Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. D. ir G. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims VĮ „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, V. R., D. B., S. M., V. R., S. R..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - Nacionalinė žemės tarnyba) nėra gavusi pranešimo apie numatomą palikimo, atsiradusio po A. R. ir J. R. mirties, perėjimą valstybei. Nesutinka su pareiškėjų teigimu, kad jie naudojasi motinai suteikta asmeninio ūkio žeme 2.7400 ha. J. R. nuosavybės teisė atkurta Vilniaus apskrities viršininko 2003-03-20 sprendimu Nr. 89-8X50 vietoje turėtos 1.06 ha žemės buvusių savininkių M. R. ir C. M., suteikiant neatlygintinai nuosavybėn 1.06 ha asmeninio ūkio žemės. Dėl likusios dalies asmeninio ūkio žemės sklypo (1.96 ha ploto projektinis Nr. 397-4) nebuvo sudaryta nuomos sutartis nei su J. R., nei su pareiškėjais, ir žemės sklypas nebuvo suformuotas bei įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Taigi, nustačius, kad asmeninio ūkio žemės sklypu (1.96 ha ploto projektinis Nr. 397-4) nei patikėjai, nei pareiškėjai daugelį metu nesinaudojo, bus pradedama asmeninio ūkio nutraukimo procedūra. Duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjai naudojosi 1,96 ha žemės sklypu, projektinis Nr. 397-4, nėra, priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina aplinkybę, kad šiuo plotu pareiškėjai nesinaudojo. Nepaisant asmeninio ūkio žemės dalies nenaudojimo, jeigu, nagrinėjant šią bylą, teismas nustatys, kad po pareiškėjų tėvo A. R., mirties (mirė 1993-06-06) atsiradusį palikimą pareiškėjų motina J. R., o J. R. mirus (mirė 2004-01-12) palikėjai atliko pareiškime nurodytus veiksmus, t. y. atsiradusį palikimą priėmė pradėdami jį faktiškai valdyti ir valdo kaip savo, neprieštarauja, kad juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas būtų nustatytas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, jog A. R. ir J. R. 1974 m. gruodžio 31 d. sudarė santuoką. Santuokos metu jie susilaukė aštuonių vaikų, iš kurių du yra pareiškėjai A. D. ir G. R.. A. R. mirė 1993 m. birželio 6 d. Po jo mirties liko gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)su priklausiniais: viraline, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkiniu pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei kitais inžineriniais statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjų motina J. R. po sutuoktinio A. R. mirties priėmė jo palikimą pradėdama valdyti paveldimą turtą. Ji liko gyventi namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), naudojosi namuose esančiais baldais, namų apyvokos reikmenimis. Tai patvirtina ir Čiobiškio seniūnijos pažyma apie J. R. prižiūrėtą turtą, kurioje nurodyta, kad po vyro A. R. mirties, jo sutuoktinė J. R. iš karto nepraėjus 6 mėnesiams valdė A. R. turtą, namą ir ūkį.

Pareiškėjų motina J. R. mirė 2004 m. sausio 12 d. (b.l. 8). Be paveldėto A. R. turto, po J. R. mirties liko jos vardu registruotas turtas, kuris priklausė jai asmeninės nuosavybės teise, tai yra 0.7400 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) ir 0.3200 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Po jos mirties į notaro biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo niekas nesikreipė (b.l. 33). Pareiškėjai A. D. ir G. R. faktiniu valdymu priėmė mirusios motinos palikimą ir jį valdo iki šio laiko. Jie pastoviai gyvena po motinos mirties likusiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), deklaruoja čia savo gyvenamąją vietą (b.l. 23-24), yra sudarę sutartį dėl komunalinių atliekų išvežimo (b.l. 31), moka mokesčius už teikiamą elektros energiją bei atliekų tvarkymą (b.l. 38), naudojasi po motinos mirties likusiais baldais ir namų apyvokos daiktais, jie suremontavo pastatus. Teismo posėdžio metu suinteresuoti asmenys V. R., V. R. ir S. R. bei pareiškėja A. D. nurodė, kad A. D. name įstatė plastikinius langus, įrengė namų šildymo katilą, nudažė namo sienas, pastatė malkinę, šiltnamį, naują lauko tualetą. Pareiškėjas G. R. suremontavo ūkinį pastatą, jį įsirengė ir ten dabar gyvena. Be to, pareiškėjai tvarko namo aplinką, šienauja žolę, sodina daržus. Tai patvirtina ir Čiobiškio seniūnijos pažyma apie J. R. prižiūrėtą turtą, kurioje nurodyta, kad po vyro A J. R. mirties iš karto jos turtą perėmė ir valdė vaikai.

P. C. patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalį CK penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo teisiniams santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus CK, t. y. nuo 2001 m. liepos 1 d. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjai prašo nustatyti palikimo, atsiradusio 1993 m. mirus jų tėvui, priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal tuo metu galiojusią teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Tuo atveju, kai įpėdinis nesikreipia į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, bet faktiškai savo veiksmais priima palikimą, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, šis faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Dėl šio fakto nustatymo taip pat gali tekti kreiptis tada, kai paveldimas nekilnojamasis ar kitas registruotinas turtas. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas palikimo priėmimą reglamentuojančias teisės normas, yra pabrėžęs, jog palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė – aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; norint įrodyti, kad įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatyme nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, jog įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu ir turto priežiūrą, pradėtus iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teisės; vien nurodyti veiksmai vienareikšmiškai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą turtu kaip nuosavybe (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje E. J., G. G. v. R. M., T. Š., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2001 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje G. Š. v. M. Š., V. K. IĮ ir kt., bylos Nr. 3K-3-442/2001, kt.). Taigi asmuo, grindžiantis savo reikalavimus palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis kaip įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo.

Iš pareiškėjų pareiškime nurodytų aplinkybių ir jų paaiškinimo teismo posėdžio metu matyti, kad pareiškėjų motina J. R. po sutuoktinio mirties pradėjo naudotis palikėjo turtu kaip savu. Ji gyveno palikėjo name, naudojosi jame esančiais daiktais, mokėjo mokesčius. Atitinkamai ir pareiškėjai po savo motinos J. R. mirties pradėjo naudotis jos turtu kaip savu – gyveno po motinos mirties likusiame name, mokėjo mokesčius, naudojosi name buvusiais baldais ir daiktais, dirbo motinai priklausančią žemę. Tai patvirtina ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie mokesčius ir sudarytas sutartis. Šiuos veiksmus pareiškėjų motina atliko nedelsiant, nepraleidusi tuo metu galiojančiuose teisės aktuose nustatyto šešių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino, o pareiškėjai po motinos mirties šiuos veiksmus atliko per 3 mėnesius. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog pareiškėjų motina J. R. po sutuoktinio mirties ir pareiškėjai po motinos mirties turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo. Pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turinčius faktus, kad J. R. po savo sutuoktinio A. R. mirties faktiškai pradėjo valdyti jo turtą ir priėmė palikimą ir kad pareiškėjai A. D. ir G. R. po savo motinos J. R. mirties faktiškai pradėjo valdyti jo turtą ir priėmė palikimą (CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str.).

Ginčo, jog minėtas turtas yra palikėjų nuosavybė, byloje nėra. Juridinis faktas nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą nuosavybės teisėms įregistruoti.

Nors suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba nurodė, kad nesutinka su pareiškėjų teigimu, kad jie naudojasi motinai suteikta asmeninio ūkio žeme 2.7400 ha, tačiau teismas pažymi, kad nagrinėdamas pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, o būtent dėl palikimo priėmimo, nevertina atskirų palikimo sudedamųjų dalių priėmimo, o tik įsitikina, kad pareiškėjai faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Šiuo atveju nėra jokių abejonių, kad pareiškėjai gyvena ir valdo nuo palikimo atsiradimo dienos tėvų namą ir ūkinius pastatus, todėl pareiškimas yra tenkinamas, o dėl palikimo apimties spręs notaras, įvertinęs teisiškai reikšmingus dokumentus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 268, 270, 307, 448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. R., gim. (duomenys neskelbtini)., mirties (duomenys neskelbtini)., jo sutuoktinė J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jo palikimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini). jos vaikai A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) ir G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiniu valdymu priėmė jos palikimą.

Juridinis faktas nustatomas tikslu kreiptis A. D. ir G. R. dėl paveldėjimo teisės liudijimų išdavimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Širvintų rajono apylinkės teismą.