- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-08
- Bylos Nr.
- 2S-610-252/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03410-2020-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Pareiškėjas
- G. M.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. M. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-06-25 nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-6502-223/2020,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja G. M. pirmosios instancijos teismui pateiktu pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po sūnaus A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė įstatymo nustatytu trijų mėnesių terminu faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020-06-25 nutartimi nustatė pareiškėjai terminą iki 2020-07-10 įskaitytinai pašalinti nutartyje nurodytus pareiškimo trūkumus – pateikti Gyventojų registro tarnybos pažymas; nurodyti ir įtraukti į bylą visus galimus paveldėtojus ar suinteresuotus asmenis; pateikti įrodinėjamas aplinkybes patvirtinančius dokumentus. Išaiškino, kad nustatytu terminu trūkumų nepašalinus, pareiškimas bus laikomas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjai.
3. Teismas konstatavo, kad pareiškimas nepilnai atitinka procesiniam dokumentui keliamus bendruosius formos ir turinio reikalavimus. Nors pareiškėja nurodė, jog miręs jos sūnus turi dukrą D. S., tačiau jos į bylą suinteresuotu asmeniu neįtraukė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja turi nurodyti visus suinteresuotus byla asmenis – ne tik pirmos, bet ir antros eilės pagal įstatymą įpėdinius, jei tokių yra ir įtraukti visus paveldėtojus, jei tokie yra. Todėl įpareigojo ją pateikti ir pažymą apie mirusiojo šeimos sudėtį.
4. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėja nors ir nurodė, kad viena rūpinosi mirusiu sūnumi, jį prižiūrėjo, sūnus nuo 2015 m. iki pat mirties gyveno su ja, turėjo specialiųjų poreikių, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
5. Atskiruoju skundu pareiškėja G. M. prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-06-25 nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
6. Apeliantės įsitikinimu, ginčijamoje nutartyje įvardyti pareiškimo trūkumai tokiais nėra. Teigia, kad teismas nenurodė kaip konkrečiai pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio proceso (toliau – ir CPK) 111 straipsnio 2 dalies 5,6 punktų, nuostatos, todėl turėtų būti konstatuotas absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, numatytas CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Mano, kad dalyvaujančiam asmeniui atsisakius pasinaudoti teisėjo pasiūlymu teikti įrodymus byla nenutraukiama, procesinis dokumentas nepaliekamas nenagrinėtu, o jis išnagrinėjamas pilna apimtimi pagal tuo metu byloje esamus įrodymus. Pabrėžia, kad teismui nesuteikta teisė įpareigoti įrodinėti aplinkybes konkrečiu įrodymu, nes šalis tai sprendžia savarankiškai.
7. Be to, teismas konstatavęs, kad pažeistos CPK 443 straipsnio 2 ir 3 dalys, neatskleidė pažeidimo esmės ir neargumentavo, kodėl procesinėmis normomis aiškiai reglamentuotą klausimą teismas aiškina kitaip. Nurodo, kad pareiškėjas asmenį į procesą suinteresuotu asmeniu gali įtraukti tik tuomet, jei jis turi pakankamai duomenų apie tokio asmens teises ir pareigas ir galima teismo sprendimo įtaką joms. Atitinkamas giminystės laipsnis asmeniui procesinio suinteresuoto asmens statuso nesuteikia.
8. Pareiškėja nurodo, jog žino, kad mirusiojo dukra D. S. palikimo nei kreipdamasi į notarą, nei faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, nepriėmė, terminą palikimui priimti praleido, todėl ji neįgijo įpėdinės teisių ir pareigų. Neįgytų teisių ir pareigų niekas, tame tarpe teismas, negali pažeisti, nes neįmanoma pažeisti to, ko iš viso nėra.
9. Pareiškėjos nuomone, jai įstatymas nesuteikia teisės ginti kitų asmenų teisių, todėl tiek ji, tiek kiti asmenys byloje savo teisių realizavimu rūpinasi savarankiškai. Be to, teismas pats gali įtraukti tokį asmenį į procesą savo iniciatyva, o ne versti tai daryti pareiškėją prieš jos valią. Neatsakingas bet ko traukimas į procesą pareiškėjai gali turėti neigiamų pasekmių, kadangi gali tekti jiems atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
10. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 179 straipsnio 3 dalį, nes turi prieigą prie visų reikiamų informacinių sistemų ir registrų. Negalima aptariamo teismo nurodymo įvykdyti dar ir todėl, kadangi nenurodyta, kokiems konkretiems asmenims Gyventojų registro pažymas privaloma išimti.
11. Apeliantė nurodo, kad į bylą negali įtraukti paveldėtojų ir suinteresuotų asmenų, kadangi tokių nežino. Be to, jai neaišku, kas yra „paveldėtojas“ ir kuo skiriasi „paveldėtojas“ nuo suinteresuoto asmens, kadangi Civilinio kodekso V knygoje kalbama ne apie paveldėtojus, o apie įpėdinius.
12. Apeliantės nuomone, bylai svarbios faktinės aplinkybės gali būti įrodinėjamos ne tik rašytiniais dokumentais, bet ir žodiniais paaiškinimais bei parodymais.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). CPK 329 straipsnis nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
14. Pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo priėmimo stadijoje teismas turi patikrinti, ar pareiškimas dėl juridinio fakto nustatymo atitinka bendruosius procesinių dokumentų formai ir turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111, 113, 114 straipsniai, 443 straipsnio 1 dalis). Tokiame pareiškime turi būti nurodyta, kuriam tikslui reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, priežastys, dėl kurių negalima gauti ar atkurti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, įrodymai, patvirtinantys juridinę reikšmę turintį faktą, taip pat įrodymai, patvirtinantys, kad pareiškėjas negali gauti reikiamų dokumentų arba kad negalima prarastų dokumentų atkurti (CPK 447 straipsnis).
15. Jei teismas nustato, kad pareiškimas ar jo priedai neatitinka CPK 111, 113, 114, 447 straipsnių reikalavimų, nustatyti trūkumai yra šalinami CPK 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
16. Atskirąjį skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, skundžiamos teismo nutarties turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, konkrečiai ir aiškiai nurodė, kokius pareiškimo trūkumus pareiškėja turi pašalinti. Vertinti, kad teismas neatskleidė pažeidimų esmės ar nepasisakė kokių konkrečių CPK normų neatitinka pareiškimas, ar, kad pareiškėja nepagrįstai įpareigota pateikti duomenis dėl suinteresuotų asmenų, įrodymus dėl gyvenimo kartu su sūnumi, jo slaugos ir kt., nėra pagrindo.
17. CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatyta, jog teismas, nagrinėjantis bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Tai reiškia, kad teismas, siekdamas išsiaiškinti bylos aplinkybes, turi teisę patikslinti dalyvaujančių byloje asmenų pareigą įrodinėti, nes ši teisės norma dalyvaujančių byloje asmenų neatleidžia nuo pareigos nurodyti faktus ir įrodymus, juos rinkti ir pateikti (CPK 42 straipsnio 4 dalis, 135 straipsnio 2 dalis, 226 straipsnis). Be to, priešingai nei vertina apeliantė, CPK 179 straipsnio 3 dalis nedeleguoja teismui pareigos naudojantis registrais rinkti įrodymus ir spręsti, kuriais duomenimis bus grindžiamas prašymas, o kuriais ne. Juolab, kad teismai neturi prieigos prie visų registrų, tad savo iniciatyva susipažinti su nutartyje nurodytais duomenimis (mirusiojo šeimos sudėties pažyma, sprendimais dėl specialiųjų poreikių, nuolatinės slaugos ir pan.) neturi galimybių.
18. Sutiktina, kad paaiškėjus, jog nagrinėjama byla susijusi su atitinkamo asmens teisėmis ir pareigomis, teismas šaukia jį dalyvauti byloje kaip suinteresuotą asmenį (CPK 443 straipsnio 3 dalis). Skirtingai nei vertina apeliantė, suinteresuotų asmenų įvardijimas ir jų įtraukimas į bylos nagrinėjimą, nereiškia, kad juos įtraukęs asmuo turės ginti šių asmenų interesus ar jų vardu realizuoti tam tikras teises. Vien ta aplinkybė, kad A. M. su dukra kelerius metus nebendravo nepaneigia jos suinteresuotumo sprendžiant pareiškimu keliamus reikalavimus. Kita vertus, pareiškimas teikiamas siekiant realizuoti teisę į mirusiojo palikimą, tad šiuo atveju svarbu įtraukti į bylą galimus jo įpėdinius (CK 5.5, 5.11, 5.13 straipsniai), nepaisant to, kad savalaikiai nei vienas iš jų dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo nesikreipė. Toks procesinis veiksmas, užkerta kelią trečiųjų asmenų teisių pažeidimui ir galimybei ateityje kilti ginčui, kuo ir turėtų būti suinteresuota pati pareiškėja. Todėl pirmosios instancijos teismo įpareigojimas nurodyti visus galimus suinteresuotus asmenis ir juos įtraukti į bylos procesą yra pagrįstas. Taip pat pabrėžtina, kad jei yra įpėdinių nesulaukusių pilnametystės, į bylą turi būti įtraukta ir vaiko teisių apsaugos institucija.
19. Tuo atveju, jei apeliantei nėra aišku, kokių asmenų teisėms ir pareigoms gali turėti įtakos jos pareiškimo išnagrinėjimo rezultatas, ji turi teisę pasinaudoti profesionalia teisininko pagalba, kuri beje gali būti teikiama ir nemokamai – tiek pirminę nemokamą teisinę pagalbą teikiančiose įstaigose – savivaldybių teisės skyriuose, tiek antrinę Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyboje.
20. Esant išdėstytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas siekdamas įvykdyti jam CPK 443 straipsnio 8 dalyje nustatytą pareigą imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės, teisingai taikė CPK normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų ir jų priedų priėmimą ir trūkumų ištaisymą, bei ypatingos teisenos tvarka nagrinėjamų bylų pareiškimų priėmimo ypatumus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti remiantis atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
21. Kadangi šios nutarties priėmimo dienai yra pasibaigęs skundžiama nutartimi nustatytas terminas pareiškimo trūkumams pašalinti, apeliantei nustatytinas naujas terminas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-06-25 nutarties reikalavimams įvykdyti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-06-25 nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti pareiškėjai G. M. 15 dienų terminą, skaičiuojamą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos, Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020-06-25 nutartyje nurodytiems pareiškimo trūkumams pašalinti.