytais terminais) sukėlė teisines pasekmes – leidimas yra laikomas išduotu, o nepagrįstai pavėluotas Palangos miesto savivaldybės administracijos sprendimas, įformintas skundžiamu sprendimu, nepanaikina laikomo išduotu leidimo. UAB „Katos studija“ sumokėjo vietinę rinkliavą (1908 Eur) už leidimą įrengti išorinę reklamą Vietinės rinkliavos už leidimo įrengti išorinę reklamą savivaldybės teritorijoje išdavimą nuostatų, patvirtintų Palangos miesto savivaldybės tarybos 2011 m. gruodžio 29 d. sprendimo Nr. T2-240 1 punktu, nustatyta tvarka, kadangi atsirado teisinis pagrindas laikyti, kad Paraiškoje prašomas leidimas yra išduotas laikotarpiui nuo 2022-05-02 iki 2023-05-01. Pareiškėja apie tai informavo Atsakovę 2022-04-29 raštu (Priedas Nr. 7), į kurį Pareiškėja jokio atsakymo iš Atsakovės iki šiol negavo, kas leido Pareiškėjai daryti išvadą, kad Atsakovė pripažino šį faktą ir jam neprieštaravo. Akcentuoja, kad ankstesnis leidimas tai pačiai išorinei reklamai įrengti Palangos miesto savivaldybės administracijos buvo išduotas 2021-11-12 Nr. (17.29.)-RS6-124, kuris galiojo iki 2022-05-01. Šis leidimas, kaip ir visi kiti ankstesni leidimai, buvo išduotas analogiškam reklaminiam stendui toje pačioje vietoje (Palanga-Šiauliai kelio A11 kelio dešinėje pusėje, išorinės reklamos plotas – 18 kv. m) įrengti, kaip ir buvo prašoma Paraiškoje, t.y. pagal parengtą Išorinės vaizdinės reklamos projektą, suderintą 2020-12-03. Atsakovė išdavė UAB „Katos studija“ leidimus įrengti ginčo reklaminį stendą nuo 2013-12-16. Kiekvieną kartą, siekiant gauti leidimą reklaminio stendo įrengimui, Pareiškėja atlikdavo visus reikiamus veiksmus, pateikdavo visus privalomus dokumentus bei gaudavo derinimus (įskaitant pačios Atsakovės kiekvieną kartą gautus derinimus, VĮ Klaipėdos regioniniai keliai 2013 m. gautą derinimą) ir leidimus.
Nurodo, kad nuo 2013 m. pabaigos pareiškėja nebuvo gavusi jokių skundų, pranešimų ar kt. dėl ginčo reklaminio stendo neatitikimo teisės aktams, pranešimų dėl galimo leidimo naudojimo pažeidimo ar reikalavimų šį stendą pašalinti. Tačiau nors esminės aplinkybės dėl objekto, kuriam paraiškoje buvo prašoma išduoti leidimą, nepasikeitė, t.y. buvo prašoma išduoti leidimą tai pačiai išorinei reklamai toje pačioje vietoje, tačiau atsakovė, būdama viešojo administravimo subjektu, kuriai taikomi Viešojo administravimo įstatyme įtvirtinti principai, ginčijamu PMSA sprendimu priėmė priešingą sprendimą – atsisakyti išduoti leidimą, t.y. nepratęsti 2021-11-12 išduoto leidimo (įrengti išorinę reklamą).
Pareiškėjos atstovas prašo skundą tenkinti skunde išdėstytais motyvais.
Atsiliepimas
Atsakovė Palangos miesto savivaldybės administracija teikdama skundą nesutinka su juo ir prašo atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą. Nurodė, kad komisija įvertinusi visus įrodymus, nusprendė, jog ginčo vieta, kurioje pareiškėja prašė išduoti leidimą yra magistralinio kelio A11 Šiauliai-Palanga apsaugos zonoje. Teigia, kad įrenginys aiškiai stovi už Palangos savivaldybės ženklo „Palanga“. Administracija šią ginčo vietą vertino kaip magistralinio kelio atkarpą ir taikė jos atžvilgiu aktualų teisinį reguliavimą. Mano, kad magistralinis kelias A11 Šiauliai-Palanga yra valstybinės reikšmės kelias. Nurodo, kad išorinė reklama neatitinka Reklamos įstatymo 12 straipsnyje numatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų, todėl projektas negalėjo būti suderintas, leidimas pagrįstai nepratęstas. Aplinkybė, kad specialusis planas leidžia ginčo vietoje įrengti reklamos įrenginį nereiškia, kad gali būti nepataisomi aukščiau paminėtais įstatymais nustatyti imperatyvūs draudimai, todėl tai nekeičia ginčo situacijos vertinimo. Paaiškina, kad nagrinėjamo ginčo kontekste svarbu paminėti, kad leidimų (licenzijų) išdavimas įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka yra savarankiškoji (Konstitucijos ir įstatymų nustatyta (priskirta))savivaldybės funkcija (LR vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 39 punktas). Tai reiškia, kad savivaldybių institucijos pagal joms įstatymų apibrėžtą kompetenciją veikia laisvai ir savarankiškai, kai įgyvendinant įstatymus, yra priimami atitinkami sprendimai. Nurodo, kad 2022-03-21 dienos UAB „Katos studija“ sprendimas nebuvo parengtas per 20 darbo dienų numatytą terminą, nes tam buvo pateisinama priežastis - darbo krūvis, atostogos, nedarbingumas, todėl atsakymas buvo paruoštas šiek tiek vėliau. Nors savivaldybės administracija pažeidė numatyta VAĮ nustaytą 20 dienų terminą, per kurį turėjo priimti sprendimą dėl paraiškos ir projekto derinimo, iš esmės elgėsi pakankamai operatyviai ir atsakingai –praėjus pakankamai neilgam laiko tarpui (3 dienoms). Nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos esminės procedūros ir tai sutrukdė priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą
Akcentuoja, kad komisija vadovaudamasi teismų praktika, teisingai įvertino skundžiamo sprendimo turinį. Mano, kad sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje numatytus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus –suraytas aiškiai, nurodyti atsisakymo pratęsti leidimą, nederinti projekto, atmesti paraišką teisiniai ir faktiniai pagrindai, sprendimas priimtas įgalioto asmens, nurodyta jo apskundimo tvarka. Sprendime nurodyta aiški projekto nederinimo ir leidimo nepratęsimo priežastis, pagrįsta tiek teisinėmis, tiek ir faktinėmis aplinkybėmis. Mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti.
Akcentuoja, kad paraiška negali būti tinkamai suderinama, nes išorinės reklamos įrengimas magistraliniame kelyje A11 Šiauliai-Palanga prieštarautų imperatyvioms įstatymo normoms.
Atsiliepimas
Atsakovė prašo atmesti pareiškėjo skundą ir palikti galioti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022-04-22 raštą Nr. (4.27.E)D3-1826 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą, prie Kretingos g., esančioje valstybinės reikšmės dėl magistralinio kelio Nr. A11 Šiauliai-Palanga atkarpoje (dešinėje pusėje) panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus bei Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022-07-20 sprendimą byloje Nr. AG2/83/16-2022 palikti nepakeistą.
Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu prašo skundą atmesti atsiliepime išdėstytais motyvais.
Trečiasis suinteresuotas asmuo Viešoji įstaiga Lietuvos automobilių kelių direkcija pateikė atsiliepimą, kuriame prašo skundą atmesti ir nurodo, kad remiantis Kelių įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi draudžiama įrengti išorinę reklamą keliuose, virš kelių, kelių juostose. Pagal šio straipsnio 3 dalį specialiosios žemės naudojimo sąlygos kelių apsaugos zonose nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme. Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktą kelių apsaugo zonose draudžiama įrengti išorinę reklamą. Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas įrengti išorinę reklamą keliuose, virš kelių, kelių juostose ir apsaugos zonose. Teigia, kad Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 10 punkte nustatyta, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje ir kituose išorinės reklamos draudimą nustatančiuose teisės aktuose nustatytais atvejais. Paminėtų įstatymų nuostatomis įtvirtintas imperatyvus draudimas kelio apsaugos zonose įrengti išorinę reklamą. Vadovaudamasi teisės aktų reikalavimais Kelių direkcija negali sutikti su pareiškėjos argumentais dėl ginčijamos išorinės lauko reklamos buvimo teisėtumo, kadangi pareiškėjos pageidavimas skelbti reklamą nurodytoje vietoje neatitinka imperatyvaus teisinio reguliavimo. Atsižvelgiant į galiojantį ginčo teisinių santykių reglamentavimą, Kelių direkcija 2022 m. sausio 31 d. raštu Nr. 2-1579, išsiųstu 2022 m. kovo 10 d., pareiškėjai ir atsakovei, nurodė, kad kelio juostoje ir kelio apsaugos zonoje, kuria laikoma sankryža, reklaminiame stende negali būti skleidžiama jokia išorinė reklama iki kol atsakovė neperims kelio Nr. 2253 ir kelio Nr. A11 atkarpų, kaip numatyta pagal pasirašytą bendradarbiavimo sutartį su Kelių direkcija. Remiasi Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi nurodyta, kad Kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kaip numatyta Kelių įstatymo 19 straipsnio 2 dalyje, saugaus eismo priemonės įgyvendinamos projektuojant, tiesiant, statant, rekonstruojant, taisant (remontuojant) ir prižiūrint kelius vadovaujantis Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais normatyviniais statybos techniniais dokumentais. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 4 straipsnyje nustatyti eismo saugumo principai, tarp jų – principai, numatantys, kad eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės užtikrinimas yra svarbiau negu ūkinės veiklos ekonominiai rezultatai, kad būtinas asmens, visuomenės ir valstybės interesų įvertinimas ir derinimas užtikrinant saugų eismą ir kita. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 3, 8 dalių nuostatas, eismo saugumas užtikrinamas priimant eismo saugumo užtikrinimą reglamentuojančius teisės aktus, Lietuvos Respublikos standartais ir kitais normatyviniais teisės aktais, taip pat vykdant valstybinę įstatymų ir kitų eismo saugumo užtikrinimą reguliuojančių teisės aktų vykdymo priežiūrą ir kontrolę. Atsižvelgia į paminėtas nuostatas, eismo dalyvių sveikatos ir gyvybės (taip pat ir turto saugumo) užtikrinimas šiuo atveju yra svarbesnis už pareiškėjos interesą savo ekonominiais tikslais įrengti išorinę reklamą kelių apsaugos zonoje, tuo labiau, nesant tam teisinio pagrindo.
Teigia, kad Kelių direkcija nesutinka su pareiškėjos teiginiais, kad atsakovei nepriėmus sprendimo dėl paraiškos per Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje nustatytus terminus, leidimas yra laikomas išduotu, o pavėluotas Sprendimas nepanaikina laikomo išduotu leidimo. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju paraiškai nagrinėti skirtas 20 darbo dienų terminas buvo praleistas vos 3 darbo dienas dėl objektyvių priežasčių. Šiuo atveju, atsižvelgiant į leidimo nepratęsimo priežastis, termino praleidimas (ypač toks nežymus) negali sąlygoti pagrindo netaikyti imperatyvių teisės aktų nuostatų ir laikyti, kad leidimas įrengti išorinę reklamą išduotas, kai tai akivaizdžiai prieštarauja teisės aktų reikalavimams. Pažymėtina ir tai, kad kaip matyti iš atsakovės pateiktų duomenų, leidimo įrengti išorinę reklamą pratęsimui yra ir kitų kliūčių, nes nėra visų žemės sklypo, kuriame įrengtas reklamos stendas, savininkų sutikimo dėl naudojimosi sklypu ir jame įrengtu stendu.
Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. balandžio 22 d. sprendimo Nr. (4.27 E.) D3-1826 „Dėl išorinės reklamos įrengimo“ bei Lietuvos Administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2022 m. liepos 20 sprendimo Nr. 21R2-(AG2-83/16-2022) teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatytos aplinkybės
Iš teismui pateiktų rašytinių dokumentų nustatyta, kad Administracija 2013 m. gruodžio 16 d. pareiškėjai išdavė Leidimą išorinei reklamai įrengti, kuris buvo tęsiamas. 2021-11-12 išduotas tai pačiai išorinei reklamai įrengti. Pareiškėja pateikė 2022-03-21 paraišką dėl leidimo laikotarpiui nuo 2022-05-02 iki 2023-05-01 įrengti išorinę reklamą Kretingos g., Palangoje. Atsakovė 2022-04-22 priėmė sprendimą, kuriuo nepratęsė 2021-11-12 išduoto leidimo įrengti išorinę reklamą bei nederina naujo reklamos projekto turinio, nes VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija 2022-02-01 nederino pagal pareiškėjo paraišką įrengti išorinę reklamą valstybinės reikšmės rajoninio kelio nr. 2253 Palanga-Graudūšiai ir valstybinės reikšmės magistralinio kelio Nr. A11 Šiauliai-Palanga sankirtoje. Atsakovės sprendimo teisiniu pagrindu nurodytas Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Kelių įstatymo 13 straipsnio 2 dalis, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktas. Faktiniu pagrindu – Direkcijos Raštas. Taip pat Sprendime nurodyta pareiškėjai sekti skelbiamą informaciją dėl kelio A11 Šiauliai–Palanga perdavimo Palangos miesto savivaldybei ir pakartotinai kreiptis su Paraiška arba kreiptis į Direkciją ir gauti sutikimą dėl išorinės reklamos įrenginio ginčo vietoje. Trečiojo suinteresuoto asmens priimtas raštas Nr. (6.11)2-1579 įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčytas.
Dėl atsakovės 2022-04-22 sprendimo
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Reklamos įstatymas, Kelių įstatymas, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas (toliau – ir Sąlygų įstatymas), Viešojo administravimo įstatymas
(toliau – ir VAĮ), Prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl prašymų ir skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Prašymų ir skundų nagrinėjimo taisyklės), Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 4-670 patvirtintos Išorinės reklamos įrengimo taisyklės (minėta, toliau – ir Taisyklės), Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. spalio 9 d. įsakymu Nr. A1-1014 patvirtintas Leidimo įrengti išorinę reklamą Palangos miesto savivaldybės teritorijoje išdavimo tvarkos aprašas (minėta, toliau – ir Tvarkos aprašas) ir kiti teisės aktai.
Esminiai išorinės reklamos įrengimo reikalavimai nustatyti Reklamos įstatymo 12 straipsnyje.
Pagal Reklamos įstatymo 12 straipsnio 5 dalį išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, architektūrą, statybą, kultūros paveldo objektų ir kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą, eismo saugumą ir valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis, savivaldybės institucijos patvirtintais išorinės reklamos specialiojo teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, ir (ar) juose nustatytais išorinės reklamos įrengimo reglamentais, o tuo atveju, kai išorinė reklama įrengiama pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo projektą, – ir savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintais tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo reikalavimais.
Reklamos įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad leidimus įrengti išorinę reklamą išduoda savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija, vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklėmis. Nagrinėjamu atveju skundžiamą sprendimą neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą priėmė savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija - Kauno miesto savivaldybės administracija.
Imperatyvius draudimus įrengti išorinę reklamą reglamentuoja Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, kuri, be kitų draudimų, numato, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint žemę, statinius ar kitus objektus, ant kurių ji įrengiama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens (toliau – savininkas) sutikimo (Reklamos įstatymo 12 str. 1 d. 4 p.). Analogiškas imperatyvus draudimas įtvirtintas ir Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 10 punkte. Atitinkamai pagal Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 21.2 punktą, pareiškėjas leidimą išduodančiai institucijai, be kitų dokumentų, turi pateikti ir Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytus dokumentus, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas pats yra žemės, statinių, įrenginių ar kitų objektų, ant kurių įrengiama išorinė reklama, savininkas arba kai žemė, statiniai, įrenginiai ar kiti objektai, ant kurių įrengiama išorinė reklama, priklauso savivaldybei nuosavybės teise ar yra valdomi patikėjimo teise.
Reklamos įstatymo 12 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, jog reklaminės veiklos subjektas, norėdamas gauti leidimą, jį išduodančiai institucijai pateikia paraišką išduoti leidimą, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse nustatyto turinio išorinės reklamos įrengimo projektą ir kitus šiose taisyklėse nustatytus leidimui išduoti reikalingus dokumentus. Dokumentai, kuriuos turi pateikti išorinę reklamą ketinantis įrengti pareiškėjas, įvardinti Išorinės reklamos įrengimo taisyklių 21 punkte, Aprašo 5 punkte.
Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalis imperatyviai numato atvejus, kada Leidimas neišduodamas: 1) jeigu pateikiami ne visi, nevisiškai ar neteisingai užpildyti dokumentai leidimui išduoti arba pateikti neteisingi duomenys ir reklaminės veiklos subjektas neįvykdo leidimus išduodančios institucijos reikalavimo per jos nustatytą terminą pašalinti šiuos trūkumus; 2) jeigu numatoma įrengti išorinė reklama neatitinka šiame straipsnyje nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų; 3) reklaminės veiklos subjektas nesumoka savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, tarybos nustatytos vietinės rinkliavos, jeigu vietinės rinkliavos nuostatuose numatyta, kad vietinė rinkliava už leidimo išdavimą turi būti sumokėta prieš išduodant leidimą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pareiškėjai anksčiau jau yra išdavusi leidimus įrengti išorinę reklamą tose Kauno miesto savivaldybės vietose, kurios įvardintos pareiškėjos 2020-12-11, 2020-12-18 bei 2020-12-22 paraiškose : 2020-05-22 išduotas leidimas įrengti išorinę reklamą Raudondvario pl., galiojęs iki 2020-11-01; 2020-05-25 išduotas leidimas įrengti išorinę reklamą A.Juozapavičiaus pr., galiojęs iki 2020-11-01; 2019-08-05 išduotas leidimas įrengti išorinę reklamą Jonavos g., galiojęs iki 2020-08-04.
Reklamos įstatymo 12 straipsnio 11 punkte nustatyta, kad jeigu leidimą turintis reklaminės veiklos subjektas nori gauti naują leidimą, jis leidimą išduodančiai institucijai ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki leidimo galiojimo termino pabaigos turi pateikti dokumentus leidimui išduoti, išskyrus dokumentus, kuriuos reklaminės veiklos subjektas jau yra pateikęs leidimą išduodančiai institucijai turimam leidimui gauti ir juose pateikti duomenys ir (ar) informacija nepasikeitė. Iš esmės analogiška nuostata įtvirtinta ir Aprašo 17 punkte, numatančiame, kad tuo atveju, jeigu pasibaigus leidimo galiojimo terminui reklaminės veiklos subjektas nori gauti naują leidimą, jis Asmenų aptarnavimo poskyriui ne anksčiau nei prieš 40 darbo dienų ir ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki leidimo galiojimo pabaigos Apraše nustatyta tvarka turi pateikti: 17.1. paraišką, kurioje nurodyta Aprašo 5.1 punkte nurodyta informacija, taip pat turimo leidimo numeris ir išdavimo data; 17.2 Aprašo 5.2, 5.4, 5.4-1, 5.5, 5.6 papunkčiuose nurodytus dokumentus, išskyrus atvejus kai jie jau buvo pateikti turimam leidimui gauti; 17.3. objekto, ant kurio įrengta reklama, esamos padėties spalvotą nuotrauką, perkeltą ant A4 formato popieriaus lapo (po nuotrauka turi būti parašytas leidimo turėtojas, išorinės reklamos adresas ir palikta vieta spaudui).
Vertinant Reklamos įstatymo 12 straipsnio 11 punkte bei Aprašo 17 punkte įtvirtintų normų turinį, matyti, kad šiose teisės normose nustatytos supaprastintos sąlygos leidimui gauti tiems subjektams (reikalaujama pateikti mažesnės apimties dokumentus), kurie jau turi leidimą, tačiau tik tuo atveju, jeigu jie dėl naujo leidimo išdavimo į atsakingą savivaldybės instituciją kreipiasi šiose normose nurodytais terminais.
Vadovaujantis Reklamos įstatymo 2 straipsnio 2 ir 8 dalimis reklama apibrėžiama kaip bet kokia forma ir bet kokiomis priemonėmis skleidžiama informacija, susijusi su asmens ūkine komercine, finansine ar profesine veikla, skatinanti įsigyti prekių ar naudotis paslaugomis, įskaitant nekilnojamojo turto įsigijimą, turtinių teisių ir įsipareigojimų perėmimą, o išorinė reklama – reklama, kurios įvairios specialios (stendai, skydai, stulpai, vitrinos ir pan.) ir pritaikytos (pastatų sienos, langai, durys, stogai, laikinieji statiniai, transporto priemonės, oro balionai ir pan.) pateikimo priemonės yra ne patalpose. Pagal Reklamos įstatymo 12 straipsnio 5 dalį išorinė reklama turi būti įrengiama vadovaujantis projektavimą, architektūrą, statybą, kultūros paveldo objektų ir kraštovaizdžio apsaugą, teritorijų planavimą, eismo saugumą ir valstybinės kalbos vartojimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Taisyklėmis, savivaldybės institucijos patvirtintais išorinės reklamos specialiojo teritorijų planavimo dokumentais ir (ar) kompleksinio teritorijų planavimo dokumentais, ir (ar) juose nustatytais išorinės reklamos įrengimo reglamentais, o tuo atveju, kai išorinė reklama įrengiama pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo projektą, – ir savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintais tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo reikalavimais. Leidimus išduoda, apie galimą leidimų galiojimo panaikinimą įspėja, leidimų galiojimą panaikina savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija (toliau – ir leidimą išduodanti institucija, atsakovė), vadovaudamasi šiuo įstatymu ir Taisyklėmis. Leidimą išduodanti institucija patvirtina tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo projektus ir šios išorinės reklamos įrengimo reikalavimus (Reklamos įstatymo 12 straipsnio 7 dalis). Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu konstatuotina, kad leidimus įrengti išorinę reklamą išduoda savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, vykdomoji institucija, o planuojama įrengti išorinė reklama privalo atitikti Reklamos įstatymo, Taisyklių bei kitų teisės aktų reikalavimus. Įvertinus tai, kad pareiškėja siekia įrengti išorinę reklamą Palangos miesto savivaldybės teritorijoje, akivaizdu, jog atsakovė yra tinkamas subjektas vertinti, ar nėra teisinių kliūčių išduoti leidimą įrengti išorinę reklamą.
Išorinės reklamos įrengimo reikalavimus nustato Reklamos įstatymo 12 straipsnis. Minėto
straipsnio 11 dalis nustato, kad jeigu leidimą turintis reklaminės veiklos subjektas (toliau – ir leidimo turėtojas) nori gauti naują leidimą, jis leidimą išduodančiai institucijai ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki leidimo galiojimo termino pabaigos turi pateikti dokumentus leidimui išduoti, išskyrus dokumentus, kuriuos reklaminės veiklos subjektas jau yra pateikęs leidimą išduodančiai institucijai turimam leidimui gauti ir juose pateikti duomenys ir (ar) informacija nepasikeitė. Naujas leidimas išduodamas šio straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Pagal aptariamo straipsnio 10 dalį leidimas išduodamas arba reklaminės veiklos subjektui pateikiamas rašytinis motyvuotas atsisakymas jį išduoti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, o kai reklama įrengiama pagal leidimą išduodančios institucijos patvirtintą tipinio dydžio ir turinio išorinės reklamos įrengimo projektą, – per 10 darbo dienų nuo visų tinkamai įformintų dokumentų leidimui išduoti gavimo. Jeigu per nurodytus terminus leidimą išduodanti institucija neišduoda leidimo ir nepateikia motyvuoto rašytinio atsisakymo išduoti leidimą, laikoma, kad leidimas išduotas. Taisyklių 25 punktas nukreipia į aukščiau nurodytą Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalį. Analogiški terminai nustatyti ir Tvarkos aprašo 15 punkte.
Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalis nustato leidimo neišdavimo pagrindus, kurie yra:
1) pateikiami ne visi, nevisiškai ar neteisingai užpildyti dokumentai leidimui išduoti arba pateikti
neteisingi duomenys ir reklaminės veiklos subjektas neįvykdo leidimus išduodančios institucijos
reikalavimo per jos nustatytą terminą pašalinti šiuos trūkumus; 2) numatoma įrengti išorinė reklama
neatitinka šiame straipsnyje nustatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų; 3) reklaminės veiklos subjektas nesumoka savivaldybės, kurios teritorijoje įrengiama išorinė reklama, tarybos nustatytos vietinės rinkliavos, jeigu vietinės rinkliavos nuostatuose nustatyta, kad vietinė rinkliava už leidimo išdavimą turi būti sumokėta prieš išduodant leidimą. Vienas iš reklamos įrengimo reikalavimų –reklamos įrengimo vieta. Pagal Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktą draudžiama įrengti išorinę reklamą keliuose, virš kelių, kelių juostose ir apsaugos zonose. Išorinę reklamą įrengti taip pat draudžiama gatvėse ir prie jų, jeigu ji gali užstoti technines eismo reguliavimo priemones, pabloginti matomumą, akinti eismo dalyvius, kelti pavojų eismo dalyviams. Draudžiama naudoti išorinę reklamą, imituojančią kelio ženklus ir (ar) naudojančią kelio ženklų simboliką. Būtent ši teisės norma nurodyta skundžiamo Sprendimo teisiniu pagrindu. Analogiškas draudimas įrengti išorinę reklamą keliuose, virš kelių, kelių juostose, numatytas ir Kelių įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje. Sąlygų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 2 punktu numatytas draudimas kelių apsaugos zonoje įrengti išorinę reklamą. Taisyklių 10 punktas taip pat įtvirtina draudimą įrengti išorinę reklamą Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje ir kituose išorinės reklamos draudimą nustatančiuose teisės aktuose nustatytais atvejais. Analogiškai Reglamento „Automobilių keliai“ 182 punktas numato draudimą kelio apsaugos zonoje statyti reklaminius stendus, plakatus ir kitą su eismo organizavimu nesusijusių informaciją Kelių įstatyme nustatytais atvejais.
Apibendrinant aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, jog įstatymų leidėjas, siekdamas sureguliuoti teisinius santykius, numato imperatyvų draudimą išorinę reklamą įrenti keliuose, virš kelių, kelių juostose, kelio apsaugos zonoje. Tai reiškia, jog minėtose vietose išorinės
reklamos įrenginys negali būti įrengiamas, ir teisinio vertinimo negali keisti jokios papildomos aplinkybės.
Nagrinėjamu atveju susiklostė faktinė situacija, jog atsakovė iki paraiškos pateikimo eilę metų išduodavo leidimus įrengti išorinės reklamos įrenginį ginčo vietoje. Tačiau skundžiamu sprendimu atsisakė pratęsti leidimo galiojimą, netenkino paraiškos, nederino projekto. Atsižvelgiant
į proceso šalių argumentus, byloje sprendžiama: 1) ar ginčo vieta patenka į teisiniame reglamentavime nurodytas vietas, kuriose draudžiama įrengti reklamos įrenginius; 2) ar nagrinėjant
paraišką ir projektą padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, ypač vertinant terminus sprendimui
priimti.
Nustatyta, jog 0,8956 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso 9 savininkams. Visam žemės sklypui taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos – kelių apsaugos zonos (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo 9.3 punktas, 1 t., b. l. 169–173). Pagal 2020 m. lapkričio 5 d. žemės nuomos sutartį, žemės sklypo dalies (1800/9100 dalis), (duomenys neskelbtini), savininkas M. S. šią žemės sklypo dalį išnuomojo pareiškėjai, suteikiant teisę eksploatuoti nuomininkui priklausantį stendą laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. (1 t., b. l. 87–88). Tačiau teismo vertinimu nuomos sutartimi nustatomos teisės ir pareigos nepaneigia aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu nustatytų draudimų įrengti išorinės reklamos įrenginius kelio apsaugos zonose. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus: projektą, specialiojo plano brėžinį, ankstesnių leidimų turinį, 2020 m. projekto turinį, reklamos vizualizaciją, pateiktą 2018 m. projekte,
Direkcijos rašto turinį, spredžia, jog ginčo vieta, kurioje pareiškėja prašė išduoti leidimą įrengti reklamos įrenginį, yra magistralinio kelio A11 Šiauliai–Palanga apsaugos zonoje. Iš pateiktame projekte nurodytos esamos reklamos įrenginio situacijos aiškiai matyti, jog reklamos įrenginys stovi už Palangos savivaldybės ženklo, ir ginčo vieta nėra už miestą žyminčio ženklo „Palanga“. Nors ši kelio atkarpa ir sutampa su Kretingos gatve, tačiau laikytina, jog nagrinėjamu atveju atsakovė pagrįstai ginčo vietą vertino kaip magistralinio kelio atkarpą ir taikė jos atžvilgiu aktualų teisinį reguliavimą. Atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjos argumentas, jog šiuo atveju turėjo būti taikomas Kelių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas kaip specialioji teisės norma. Teismas laiko, jog įtvirtintas imperatyvus draudimas įrengti reklamą kelio apsaugos zonoje negali būti paneigiamas Kelių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuris apskritai įtvirtina kelio apsaugos zonas. Vadovaujantis Vyriausybės 1999 m. birželio 9 d. nutarimo Nr. 757 patvirtinto Valstybinės reikšmės automobilių kelių sąrašo 11 punktu, magistralinis kelias A11 Šiauliai–Palanga yra valstybinės reikšmės kelias. Pažymėtina, jog Sąlygų įstatymo 18 straipsnio 1 dalis nustato, jog magistralinio kelio apsaugos zona – žemės juosta po 70 metrų į abi puses nuo kelio briaunų. Kadangi nagrinėjamu atveju žemės sklype prašomas įrengti išorinės reklamos įrenginys yra 20 metrų nuo kelio briaunų, akivaizdu, jog tai nėra suderinama ne tik su Reklamos įstatymo, bet ir Sąlygų įstatymo nuostatomis. Aplinkybė, jog ankstesniais laikotarpiais leidimai išorinės reklamos įrengimui buvo išduodami toje pačioje ginčo vietoje, ir nebuvo vertinamas draudimas įrengti reklamą kelio apsaugos zonoje, negali sąlygoti leidimo įrengti išorinę reklamą išdavimo procedūrų bei reikalavimų nepaisymo. Kiekvienu konkrečiu atveju paraiškos turi būti nagrinėjamos ad hoc (lot. k. šiuo atveju), vertinant teisinį reglamentavimą, pateiktų įrodymų turinį. Taigi aplinkybė, jog
ankstesniais laikotarpiais leidimai ginčo vietoje įrengti reklamą buvo išduodami, nereiškia, jog atsakovė privalėjo priimti priešingą sprendimą. Iš Direkcijos rašto turinio nustatyta, jog UAB „Katos grupei“ nustatytas įpareigojimas per mėnesį nuo Rašto gavimo dienos pašalinti išorinę reklamą, esančią magistralinio kelio Nr. A11 Šiauliai–Palanga sankirtoje (žiede). Komisijos vertinimu, nors ir pateiktose fotonuotraukose bei Direkcijos rašte nėra nurodomas ginčo vietoje esantis reklamos įrenginys, tačiau tai nereiškia, jog atsakovė negalėjo remtis trečiojo suinteresuoto asmens pozicija dėl reklamos įrenginių, esančių magistralinio kelio Šiauliai–Palanga apsaugos zonose, vertinant imperatyvų teisinį reglamentavimą dėl reklamos įrengimo kelio apsaugos zonoje. Teismas sutinka su atsakovės padaryta išvada, jog išorinė reklama neatitinka Reklamos įstatymo 12 straipsnyje numatytų išorinės reklamos įrengimo reikalavimų, todėl projektas negalėjo būti suderintas, leidimas pagrįstai nepratęstas. Nors skundžiamame akte ir nenurodytas konkretus Reklamos įstatymo 12 straipsnio 12 dalyje numatytas leidimo neišdavimo pagrindas, tačiau aiškiai nurodytas minėto straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuris ir reiškia reklamos neatitikimą nustatytiems reikalavimams, todėl pareiškėja turėjo ir galėjo suprasti Projekto nederinimo, Leidimo nepratęsimo priežastį. Aplinkybė, kad Specialusis planas leidžia ginčo vietoje įrengti reklamos įrenginį nereiškia, jog gali būti nepaisomi aukščiau paminėtais įstatymais nustatyti imperatyvūs draudimai, todėl tai nekeičia ginčo situacijos vertinimo. Pasisakant dėl pareiškėjos argumento, jog Direkcija nėra tinkamas subjektas spręsti dėl reklamai taikytinų reikalavimų, atkreiptinas dėmesys į Kelių įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatas, nustatančias, jog valstybinės reikšmės keliai išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei. Juos turto patikėjimo teise valdo, naudoja ir jais disponuoja valstybės įmonė Lietuvos automobilių kelių direkcija. Pažymėtina, kad turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo sudaro nuosavybės teisės turinį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 straipsnio 1 dalis). Turto patikėjimo teisė (šiuo atveju, kelio, kaip nuosavybės objekto) – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. Turto patikėjimo teisės turinį sudaro tai, kad valstybės ar savivaldybės įmonės, įstaigos, organizacijos valdo, naudoja atitinkamai valstybės ar savivaldybės joms perduotą turtą, juo disponuoja savo įstatuose (nuostatuose), taip pat valstybės ar savivaldybių įmonių, įstaigų, organizacijų veiklą reglamentuojančiuose norminiuose aktuose nustatyta tvarka bei sąlygomis, nepažeisdamos įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.106 straipsnio 1 dalis; 4.109 straipsnio 1 dalis). Kelią (tame tarpe ir magistralinį) be kitų elementų sudaro ir kelio apsaugos zona (Kelių įstatymo 2 straipsnio 5 dalis), t.y. ta kelio dalis, kurioje pareiškėja ketina statyti reklaminį įrenginį. Sistemiškai įvertinus aukščiau nurodytų teisės normų turinį, darytina išvada, jog Direkcija yra tinkamas subjektas, turintis teisę spręsti dėl reklamos įrenginio pastatymo kelio apsaugos zonoje, kiek tai susiję su saugaus eismo organizavimu, ir šiuo klausimu pateikti nuomonę, o sprendimą dėl Leidimo išdavimo/neišdavimo priima savivaldybės vykdomoji institucija, kuri turi teisę remtis Direkcijos pateikta informacija. Pareiškėja laiko, kad sprendimas priimtas pažeidus aukščiau nurodytame teisiniame reglamentavime įtvirtintus terminus leidimo išdavimui, todėl leidimas yra laikomas išduotu, o nepagrįstai pavėluotas atsakovės sprendimas nepanaikina laikymo leidimo išduotu. Teismas laiko, jog tokios teisinės sprendimo dėl leidimo priėmimo/nepriėmimo pasekmės galėtų būti taikomos tik tokiu atveju, jei leidimo išdavimas būtų suderintas su teisės aktų nuostatomis. Priešingu atveju susiklostytų teisinė situacija, jog procedūrinis pažeidimas dėl sprendimo nepriėmimo nustatytu terminu lemtų leidimo išdavimą, nepaisant imperatyvių įtvirtintų draudimų dėl išorinės reklamos įrengimo. sutinka su atsakovės nurodyta aplinkybe, jog Projektas nebuvo teikiamas pagal Palangos miesto savivaldybės administracijosdirektoriaus 2022 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. A1-43 patvirtintą Reklamos tipinį projektą. Pareiškėjos pateiktas projektas ir reklamos tipinis projektas savo turiniu skiriasi, todėl darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju paraiška turėjo būti išnagrinėta per Reklamos įstatymo 12 straipsnio 10 dalyje nustatytą 20 darbo dienų terminą. Ginčo, jog terminas praleistas, byloje nėra. Nustatyta, jog Paraiška išnagrinėta per 23 darbo dienas, sprendimas pratęsti bendrą paraiškos nagrinėjimo terminą nebuvo priimtas. Ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (LVAT 2019 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3925-968/2019; 2019 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1420-261/2019). Šiuo atveju atsakovė, nors ir pažeidė VAĮ nustatytą 20 dienų terminą, per kurį turėjo priimti sprendimą dėl paraiškos ir projekto derinimo, iš esmės elgėsi pakankamai operatyviai ir atsakingai – praėjus pakankamai neilgam laiko tarpui (3 dienoms) pareiškėjai išsiuntė ginčijamą sprendimą. Nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos esminės procedūros ir tai sutrukdė priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą, taigi aptartos aplinkybės išsamaus sprendimo teisėtumui įtakos neturi. Teismas vertina šį pažeidimą kaip procedūrinio pobūdžio pažeidimą ir laiko, jog Paraiškos išnagrinėjimo termino praleidimas nereiškia leidimo išdavimo ir negali paneigti teisiniame reguliavime įtvirtinto imperatyvaus draudimo reklamą įrengti kelio apsaugos zonoje. Atsakovė neturi teisės išduoti leidimo pažeisdama imperatyvius teisės aktų reikalavimus ir aplinkybės, jog sumokėta vietinė rinkliava, anksčiau išduoti leidimai ginčo vietoje, nekeičia teisinio vertinimo.
Apibendrinant aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, akivaizdu, jog įstatymų leidėjas, siekdamas sureguliuoti teisinius santykius, numato imperatyvų draudimą išorinę reklamą įrenti keliuose, virš kelių, kelių juostose, kelio apsaugos zonoje. Tai reiškia, jog minėtose vietose išorinės
reklamos įrenginys negali būti įrengiamas, ir teisinio vertinimo negali keisti jokios papildomos aplinkybės.
Įvertinus skundžiamo sprendimo turinį, laikytina, jog sprendimas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalyje numatytus administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus surašytas aiškiai, nurodyti atsisakymo pratęsti leidimą, nederinti Projekto, atmesti Paraišką teisiniai ir faktiniai pagrindai, sprendimas priimtas įgalioto asmens, nurodyta jo apskundimo tvarka. Sprendime nurodyta aiški Projekto nederinimo ir leidimo nepratęsimo priežastis, pagrįsta tiek teisinėmis, tiek ir faktinėmis aplinkybėmis. Darytina išvada, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti skunde ir posėdžio metu pareiškėjos nurodytais motyvais.
Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes ir pateiktų įrodymų visumą teismas konstatuoja, kad atsakovė sprendimu pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjai leidimą įrengti išorinę reklamą pagal jos pateiktą paraišką.
Dėl LAGK sprendimo
Lietuvos Administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius 2022-07-20 priėmė sprendimą Nr. 21R2-(AG2-83/16-2022), kuriuo atmetė pareiškėjos UAB „Katos studija“ patikslintą skundą atsakovei Palangos miesto savivaldybės administracijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcijai dėl 2022-04-22 sprendimo Nr. (4.27.E)D3-1826 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą prie Kretingos g. Esančioje valstybinės reikšmės magistralinio kelio Nr. A11 Šiauliai-Palanga atkarpoje (dešinėje pusėje)“ panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Apibendrinus anksčiau išdėstytą, teismas Komisijos sprendimui iš esmės pritaria ir akcentuoja, kad nebuvo pagrindo kitokiai išvadai, nei padaryta Komisijos sprendime. Pažymėtina, kad skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų Komisijos ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, pareiškėja naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinusi Komisija, iš esmės nenurodė. Komisijos sprendimas yra atitinkantis šiuos teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, o tuo pačiu pagrįstas bei teisingas. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus sprendimo neteisėtumo pagrindų (Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis), todėl tenkinti pareiškėjos skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Atsižvelgus į visas išdėstytas aplinkybes, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 4004,50 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kurios atžvilgiu priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
Šiuo sprendimu konstatuota, kad pareiškėjos skundo reikalavimai panaikinti atsakovės 2022-04-22 sprendimą ir Ginčų komisijos 2022-07-20 sprendimą yra nepagrįsti, todėl ginčas išspręstas ne pareiškėjos naudai, todėl pareiškėjos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas nepriteistinas.
Teismas vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos UAB „Katos grupė“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.