Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei, dalyvaujant privačiai kaltintojai T. S., jos atstovui Eduardui Zeziulevičiui, kaltinamajam asmeniui A. O., jo gynėjui advokatui Ž. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. O., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. O. nežymiai sužalojo kitą žmogų, o būtent: 2010 m. liepos 5 d., apie 16 val. 00 min., T. S. ir A. O. priklausančiuose namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), A. O. suėmė T. S. už rankų bei ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė į namo sieną. Tokiais veiksmais padarė T. S. kraujosruvas dešiniojo peties srityje ir žastuose, nubrozdinimus žastuose, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Apklaustas teisme kaltinamasis A. O. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino ir parodė, kad 2010 m. liepos 5 d. kartu su žmona atėjo į (duomenys neskelbtini) ir pamatė, kad H. V. be jo sutikimo dažo namą. Jis prieštaravo dėl name daromo remonto, kadangi namas dar nebuvo padalintas tarp jo ir jo giminaitės T. S.. Kieme buvusi jo giminaitė T. S. liepė jiems dingti. Tai sukėlė jam įtūžį ir jis įėjo į savo namo dalį. Atsirakinęs duris, savo namo dalyje pamatė sudėtus T. daiktus, tai yra čiužinį ir staliuką. Po ko jis į koridorių išstūmė staliuką. Tada suvyniojo čiužinį ir kartu su žmona jį nešė iš savo namo dalies. Būnant koridoriuje, atėjo T. S., kuri kažką pasakė ir bandė įspirti. Tai suprato iš to, kad pastaroji buvo pakėlusi koją. Jis su žmona, toliau nešdami čiužinį, jį užsuko kampu. Matė, kad T. suklupo. Mano, kad sukant čiužinį galėjo ją netyčia užkabinti ar sugriebti už rankos. Girdėjo kaip T. sušuko „skauda“. Pastaroji buvo suklupusi koridoriaus kampe, po ko pati atsikėlė ir parodė jam kraujosruvą ant rankos. Tarp jo ir T. S. konfliktas vyksta seniai, jie nesutaria dėl namo padalijimo. Tikslo sužaloti T. neturėjo, atėjo išsiaiškinti dėl namo dažymo. Su T. santykiai konfliktiški. H. V. negalėjo matyti to kas vyko koridoriuje, nes tuo metu buvo lauke.

Apklausta teisme nukentėjusioji T. S. parodė, kad 2010 m. liepos 5 d. atvyko į tėvų namus, esančius (duomenys neskelbtini), kuriuose, jos prašymu, namą dažė darbininkas H. V.. Jai būnant namų kieme, prie vartų priėjo giminaitis A. O. ir pastarojo žmona O. Tarp jų kilo konfliktas dėl namo dažymo. Ji nuvedė uždaryti kieme buvusį šunį. Kai sugrįžo, kalbėjosi su prie namo stovėjusia O. H. V. tuo metu buvo šalia. A. O. atsirakino savo namo dalį ir įėjo į vidų. Pastarasis iš namo ėmė mėtyti daiktus. Per duris išmetė staliuką ir kilimą, o čiužinys įstrigo. Jai pasidarė gaila čiužinio ir ji įėjo į koridorių. Tuo metu koridoriuje buvęs A. O., suėmė ją abiem rankom už rankų ir stūmė į sieną. Ji atsitrenkė į plytinę sieną su petimi. Dėl įvykio jai buvo sužalotos rankos ir petys. Po ko, O. dar bandė jai suduoti, tačiau įėjo O. ir sulaikė savo vyrą. Visą įvykį per atviras duris matė lauke stovėję - H. V. ir O. H. V. jai pasakė, kad negalėjo padėti, nes viskas įvyko labai greitai. Ji nuėjo pas kaimynus ir parodė kraujosruvas ant rankų. Naktį pradėjo skaudėti petį, kreipėsi į medikus. Dėl patirto sužalojimo jai buvo padaryta 1000 Lt turtinė ir 3000 Lt neturtinė žala.

Liudytojas H. V. parodė, kad minėtą dieną, T. S. prašymu, dažė jos namą. Kai ėjo parūkyti, matė prie vartelių atėjusius O. Tarp O. ir S. kilo konfliktas. O. nubėgo į namą ir pradėjo į lauką mėtyti daiktus. Iš kambario išmetė stalą. Jis stovėjo lauke, prie atvirų durų ir matė kaip koridoriuje O. suėmė S. ir ją stūmė. Tiksliai nematė už kurios vietos suėmė, nes priekyje jo dar stovėjo O., tačiau gerai matė kaip S., po O. prisilietimo, „skrido“ į sieną. Matė kaip nukentėjusioji atsitrenkė į sieną, atšoko nuo sienos ir atsitrenkė į koridoriuje buvusį čiužinį. Tuo metu į koridorių įbėgo O. ir nuramino O. Jo nei su O., nei su S. jokie giminystės ryšiai nesieja, jis tą vasarą dirbo pas S., tai yra dažė namą.

Liudytoja K. J. parodė, kad jos vyras H. V. dažė T. S. namą. Tu metu ji viešėjo pas seserį ir buvo kaimynystėje. Matė kaip atėjo T. S. ir rodė kraujosruvas ant rankų ir peties, teigdama, jog ją sumušė tolimas giminaitis.

Liudytoja I. O. parodė, kad ji yra kaltinamojo A. O. žmona. 2010 m. liepos 5 d., apie 16 val. pamatė, kad H. V. dažo namą, kuris nėra atidalintas tarp O. ir S. Ji su vyru nuėjo prie minėto namo pasakyti, jog nedažytų jų namo dalies. Tuo metu T. buvo namo kieme ir liepė jiems eiti, nenorėjo klausyti. Tuomet A. įėjo į kiemą ir nuėjo į savo namo dalį. Ji prie namo kalbėjosi su T. Po ko nuėjo į namo vidų ir pamatė, kad jos vyras neša staliuką. Tuomet ji padėjo vyrui iš namų išnešti čiužinį. Benešant čiužinį, atėjo T. ir pakėlė koją bandydama įspirti A. Ji negali pasakyti ar T. užkliuvo už čiužinio ar ne, tačiau prarado pusiausvyrą ir atsitrenkė į sieną. Mano, kad T. galėjo pusiausvyrą prarasti bandydama įspirti jos vyrui. A. T. nepastūmė. Tuo metu H. V. ji nematė, pastarasis buvo kieme. Lauko durys buvo atviros.

Iš specialisto išvados Nr. G 159/10 914 (tyrimas pradėtas 2010-07-08, 13 val.) matyti, jog T. S. padarytos kraujosruvos dešiniojo peties srityje ir žastuose, nubrozdinimai žastuose. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais prieš 2-5 paras iki apžiūros. T. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 9).

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2010-07-05 T. S. kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydama, jog ją sužalojo A. O. (b.l. 5).

Teisiamajame posėdyje ištyręs byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad kaltinamasis A. O. suėmė T. S. už rankų bei ją pastūmė, dėl ko nukentėjusioji atsitrenkė į namo sieną, padarydamas nukentėjusiajai T. S. nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.

Nors kaltinamasis A. O. kaltu neprisipažino, teigdamas, jog tyčia T. S. nestūmė, o sukant nešamą čiužinį galėjo netyčia užkabinti nukentėjusiąją ar sugriebti už rankos, dėl ko T. S. suklupo ant grindų, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios T. S. parodymais. Nukentėjusioji posėdžio metu parodė, jog A. O. suėmė ją abiem rankom už rankų ir stūmė į sieną, dėl ko ji atsitrenkė į plytinę sieną su petimi ir tokiu būdu jai buvo sužalotos rankos ir petys. Šiuos nukentėjusiosios parodymus visiškai patvirtina specialisto išvada Nr. G 159/10 914), iš kurios matyti, jog T. S. padarytos kraujosruvos dešiniojo peties srityje ir žastuose bei nubrozdinimai žastuose (b.l. 9). Be to, nukentėjusiosios parodymai visiškai sutampa su tiesiogiai įvykį mačiusio liudytojo H. V. parodymais, kuris nurodė, jog stovėjo lauke, prie atvirų durų ir matė kaip koridoriuje O. suėmė S. ir ją stūmė. Nors liudytojas negalėjo tiksliai nurodyti už kurios vietos, krūtinės ar rankų, kaltinamasis suėmė nukentėjusiąją, tačiau patvirtino, jog gerai matė kaip S., po O. prisilietimo, „skrido“ į sieną. Nepaisant to, kad kaltinamasis A. O. ir jo sutuoktinė liudytoja I. O. nurodė, kad H. V. koridoriuje nebuvo ir jis įvykio matyti negalėjo, tačiau, teismas vertina, jog būdamas lauke, prie atvirų durų, liudytojas H. V. galėjo gerai matyti įvykius koridoriuje.

Taip pat nukentėjusiosios parodymus patvirtino liudytoja K. J., kuri, iš karto po konflikto, būdama kaimynystėje, matė ant T. S. rankų ir peties kraujosruvas. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato nutarimas patvirtina, kad T. S. iš karto po sužalojimo kreipėsi į policijos komisariatą (b.l. 5). Byloje aptarta specialisto išvada Nr. G 159/10 (14) (b.l. 9) paneigia kaltinamojo nurodytą aplinkybę, jog nukentėjusioji galėjo pati susižaloti, netyčia ją kliudžius čiužiniu ar ranka ir pastarajai suklumpant ant grindų. Iš specialisto išvadoje nurodytų apžiūros duomenų matyti, kad T. S. dešiniojo peties išorinio – užpakalinio paviršių riboje matoma kraujosruva; dešiniojo žasto išorinio – užpakalinio paviršių riboje, apatiniame trečdalyje matomas įstrižas nubrozdinimas, 1 cm. žemiau jo matoma kraujosruva; kairiojo žasto vidinio paviršiaus viduriniame trečdalyje matomos keturios kraujosruvos ir išilginis nubrozdinimas (b.l. 9). Teismas vertina, jog kraujosruvos žasto vidinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, galėjo atsirasti kaltinamajam sugriebus nukentėjusiąją už rankos, taip kaip ir tvirtina pati nukentėjusioji. Tokiu būdu, kaltinamojo A. O. parodymai vertintini kritiškai. Taip pat, atsižvelgtina į tai, kad nei kaltinamais A. O., nei jo sutuoktinė I. O. negalėjo nurodyti tikslių nukentėjusiosios sužalojimo aplinkybių. Kaltinamasis tvirtino, jog nukentėjusioji galėjo pati susižaloti, tuo metu kai jis su sutuoktine suko nešamą čiužinį ir galėjo ją netyčia užkabinti ar galėjo sugriebti už rankos. Liudytoja I. O. nurodė, jog mano, kad T. galėjo pusiausvyrą prarasti ir atsitrenkti į sieną bandydama įspirti jos vyrui A. Tokios kaltinamojo ir jo sutuoktinės nurodomos galimos įvykio versijos, parodo, jog tikslių aplinkybių šie asmenys nenurodo, o spėlioja galimas sužalojimo aplinkybes.

Nukentėjusioji T. S. pareiškė civilinį ieškinį 1000 Lt turtinei žalai atlyginti. Nurodė, jog jos patirtą turtinę žalą sudaro išlaidos specialisto išvadai atlikti, išlaidos vaistams, kelionių išlaidos pas gydytojus, policiją ir į teismo posėdžius iš Vilniaus į Ukmergę. Kadangi nukentėjusioji nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos turėtas išlaidas vaistams ir pas gydytojus, o kelionių išlaidos į policiją, į teismo posėdžius bei išlaidos specialisto išvadai apmokėti priskiriamos prie proceso išlaidų (LR BPK 103 str.), todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys atmestinas (LR CPK 115 str. 1 d.).

Be to, nukentėjusioji T. S. pareiškė civilinį ieškinį 30000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Nurodė, jog dėl patirto sužalojimo patyrė ne tik fizinius skausmus, bet ir psichologinius skausmus, išgyvenimus. Nukentėjusioji prarado pasitikėjimą savimi, nes buvo pamintas pagrindinis žmogaus pamatas – saugumo jausmas. Ji po įvykio juto skausmą, nerimą.

Neturtinės žalos atlyginimo sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kurio 6.250 str. 1 d. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatydamas nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos (jei tokia žala buvo padaryta) dydį, kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, kai sužalojama sveikata, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai. Šiuo atveju dėl patirto fizinio smurto nukentėjusiajai T. S. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet neišvengiamai vertina ir ateities požiūriu – kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusiajai buvo padarytos kraujosruvos dešiniojo peties srityje ir žastuose, nubrozdinimai žastuose. Šis sužalojimas kurį laiką nukentėjusiajai kėlė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių duomenų, jog sužalojimas būtų nukentėjusiajai sukėlęs kokias nors pasekmes. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia ir į tai, kad kaltinamasis dirba pagal verslo liudijimą, išlaiko šeimą. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą mažina iki 1000 Lt.

Tokiu būdu, nukentėjusiosios T. S. civilinis ieškinys tenkintinas dalyje 1000 Lt sumai, nes ši žala padaryta neteisėtais, nusikalstamais kaltinamojo A. O. veiksmais, kurią jis privalo visiškai atlyginti (LR CK 6.263 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Skiriant bausmes, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

Kaltinamasis A. O. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.). Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis anksčiau neteistas, nusikalto pirmą kartą. Dirba pagal verslo liudijimą, yra vedęs. Atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas laiko, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti neskiriant jam realios laisvės atėmimo bausmės, o paskyrus laisvės apribojimo bausmę (LR BK 48 str.).

Pripažinus kaltinamąjį A. O. kaltu, LR BPK 103 str., 104 str. 2 d., 105 str. 1 d. pagrindu iš kaltinamojo A. O. išieškotina 46,00 Lt (keturiasdešimt šeši litai 00 centų) išlaidų, turėtų dėl specialisto išvados atlikimo (2010-07-08 nurodymas pervesti grynuosius pinigus (b.l. 45)), 50,58 Lt kelionės išlaidų pas teismo medicinos ekspertą (2010-07-08 mokėjimo kvitas Nr. 6/626 (b.l. 58)), 60,01 Lt kelionės išlaidų į 2012-01-17 vykusį teismo posėdį (2012-01-17 mokėjimo kvitas Nr. 3/702 (b.l. 44)), 62,01 Lt kelionės išlaidų į 2011-10-10 vykusį teismo posėdį (2011-10-09 mokėjimo kvitas Nr. 175/574 (b.l. 44)), 72,57 Lt kelionės išlaidų į 2011-11-17 vykusį teismo posėdį (2011-11-16 mokėjimo kvitas Nr. 334/616 (b.l. 44)), 60,01 Lt kelionės išlaidų į 2012-01-17 vykusį teismo posėdį (2012-01-17 mokėjimo kvitas Nr. 3/702 (b.l. 44)), 60,42 Lt kelionės išlaidų į 2012-02-23 vykusį teismo posėdį (2012-02-23 mokėjimo kvitas Nr. 21/777 (b.l. 58)), 68,65 Lt kelionės išlaidų į 2012-03-22 vykusį teismo posėdį (2012-03-22 mokėjimo kvitas Nr. 179/835 (b.l. 58)), 61,53 Lt kelionės išlaidų į 2012-06-08 vykusį teismo posėdį (2012-06-08 mokėjimo kvitas Nr. 163/195 (b.l. 58)), viso 541,78 Lt., nukentėjusiosios T. S. naudai.

Pagal kitus nukentėjusiosios pateiktus mokėjimo kvitus, išlaidos nėra priteistinos, kadangi nenustatyta kokiam tikslui mokėjimo kvituose nurodytos sumos buvo panaudotos.

Pripažinus kaltinamąjį A. O. kaltu, LR BPK 106 str. 2 d. pagrindu, iš kaltinamojo A. O. išieškotinos 701,80 Lt teisinių paslaugų išlaidos (b.l. 66) nukentėjusiosios T. S. naudai.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str. teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. O. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu trims mėnesiams, įpareigojant jį be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Nukentėjusiosios T. S. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Nukentėjusiosios T. S. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš A. O. 1000 Lt (vieno tūkstančio litų) neturtinę žalą, T. S. naudai.

Išieškoti iš A. O. 541,78 Lt (penkis šimtus keturiasdešimt vieną litą 78 centus) proceso išlaidų, T. S. naudai.

Išieškoti iš A. O. 701,80 Lt (septynis šimtus vieną litą 80 centų) nukentėjusiosios patirtų teisinių paslaugų išlaidų, T. S. naudai.

Nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.