- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-22
- Bylos Nr.
- 1S-543-926/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09190-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Aurelijus Rauckis, Aušra Vingilė, Gytis Večerskas
- Nuteistasis
- T. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Gyčio Večersko ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo T. J. (toliau – T. J.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2019 m. birželio 19 d. nutarties, kuria nuteistojo T. J. skundas dėl Marijampolės pataisos namų Kybartų sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2019 m. gegužės 27 d. nutarimo Nr. LK-39 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra, buvo atmestas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. T. J. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 3 dalį, 180 straipsnio 2 dalį ir nuteistas 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
2. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų 2018 m. rugsėjo 7 d. nuosprendis buvo pakeistas: iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje suformuluoto kaltinimo pašalinta aplinkybė, kad T. J. smaugė B. J.; pašalintos nuorodos į BK 24 straipsnio 3 dalį dėl T. J. ir T. J. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 180 straipsnio 2 dalyje.
3. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2018 m. gruodžio 6 d., bausmės pabaiga – 2021 m. gegužės 23 d.
Žemesnės instancijos teismas
4. 2019 m. gegužės 27 d. Komisijos nutarimu Nr. LK-39 nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra nuteistajam T. J..
5. Nesutikdamas su priimtu nutarimu nuteistasis T. J. pateikė skundą Marijampolės apylinkės teismui, kuris 2019 m. birželio 19 d. nutartimi nuteistojo skundą atmetė.
Šalies argumentai
6. Skunde apygardos teismui nuteistasis T. J. prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį, grąžinti bylą Komisijai, įpareigojant ją ištaisyti klaidas ir priimti naują nutarimą.
6.1. Nuteistojo teigimu, priešingai nei nurodyta Komisijos nutarime bei skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, teistas jis buvo šešis, bet ne aštuonis kartus, lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos niekuomet nebuvo, todėl pažeisti lygtinio paleidimo sąlygų jis negalėjo. Be to, jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu jis dirbo ir save išlaikė, jam taikytos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygų pažeidęs nebuvo. Lygtinio paleidimo atveju jis grįš gyventi ir slaugyti savo onkologine liga sergančios mamos, yra atlyginęs padarytą žalą, su nukentėjusiuoju susitaikė. Vertinant šias aplinkybes skundžiamų procesinių sprendimų kontekste, pasak nuteistojo, akivaizdu, kad šiuo konkrečiu atveju buvo įvertintos kitą asmenį charakterizuojančios aplinkybės, kas neabejotinai lėmė neobjektyvios apylinkės teismo nutarties priėmimą.
Atsiliepimas
7. Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras R. M. pateikė atsiliepimą į nuteistojo T. J. skundą, kuriuo prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartį palikti nepakeistą ir nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
8. Nuteistojo T. J. skundas atmetamas.
9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
10. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. J. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo jo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį, pakankamą asmens lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos su intensyvia priežiūra. Tačiau, vien tik šių aplinkybių, sprendžiant T. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, nepakanka. Remiantis aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, lygtinio paleidimo taikymui būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo T. J. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 77 balus, kas atitinka vidutinę rizikos grupę, todėl šiuo atveju, atsižvelgiant į aukščiau aptartą BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, būtina įvertinti ir T. J. pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri, analizuojamu atveju turi būti itin akivaizdi bei įtikinanti, jog jis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
11. Pritariant tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo motyvams, visų pirma pažymėtina, kad nuteisto asmens pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame nuteistojo socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Ir nors įvertinus T. J. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių tam tikrais teigiamais jo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla – laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per visą jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį drausminėmis nuobaudomis baustas nebuvo, išėjęs iš pataisos namų turės gyvenamąją vietą, tačiau, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri šiuo metu vis dar nėra pakankama nuteistojo lygtiniam paleidimui, kas visiškai pagrįstai konstatuota tiek Komisijos nutarime, tiek ir pirmosios instancijos teismo nutartyje. Ir nors skunde apygardos teismui nuteistasis nurodo, kad Komisijos nutarimas neatitinka jam keliamų reikalavimų, o jame padarytos esminės klaidos, turėjusios tiesioginės įtakos atsisakymui jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau su tokiais nuteistojo motyvais teisėjų kolegija nesutinka. Patikrinus tiek Komisijos nutarimo, tiek ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinį akivaizdu, kad nei teisės taikymo, nei faktinių aplinkybių vertinimo klaidų, susijusių su lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymu/netaikymu nuteistojo atžvilgiu, Komisija bei apylinkės teismas nepadarė, savo išvadas grindė nuteistojo asmens byloje esančių duomenų visuma, kuri betarpiškai patvirtina tiek Komisijos, tiek ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas, su kuriomis iš esmės sutinka ir nuteistojo skundą nagrinėjantis aukštesnysis teismas.
12. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad Socialinio tyrimo išvados duomenimis, vis dar išskiriama eilė T. J. asmenybę neigiamai apibūdinančių kriminogeninių rizikos veiksnių – informacija apie teisės pažeidimus, nuteistojo gyvenimo būdas, prognostinių, socialinių įgūdžių stoka, savikontrolės problemos bei lankstesnio požiūrio stoka, galinčių neabejotinai paskatinti nuteistąjį nusikalsti ir ateityje. Jie nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos bei psichologinės tarnybos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu ar jų įvertinimo būtinumu sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tuo tarpu tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Ir vis tik, teigti, jog nuteistojo pastangų šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra.
13. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, praeityje T. J. buvo teistas ne kartą, tame tarpe ir užsienio valstybėje, o jo nusikalstamas elgesys prasidėjo šiam dar nesulaukus pilnametystės – nuo 16 metų amžiaus. Didžioji dalis nuteistojo praeityje įvykdytų nusikaltimų yra susijusi su smurtinio pobūdžio nusikalstamais veiksmais, šiuo metu laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka vėlgi už smurtinio-finansinio pobūdžio nusikalstamos veikos padarymą, kas visumoje neabejotinai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos. Nors, kaip teisingai pažymima skundu apygardos teismui, praeityje T. J. buvo teistas ne 8, o 5 kartus (šiuo metu laisvės atėmimo bausmę atlikinėja pagal 6-ąjį teistumą), tačiau, priešingai nei tai nurodo nuteistasis, klaidingas nuteistojo teistumų skaičius nei Komisijos nutarime, nei skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje, kaip pagrindas jo atžvilgiu netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, nenurodomas – ši klaida padaryta prokuroro atsiliepime bei skundžiamos nutarties aprašomojoje dalyje ir jokios įtakos skundžiamo procesinio sprendimo priėmimui neturėjo. Net ir nustačius, kad T. J. teistas ne 8, bet 5 kartus, pagrindo jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą su intensyvia priežiūra, ši aplinkybė nesudaro.
14. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad praeityje, siekiant koreguoti T. J. elgesį išimtinai teigiama linkme, nuteistojo atžvilgiu buvo taikytos tiek švelnesnio pobūdžio bausmės – areštas, tiek ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad jis ir vėl nusikalto, padaręs iš esmės analogiško smurtinio-finansinio pobūdžio nusikalstamą veiką, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai teigti, kad teismo parodyto pasitikėjimo jis vis tik nepateisino, tinkamo savo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį nesugebėjo, todėl abejotina, kad ir šiuo metu paleidus jį iš pataisos įstaigos lygtinai, T. J. sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis. Ši išvada, priešingai nei savo skundu tai iš esmės suvokia nuteistasis, darytina ne dėl praeityje neva jo atžvilgiu taikyto lygtinio paleidimo (tokių duomenų skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje nėra), o dėl jo elgesio tiek praeityje, tiek ir laisvės atėmimo bausmės vietoje. Ir nors praeityje buvę nuteistojo teistumai ar nusikaltimų, už kurių padarymą asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, sunkumas bei pobūdis negali būti pripažįstami absoliučiu pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam, tačiau, tiek kiek šios aplinkybės atskleidžia T. J. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teisėjų kolegijos įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinamos. Neabejotina, kad sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant.
15. Neignoruojant šių aplinkybių atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, sprendžiant iš tiek praeityje buvusių T. J. teistumų, tiek ir nusikalstamos veikos, už kurios padarymą jis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, finansinio pobūdžio (apiplėšė asmenį įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą), akivaizdu, kad dalį lėšų, būtinų nuteistojo pragyvenimui laisvėje, T. J. gaudavo nusikalstamu būdu. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo teiginiai, jog laisvėje jis dirbo UAB „K.“. Įvertinus tai, kad net ir dirbdamas bei už savo darbą gaudamas oficialias pajamas nuteistasis įvykdė plėšimą, kurio pagrindinis tikslas yra siejamas su asmeninės naudos sau gavimu, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistojo oficialiai gaunamų pajamų laisvėje jo asmeninių poreikių patenkinimui nepakako, kas ir paskatino jo nusikalstamą elgesį. Šiuo metu nuteistajam nedirbant, finansiškai jį remiant broliui ir draugei, turint vos 11 klasių išsilavinimą ir 2 mėnesių darbo patirtį, abejotina, jog išėjęs į laisvę lygtinio paleidimo atveju T. J. sugebės efektyviai įsilieti į darbo rinką ir savo tikslų laisvėje siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šių aplinkybių visuma suponuoja pagrįstą išvadą apie galimą nuteistojo finansinį nestabilumą šiam išėjus į laisvę šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje, neabejotinai galintį jį paskatinti nusikalti ir ateityje.
16. Netaikant lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu, tuo pačiu atmetant ir jo skundą atkreiptinas dėmesys ir į jo mąstymą bei gyvenimo stilių ir draugus. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, būdamas laisvėje T. J. laikas nuo laiko užsiima veikla, susijusia su jo nusikalstamumu, yra linkęs vertinti greitą veikimą, neretai praranda savitvardą, tačiau, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje užfiksuotų duomenų, jokių programų, susijusių su savo agresijos bei impulsyvumo, neabejotinai skatinančio nuteistojo nusikalstamą elgesį, tvardymu, būdamas pataisos namuose nelanko, kas teisėjų kolegijai leidžia įžvelgti itin atsainų nuteistojo požiūrį į savo problemas bei veiksnius, įtakojančius jo nusikalstamą elgesį. Be to, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, nusikalstamą veiką, už kurios padarymą T. J. šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis įvykdė bendrininkaudamas su kitais asmenimis, kas ne tik didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, bet ir suformuoja jo saugaus gyvenimo būdo ir tinkamų draugų pasirinkimo būtinybę. Tuo tarpu, kaip nustatyta Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje nėra socialiniai atsiskyręs, bendrauja su kitais įvairiais lygiais, turi kontroliuojančio elgesio epizodų, sunkiai priima kitų požiūrį, kas įvertinus nuteistojo komunikabilumą ir draugų poreikį, atsižvelgiant į tai, kad gyventi jis grįš tuo pačiu adresu, kuriuo gyveno ir iki įkalinimo, pagrindo manyti, kad tinkamas nuteistojo draugų pasirinkimas šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje yra nebeaktualus, nesudaro.
17. Šių duomenų kontekste sprendžiant T. J. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ir tai, kad net ir šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje T. J. pasižymi netinkamu savęs vertinimu, sunkiai geba išskirti problemines savo elgesio sritis bei jas spręsti, įžvelgia tik tam tikras savo elgesio pasekmes, priežiūrą vertina labiau iš praktinės pusės, kas atsižvelgiant į tai, kad šiuo konkrečiu atveju nuteistasis siekia lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikant jo atžvilgiu intensyvią priežiūrą, leidžia pagrįstai spręsti, jog jo elgesio pažanga šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas, kuris šiuo metu atitinka 77 balus, kas prilyginama vidutinei rizikos grupei. Šiuo aspektu paminėtina, kad statinių svertinių taškų suma atitinka vos 25 balus, kas suponuoja pagrįstą išvadą, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima ir turėtų būti vykdoma toliau pataisos namuose, aktyviais nuteistojo veiksmais mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką skatinančius veiksnius.
18. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad Komisija ar apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, teisinio pagrindo nėra. Skundžiami procesiniai sprendimai priimti įvertinus aktualią T. J. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad T. J. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo T. J. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. birželio 19 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.