- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-16
- Bylos Nr.
- e2S-627-896/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-02189-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Pareiškėjas
- I. S., L. S.
- Suinteresuotas asmuo
- S. S.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Tomas Romeika
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. S. ir L. S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų I. S. ir L. S. pareiškimą dėl turto dalies nustatymo, suinteresuotas asmuo S. S..
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjos kreipėsi į teismą prašydamos tikslu gauti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, nustatyti, kad S. V. S., gim. (duomenys neskelbtini), iki mirties ((duomenys neskelbtini)) valdė turto dalį – ½ 4705/14020 14,0200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šakių r. sav. (½ dalį iš 1,2000 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šakių r. sav.).
2. Pareiškime nurodė, kad S. V. S., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), ir S. G. – S., gim. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), yra pareiškėjų seneliai. Po senelio S. V. S. mirties, palikimą priėmė pareiškėjos, senelė S. G. – S. ir suinteresuotas asmuo S. S.. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų senelė S. G. – S., 6-ajame notarų biure buvo užvesta paveldėjimo byla po jos mirties. Pareiškėjos iš notarės J. R. gavo pranešimą, kad po senelio mirties yra išlikęs nekilnojamasis turtas 4705/14020 14,0200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šakių r. sav., kuris senelio mirties dienai buvo registruotas senelės S. G. – S. vardu, tačiau yra ir buvo įsigytas esant gyvam seneliui S. V. S., ir yra bendra jungtinė nuosavybė. Pareiškėjos kreipėsi į notarę, kuri 2019 m. rugsėjo 5 d. nusiuntė pranešimą suinteresuotam asmeniui S. S., tikslu gauti jo sutikimą, kad pareiškėjoms būtų išduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas į seneliui S. V. S. priklausančią ½ dalį iš 1,2000 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šakių r. sav. Suinteresuotam asmeniui S. S. pranešimas buvo įteiktas, tačiau suinteresuotas asmuo atsakymo dėl sutikimo nepateikė. 4705/14020 14,0200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šakių r. sav. yra įsigytas 2002 m. lapkričio 17 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 2-15125 pagrindu, t. y. santuokoje su velioniu ir viešame registre buvo įregistruotas velionės senelės vardu. Paveldėjimo teisės liudijimas į šį senelio S. V. S. turtą nebuvo išduotas, nors palikimas buvo priimtas laiku. Kadangi turtas įgytas santuokoje, tikslu gauti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą į S. V. S., gim. (duomenys neskelbtini) (miręs (duomenys neskelbtini)) priklausantį turtą, tikslinga nustatyti, kad velioniui priklausė ½ 4705/14020 14,0200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šakių r. sav. (½ dalį iš 1,2000 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šakių r. sav.).
3. Pareiškėjos negali baigti paveldėjimo procedūros ir gauti papildomus paveldėjimo teisės liudijimus, kadangi suinteresuotas asmuo gera valia neišreiškė sutikimo prašomam faktui nustatyti, kol nėra nustatyta mirusiojo turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, notarė be suinteresuoto asmens sutikimo neišduoda papildomo paveldėjimo teisės liudijimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. vasario 19 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų I. S. ir L. S. pareiškimą.
5. Teismas nurodė, kad iš pateiktų duomenų matyti, jog po senelio S. V. S. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė ir paveldėjo turtą keturi įpėdiniai: I. S., L. S., S. G. – S. ir S. S.. Paaiškėjus, kad liko nepaveldėtas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šakių r. sav., notaras turėtų vadovautis įstatymo prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir išduoti visiems S. V. S. palikimą priėmusiems įpėdiniams papildomus paveldėjimo teisės liudijimus. Jei notarui kyla abejonių ar kažkas iš įpėdinių tam prieštarauja ir mano, kad šis turtas yra asmeninė S. G. –S. nuosavybė, tada jis turėtų kreiptis į teismą ir nuginčyti šią prezumpciją, t. y. prašyti pripažinti, kad visas šis turtas ar jo dalis yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė.
6. Teismas sprendė, kad pareiškėjos prašo teismo nustatyti faktą, kuris yra preziumuojamas įstatymo, todėl pareiškimą atsisakė priimti.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu pareiškėjos I. S. ir L. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl pareiškimo priėmimo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Teismas pažeidė civilines ir procesines teisės normas, nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos. Vienam iš sutuoktinių mirus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 52 straipsniu, notaras gali išduoti nuosavybės teisės liudijimą pergyvenusiam sutuoktiniui į ½ dalį mirusio vardu registruoto turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Tai atliekama pergyvenusio sutuoktinio prašymu ar sutikimu. Velionė pareiškėjų senelė S. G. – S., gim. (duomenys neskelbtini), tokio prašymo nepateikė, sutikimas nebuvo gautas, ji sąžiningai klysdama nuslėpė bendrą sutuoktinių turtą. Senelė yra mirusi, todėl tokią teisę ir pareigą įstatymo nustatyta tvarka turi suinteresuotas asmuo. Paveldimas bendrąja sutuoktinių nuosavybe esantis turtas pirma atskiriamas mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalys, t. y. išduodamas nuosavybės teisės liudijimas remiantis notariato įstatymo 52 straipsniu, tik po to išduodamas paveldėjimo teisės liudijimas, o ne atvirkščiai. Kol toks atskyrimas neatliktas, tol mirusiajam priklausanti bendra sutuoktinio turto dalis nėra aiški. Kadangi į notarės siųstą pasiūlymą suinteresuotas asmuo neatsiliepė, jis savo konkliutentiniais veiksmais patvirtino, kad tokio sutikimo neduos, juolab, kad į velionės palikimą jam surašytas testamentas. Ginčo objektas - 4705/14020 14,0200 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šakių r. sav. yra registruotas velionės S. G. – S., gim. (duomenys neskelbtini), vardu, tačiau iš pateiktų teismui rašytinių įrodymų akivaizdu, kad jis įgytas santuokoje su velioniu S. V. S., gim. (duomenys neskelbtini), iki mirties ((duomenys neskelbtini)). Dėl to, kad suinteresuotas asmuo per notarės nustatytus terminus sutikimo nepateikė, pareiškėjos priverstos ginti savo teises teisminiu keliu, kaip tai nurodyta notarės liudijime.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškimą kaip nenagrinėtiną civilinio proceso tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo.
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Konstitucinė asmens teisė kreiptis į teismą savo turiniu yra platesnė nei teisė į pareikšto reikalavimo patenkinimą: teisę kreiptis į teismą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti. Teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis lemia tai, kad ieškinio priėmimo teismo žinion stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, tai yra sprendžiama ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Taigi teismas, spręsdamas suinteresuoto asmens pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalis). Tik konstatavęs CPK 137 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus teismas turi teisę atsisakyti priimti ieškinį. Vienas iš tokių pagrindų – jeigu ieškinys nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Šiuo pagrindu būtina ieškinį (pareiškimą) atsisakyti priimti, kai jis pagal CPK 1, 22 straipsnius nepriskirtinas nagrinėti civilinio proceso tvarka. CPK 22 straipsnio 2 dalis numato, kad teismai taip pat nagrinėja bylas ypatingosios teisenos tvarka.
11. Pareiškėjos kreipėsi į teismą prašydamos tikslu gauti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, nustatyti, kad S. V. S., gim. (duomenys neskelbtini), iki mirties ((duomenys neskelbtini)) valdė turto dalį – ½ 4705/14020 14,0200 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šakių r. sav. (½ dalį iš 1,2000 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šakių r. sav.), t. y. pareiškėjos kreipėsi į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo – turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo po turto savininkų mirties.
12. Pirmosios instancijos teismas ieškinio priėmimo stadijoje konstatavo, jog pareiškėjos prašo teismo nustatyti faktą, kuris yra preziumuojamas įstatymo, todėl pareiškimą atsisakė priimti. Teismas nurodė, jog notaras turėtų vadovautis įstatymo prezumpcija, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė ir išduoti visiems S. V. S. palikimą priėmusiems įpėdiniams papildomus paveldėjimo teisės liudijimus. Jei notarui kyla abejonių ar kažkas iš įpėdinių tam prieštarauja ir mano, kad šis turtas yra asmeninė S. G. –S. nuosavybė, tada jis turėtų kreiptis į teismą ir nuginčyti šią prezumpciją, t. y. prašyti pripažinti, kad visas šis turtas ar jo dalis yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė.
13. Pagal Notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymu nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose santykiuose nebūtų neteisėtų dokumentų. Notarui suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaro veiklos ypatybes, nustatytas minėtame įstatyme, lemia jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai ir įpareigoja jį griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, jeigu tokio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų. Tokia notaro funkcijos samprata suponuoja išvadą, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2011).
14. Iš pareiškimo ir jo priedų nustatyta, kad notarė informavo pareiškėjas apie išlikusi nekilnojamąjį turtą 4705/14020 14,0200 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šakių r. sav., bei notarė 2019 m. rugsėjo 5 d. pareiškėjų vardu išsiuntė pranešimą suinteresuotam asmeniui S. S. dėl jo sutikimo išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą pareiškėjoms į S. V. S. priklausančią ½ dalį iš 1,2000 ha žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Šakių r. sav. Suinteresuotas asmuo S. S. sutikimo nedavė. Šie duomenys patvirtina, kad notarė negali atlikti notarinio veiksmo - išduoti papildomo paveldėjimo teisės liudijimo pareiškėjoms, nes kyla abejonių dėl išlikusio nekilnojamojo turto teisinio režimo – ar turtas buvo asmeninis, ar bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
15. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškimo priėmimo stadijoje pirmosios instancijos teismas turėjo patikrinti tik tai, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti pareiškimą, o ne pasisakyti dėl ginčo esmės.
16. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis priimta netinkamai taikant ir aiškinant civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias ieškinio/pareiškimo priėmimą, todėl ginčijama nutartis naikintina. Kadangi ieškinio/pareiškimo priėmimo klausimas priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, ieškinio/pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. vasario 19 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.