- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-03-14
- Bylos Nr.
- eI-1361-1047/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-04229-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jovita Einikienė, Iveta Pelienė, Beata Martišienė
- Pareiškėjas
- Y. B.
- Atsakovas
- Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Advokatai
- Agnė Misiūnaitė
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jovitos Einikienės, Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Ivetos Pelienės,
atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Dariui Juodeliui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Y. B. (Y. B.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Baltarusijos Respublikos pilietis Y. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–9) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimą Nr. (15/5-3)44U-3737 „Dėl daukartinės nacionalinės vizos panaikinimo Baltarusijos Respublikos piliečiui Y. B.“ (toliau – ir Sprendimas).
Pareiškėjas nurodė, kad daugkartinė nacionalinė viza jam buvo išduota tuo pagrindu, jog jis atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla. Paaiškino, kad yra UAB „Premmier Invest“ (toliau – ir Bendrovė) akcininkas ir vadovas. Lietuvoje teisėta veikla užsiima nuo 2017 m. rugpjūčio mėn., kai įregistravo UAB „Verslas ir kelionės“, kurios pavadinimas 2018 m. balandžio 26 d. neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimu pakeistas į UAB „Premmier Invest“. Pavadinimas buvo pakeistas todėl, kad įmonė pakeitė savo vykdomos veiklos profilį. Bendrovės teisėtą ir realiai vykdomą veiklą patvirtina banko išrašai ir juose esantys duomenys apie pinigų apyvartą, prekių transportavimo dokumentai, dvišalės sutartys. Pasak pareiškėjo, jis aktyviai ir realiai dalyvauja Bendrovės vykdomoje veikloje, nes būtent jis veda derybas su verslo partneriais ir klientais, pasirašo komercines sutartis ir sprendžia strateginius veiklos klausimus. Didžiąją dalį laiko pareiškėjas praleidžia Lietuvoje ir neturi kitų buvimo tikslų, išskyrus verslą. Pareiškėjui neaišku, kokiu pagrindu buvo priimtas Sprendimas, kadangi vizai gauti buvo pateikęs vykdomai veiklai pagrįsti reikalingus dokumentus ir tuo pagrindu buvo išduota viza. Atsakovas neprašė pateikti jokių papildomų dokumentų ar informacijos buvimo tikslui Lietuvoje pagrįsti, todėl, pareiškėjo nuomone, Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.
Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad 2018 m. sausio 5 d. jam buvo išduota Šengeno viza, o skundžiamame Sprendime nurodyta, kad atsakovas išnagrinėjo dokumentus dėl daugkartinės nacionalinės vizos panaikinimo. Sprendimas panaikinti pareiškėjui išduotą vizą surašytas tik užpildant (kryželiu pažymint) standartinės pranešimo apie atsisakymą išduoti vizą, vizos panaikinimą ar atšaukimą ir jos pagrindimo formos laukelius, tačiau jokių konkrečių duomenų (faktinių aplinkybių) nėra nurodyta. Pareiškėjo įsitikinimu, tai, kad sprendimas dėl vizos panaikinimo ar atšaukimo, nurodant jo priežastis, prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamas naudojant standartinę formą, nereiškia, kad sprendimą panaikinti išduotą vizą priimanti institucija neturi pareigos tinkamai ir aiškiai jį pagrįsti. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjui adresuoto Sprendimo nebuvo galima suprasti, dėl kokių priežasčių pareiškėjo pateikta informacija yra nepagrįsta ir kokiu teisiniu pagrindu remiantis toks sprendimas buvo priimtas. Šie Sprendimo trūkumai, pareiškėjo nuomone, yra esminiai, nes sukliudė jam efektyviai realizuoti teisę į pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 56–59).
Nurodė, kad pareiškėjas Migracijos departamentui 2017 m. gruodžio 19 d. pateikė prašymą išduoti nacionalinę vizą, kuriame nurodė, kad atvyksta į Lietuvos Respubliką verstis teisėta veikla naujai įsteigtoje ir įsigytoje UAB „Verslas ir kelionės“ (dabar UAB „Premmier invest“), dirbti įmonės direktoriumi. Prašyme buvo nurodyta, kad pareiškėjas yra įdarbintas pagal 2017 m. gruodžio 9 d. darbo sutartį ir pradeda dirbti nuo vizos Lietuvos Respublikoje gavimo dienos pagal neterminuotą darbo sutartį. Pareiškėjas daugkartinę nacionalinę vizą gavo 2018 m. sausio 15 d. kaip atvykęs dirbti įmonės direktoriumi, tačiau patikrinus Socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir „Sodra“) duomenis, buvo nustatyta, kad pareiškėjas beveik visus metus nėra įsidarbinęs UAB „Premmier Invest“. Taigi, akivaizdu, kad pareiškėjas neatitinka 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (toliau – ir Šengeno sienų kodeksas) nustatytų atvykimo sąlygų – negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo ir sąlygų. Nustačius, jog pareiškėjas neatitinka šio nacionalinės vizos išdavimo pagrindo, kiti pareiškėjo atžvilgiu ištirti duomenys buvo įvertinti duomenų visumoje.
Pabrėžė, jog teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiga įrodyti ketinimų vykdyti teisėtą veiklą Lietuvoje realumą tenka būtent pareiškėjui. Nors pareiškėjas pateikė teismui UAB „Premmier Invest“ sudarytas sutartis, kurias jis pasirašė kaip šios įmonės direktorius, tačiau šios sutartys nepaneigia Migracijos departamento nustatytų aplinkybių, kad pareiškėjas, gavęs vizą, Bendrovėje taip ir neįsidarbino iki ginčijamo sprendimo priėmimo, t. y. beveik metus laiko. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas Bendrovėje nėra įdarbintas ir šiuo metu, todėl, Migracijos departamento nuomone, pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų.
Pareiškėjo argumentai, jog jis nebuvo išklausytas prieš priimant Sprendimą, atsakovo manymu, nereiškia, kad dėl to buvo priimtas neteisėtas sprendimas. Teismų praktikoje yra nurodoma, kad užsieniečio apklausa nėra privaloma. Gero administravimo principas apima ir teisę būti išklausytam, tačiau ši teisė nėra savitikslė. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas nenurodo, kokias aplinkybes, kurios lemtų kitokio sprendimo priėmimą, jis būtų paaiškinęs. Šiuo atveju, patikrinus „Sodros“ duomenis, nustatyta, kad pareiškėjas visą išduotos vizos galiojimo laikotarpį neatitiko vizos išdavimo pagrindo, t. y. taip ir nebuvo įdarbintas UAB „Premmier Invest“, nors turėjo tai padaryti tik gavęs daugkartinę nacionalinę vizą. Migracijos departamentas neturėjo jokio pagrindo abejoti šiais oficialiais duomenimis, kurių užteko ginčijamam sprendimui pagrįsti. Pažymėjo, kad Sprendimas buvo priimtas teisės aktų pagrindu, Sprendimo motyvai pareiškėjui yra žinomi ir suprantami, o taikomos priemonės yra proporcingos ir motyvuotos. Skundžiamas sprendimas atitinka patvirtintą formą.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė prašė skundą tenkinti, remdamasi skunde išdėstytais argumentais. Papildomai nurodė, kad vizos suteikimo teisinis pagrindas yra ne tik vadovo darbas, bet ir buvimas akcininku. Pareiškėjas yra vadovas ir akcininkas, įmonė bėra fiktyvi. Pažymėjo, kad visos galiojimo laikas jau yra pasibaigęs, tačiau pareiškėjas vis tiek siekia panaikinti skundžiamą sprendimą dėl galimų pasekmių pakartotinai kreipiantis dėl vizos išdavimo. Nurodė, kad įmonėje darbuotojų nėra, įmonės veikla pristabdyta nuo 2018 m. lapkričio 9 d.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas teismo posėdyje prašė skundą atmesti, remdamasis atsiliepime išdėstytais argumentais. Nurodė, kad viza išduota vadovo darbui, o pareiškėjas įmonėje neįsidarbino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas atmestinas.
Byloje ginčas kilęs dėl atsakovo Migracijos departamento 2018 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. (15/5-3)44U-3737, kuriuo pareiškėjui panaikinta daugkartinė nacionalinė viza, teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad pareiškėjas 2017 m. gruodžio 19 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti daugkartinę nacionalinę vizą. Prašyme nurodė, kad pagrindinis jo kelionės tikslas – verslas, darbdavys – UAB „Verslas ir kelionės“ (b. l. 64–67). Pagal prie prašymo pridėtą 2017 m. gruodžio 9 d. darbo sutartį (b. l. 69–70) pareiškėjas priimamas į UAB „Verslas ir kelionės“ direktoriaus pareigas, darbo pradžia – nuo vizos Lietuvos Respublikoje gavimo dienos. Kad pareiškėjas pradės dirbti UAB „Verslas ir kelionės“ nuo vizos išdavimo dienos tvirtinama ir 2017 m. gruodžio 19 d. UAB „Verslas ir kelionės“ prašyme (b. l. 71). Be to, pareiškėjas yra UAB „Verslas ir kelionės“ akcininkas.
Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui daugkartinę nacionalinę vizą Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2017 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 1V-899/V-330 patvirtinto Vizos išdavimo tvarkos aprašo (toliau – ir Vizų aprašas) 70.10 punkto pagrindu. Pažymėtina, kad 2018 m. sausio 5 d. pareiškėjui išduota daugkartinė nacionalinė viza Nr. 002537429, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad spausdinant vizą buvo padaryta klaida pareiškėjo pavardėje, 2018 m. sausio 15 d. pareiškėjui išduota nauja nacionalinė viza Nr. 002537448, galiojanti iki 2019 m. sausio 4 d. (b. l. 64).
Nuo 2018 m. gegužės 4 d. UAB „Verslas ir kelionės“ pavadinimas pakeistas į UAB „Premmier Invest“ (b. l. 72–73).
Atsakovas, 2018 m. spalio 15 d. patikrinęs „Sodros“ duomenis, nustatė, kad pareiškėjas UAB „Premmier Invest“ nedirba (b. l. 75). Migracijos departamentas, įvertinęs šią informaciją, 2018 m. lapkričio 9 d. priėmė skundžiamą sprendimą Nr. (15/5-3)44U-3737 (b. l. 77), kuriuo panaikino pareiškėjui išduotą daugkartinę nacionalinę vizą, nurodydamas, kad pareiškėjas neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų, t. y. jis negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų.
2018 m. gruodžio 17 d. „Sodros“ duomenimis, pareiškėjas Lietuvoje apskritai niekur nedirbo ir nedirba (b. l. 76).
Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 19 straipsnyje yra nustatyti atsisakymo išduoti nacionalinę vizą ir vizos panaikinimo pagrindai. Šiame straipsnyje įtvirtintas baigtinis sąrašas aplinkybių, kurioms esant užsieniečiui panaikinama nacionalinė viza. Imperatyvus šios normos pobūdis reiškia, kad, esant nors vienam iš šiame straipsnyje nurodytų pagrindų, nacionalinę vizą užsieniečiui privaloma panaikinti. Vienas iš tokių pagrindų, įtvirtintų UTPĮ 19 straipsnio 1 punkte – jei užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų.
Šengeno sienų kodekso 6 straipsnio 1 dalis reglamentuoja trečiųjų šalių piliečių atvykimo sąlygas. Minėto straipsnio 1 dalies c punkte nustatyta tokia atvykimo sąlyga, kurią privalo atitikti trečiųjų šalių piliečiai – jie pagrindžia numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Iš ginčijamo Migracijos departamento sprendimo turinio matyti, kad atsakovas konstatavo, jog pareiškėjas nepagrindė numatomo buvimo tikslo.
Kaip minėta, pareiškėjui daugkartinė nacionalinė viza išduota Vizų aprašo 70.10 punkto pagrindu kaip užsieniečiui, ketinančiam Lietuvoje dirbti Bendrovės direktoriumi. Vizų aprašo 70.10 punktas nustato, kad daugkartinė nacionalinė viza gali būti išduodama užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra Juridinių asmenų registre įregistruoto privataus juridinio asmens, įsteigto ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, jeigu įmonės nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 tūkstančių eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra įmonės, įsteigtos ne anksčiau kaip prieš metus iki užsieniečio prašymo išduoti nacionalinę vizą pateikimo dienos, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 tūkstančius eurų, vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje.
Nors pareiškėjas prašyme dėl vizos išdavimo deklaravo, kad ketina dirbti Bendrovės direktoriumi, o pati Bendrovė įsipareigojo pareiškėją įdarbinti, tačiau „Sodros“ duomenys (b. l. 75–76) neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas šio tikslo nepasiekė – gavęs vizą, Bendrovėje dirbti nepradėjo. Pareiškėjo teismui pateikti papildomi dokumentai negali paneigti oficialiais „Sodros“ duomenimis nustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas Lietuvoje niekur nedirba. Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog Bendrovėje apskritai nėra jokių darbuotojų, kas leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjas neužsiima Lietuvoje teisėta veikla net kaip Bendrovės akcininkas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai nusprendė panaikinti pareiškėjui išduotą daugkartinę nacionalinę vizą.
Dėl pareiškėjo argumentų, jog jis nebuvo apklaustas atsakovo pareigūnų, prieš priimant ginčijamą Sprendimą, teismas pažymi, kad teisės aktai nenustato atsakovui pareigos tokiais atvejais apklausti pareiškėją, tuo labiau, kad šiuo atveju ginčijamas Sprendimas buvo priimtas turint aiškius ir oficialius „Sodros“ duomenis, kad pareiškėjas Bendrovėje nedirba. Pareiškėjas nenurodo, kaip jis tokius duomenis būtų paneigęs apklausos metu, taip pat nepateikia teismui jokių įrodymų, paneigiančių minėtus „Sodros“ duomenis.
Taip pat teismas kritiškai vertiną į bylą pateiktą Medicinos banko išrašą (b. l. 13–24). Pagal jį galima konstatuoti, kad atliekami piniginiai pervedimai įvairiems subjektams (fiziniams ir juridiniams asmenims), tačiau nei teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė, nei pats pareiškėjas nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė įrodymų, kad minėti pinigai pervedami dėl įmonės vykdomos veiklos. Byloje nėra jokių duomenų, kad piniginėse transakcijose dalyvaujantys subjektai būtų siejami darbo teisinių santykių (pavyzdžiui, įmonė ir fiziniai asmenys, kuriems pervedami pinigai, susiję darbo teisiniais santykiais) ar verslo santykių (atsiskaitymai pagal sutartis, susijusias su įmonės vykdoma veikla). Teismas, išanalizavęs į bylą pateiktas sutartis (b. l. 25–34), nustatė, kad jos sudarytos tarp UAB „Tranziteka“ ir UAB „Premmier invest“ ir tarp UAB „Baltic Air logistics Terminal“ ir UAB „Premmier invest“ dėl muitinės tarpininko paslaugų suteikimo. Minėtose sutartyse nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadas apie įmonės veiklos pobūdį ar kad šios sutartys apskritai yra susijusios su kokia nors įmonės veikla. Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė nurodė, kad pareiškėjo įmonės veikla susijusi su prekyba baldais. Pažymėtina, kad UAB „Premmier invest“ įstatuose (b. l. 38–41) veiklos tikslas nekonkretizuotas. Byloje nėra jokių duomenų, išskyrus pareiškėjo atstovės paaiškinimą teismo posėdyje, kokia veiklą vykdo UAB „Premmier invest“. Taigi atsižvelgdamas į pareiškėjo atstovės nurodytą UAB „Premmier invest“ veiklos pobūdį ir įvertinęs pateiktų sutarčių turinį, teismas daro išvadą, kad nei minėtos sutartys, nei jokie kiti byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad pareiškėjo įmonė UAB „Premmier invest“ vykdo veiklą, o pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus.
Ginčijamas atsakovo sprendimas panaikinti daugkartinę nacionalinę vizą surašytas standartinėje formoje. Pažymėtina, kad pagal Vizų aprašo 94 punktą, UTPĮ 21 straipsnio 3 dalyje nurodytos institucijos valstybės tarnautojas, turėdamas informacijos, gavęs užsieniečio ar priimančio asmens prašymą arba teikimą dėl nacionalinės vizos panaikinimo ir nustatęs, kad turima informacija ar užsieniečio ar priimančio asmens prašyme, ar teikime nurodytos aplinkybės yra pakankamas faktinis ir teisinis pagrindas panaikinti nacionalinę vizą, priima nustatytais faktais ir teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti nacionalinę vizą (10 priedas). Nors nagrinėjamu atveju minėtoje standartinėje formoje nuoroda daroma tik į UTPĮ 19 straipsnį (nenurodant atitinkamos šio straipsnio dalies), šis trūkumas, atsižvelgiant į tai, kad Sprendime nurodoma, jog užsienietis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų (negali pagrįsti numatomo buvimo tikslo bei sąlygų), o tai atitinka UTPĮ 19 straipsnio 1 punktą, konkrečiu atveju nelaikytinas esminiu. Pareiškėjas negalėjo nežinoti, kad jis nedirba Bendrovės direktoriumi, nors darbas Bendrovės direktoriumi buvo jo buvimo Lietuvoje tikslas. Taigi, nors skundžiamas Sprendimas nėra be priekaištų, tai neturėjo sukliudyti pareiškėjui suprasti Sprendimo esmės, teisinio pagrindo, todėl Sprendimas nelaikytinas turinčiu esminių trūkumų ir pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo Y. B. (Y. B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.