- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-25
- Bylos Nr.
- AS-822-616-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00014-2011-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- J. K.
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos
- Kategorijos
- 63.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. K. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. K. skundą atsakovui Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas J. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Šiaulių apskrities VMI) 2010 m. lapkričio 8 d. Užduotį atlikti mokestinį tyrimą Nr. MT-455 (toliau – ir Aktas).
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 20 d. nutartimi, pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nes skundas nenagrinėtinas teismų, nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio prasme skundžiamas Šiaulių apskrities VMI Aktas jokių teisinių pasekmių pareiškėjui nesukelia.
II.
Atskiruoju bei patikslintu atskiruoju skundu pareiškėjas prašo panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartį ir grąžinti pirmosios instancijos teismui skundo priėmimo klausimą nagrinėti iš naujo.
Pareiškėjas nurodo, kad teismo atsisakymas priimti skundą yra nepagrįstas, kadangi skundžiamas Šiaulių apskrities VMI priimtas Aktas jo atžvilgiu teisines pasekmes sukelia. Jo argumentus patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-125/2009, kurioje teismas nurodė, kad mokestinis tyrimas gali neturėti įtakos mokesčių mokėtojo teisėms bei pareigoms bei pasibaigti be pasekmių, jei nenustatoma klaidų, trūkumų ar prieštaravimų mokesčių mokėtojo veikloje, tačiau mokestinis tyrimas gali nulemti ir tolimesnę mokesčių mokėtojo veiklos kontrolę – mokestinį patikrinimą. Todėl mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino situaciją ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių apskrities VMI atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Atskirajame skunde pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo priimta nutartis yra neteisėta, kadangi teismas neteisingai nusprendė, kad skundžiama Šiaulių apskrities VMI 2010 m. lapkričio 8 d. Užduotis atlikti mokestinį tyrimą Nr. MT-455 pareiškėjui jokių teisinių pasekmių nesukelia.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnį kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, jog teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal asmens arba jo atstovo, kuris kreipiasi, kad būtų apginta jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, skundą ar prašymą. Administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybių viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Šių teisės normų sisteminis vertinimas leidžia teigti, kad į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes, net ir skundo patenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Todėl Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, jog viešojo administravimo subjekto surašytas dokumentas, kuriame nėra viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų asmeniui), negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, o byla, kurioje yra ginčijamas toks dokumentas, nenagrinėtina teismų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143–560/2010; 2011 m. kovo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS62-180/2011).
Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (2004 m. balandžio 13 d. įstatymo Nr. IX-2112 redakcija; toliau – ir Mokesčių administravimo įstatymas) 144 straipsnis nustato, kad mokesčių mokėtojas turi teisę apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą. Šiame Mokesčių administravimo įstatymo straipsnyje įtvirtinta mokesčių mokėtojo teisė apskųsti bet kurį mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) veiksmą arba neveikimą ta apimtimi, kiek tai susiję su mokesčių mokėtojo teise į teisminę gynybą, turi būti aiškinama sistemiškai atsižvelgiant į Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teisėjų kolegijos nuomone, aiškinant Mokesčių administravimo įstatymo 144 straipsnio, Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio ir 22 straipsnio 1 dalies nuostatas sisteminiu teisės aiškinimo metodu, galima daryti išvadą, kad administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl mokesčių administratoriaus (jo pareigūno) priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo.
Teisėjų kolegija pabrėžia, kad Akte yra nurodoma, jog vyresniajai specialistei G. K. skiriama atlikti mokesčių mokėtojo pareiškėjo mokestinį tyrimą, kurio tikslas – mokestinis pajamų šaltinių tyrimas už 2005-2009 metus, nustatant GPM ir PSD įmokų prievoles, taip pat pateikiant pareiškėjo padarytas klaidas, trūkumus ir/ar prieštaravimus. Todėl laikytina, kad šiuo Aktu, yra įtvirtinti viešojo administravimo subjekto vyresniajai specialistei G. K. skirti nurodymai. Tuo tarpu viešojo administravimo subjekto patvarkymų (įpareigojimų), skirtų pareiškėjui Akte nėra, Aktas pats savaime kokių nors teisinių pasekmių nesukelia. Pažymėtina, kad teismas turi priimti nagrinėti tik tokį reikalavimą dėl teisės akto, kuriame aiškiai bei imperatyviai suformuluotos visuomeninio santykio dalyviams privalomos elgesio taisyklės, jų teisės bei pareigos. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Aktas negali būti bylos nagrinėjimo dalyku, tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, 15 straipsnis).
Remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 136 ir 137 straipsnių nuostatomis, tik kai yra nustatomi mokesčių mokėtojo pateiktos deklaracijos trūkumai ar prieštaravimai ir mokesčių mokėtojas per nustatytą terminą jų nepašalina, jam gali būti taikomos nustatytos baudos arba gali būti pradedamas mokestinis patikrinimas. Tačiau, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1004/2011) taip pat yra išaiškinęs, kad savarankišku administracinės bylos dalyku taip pat negali būti ir pranešimas apie mokestinį patikrinimą, kadangi juo mokesčių mokėtojas tik informuojamas apie pradėtą mokestinį patikrinimą, todėl tai yra tik tarpinis procedūrinis mokesčių administratoriaus veiksmas, atliktas mokestinio patikrinimo procedūroje ir nesukeliantis konkrečių materialinių teisinių pasekmių. Todėl atmestini pareiškėjo argumentai dėl to, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika pavedimas mokestiniam tyrimui laikytinas savarankišku administracinės bylos dalyku.
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundą dėl reikalavimo panaikinti atsakovo Užduotį atlikti mokestinį tyrimą Nr. MT-455 pagrįstai atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Todėl, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, atskirasis skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo J. K. atskirojo skundo netenkinti.
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.