Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – LPT) atstovui A. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir bendrovė) direktorius, administracine tvarka nebaustas, gyv. (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 173¹⁸ straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. S., UAB „(duomenys neskelbtini)“ generalinis direktorius, gyvendamas ir dirbdamas Vilniuje, veikdamas pagal 2010 m. lapkričio 16 d. pasirašytus bendrovės pareiginius nuostatus Nr. 2/10, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, privalėdamas vadovautis Lietuvos Respublikos įstatymais, taip pat ir Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymu (toliau – ALĮ), taip pat laikytis bendrovės lažybų reglamente, patvirtintame 2011 m. kovo 17 d. Valstybinės lošimų priežiūros komisijos nutarimu Nr. N-62 „Dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ naujos redakcijos lažybų organizavimo reglamento patvirtinimo“ (papildymai patvirtinti Valstybinės lošimų priežiūros komisijos 2012 m. sausio 12 d. nutarimu Nr. N-37 ir Priežiūros tarnybos 2012 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. DI-290) (toliau – reglamentas) nustatytos tvarkos, 2014 m. kovo 5 d. L. V. kreipusis į bendrovę su prašymu išmokėti dalį jos lažybų sąskaitoje esančių laimėtų pinigų, ėmėsi aktyvių veiksmų ir priėmė sprendimą užblokuoti L. V. lažybų sąskaitą (sąskaita užblokuota 2014 m. kovo 17 d.), neišmokėti jos sąskaitoje esančių laimėtų pinigų, t. y. 1344,15 eurų (4637,32 Lt) ir grąžinti tik paskutinę L. V. įneštą įmoką, t. y. atskaičius mokėjimų tarpininko komisinį mokestį 193,71 eurus (668,30 litų), dėl ko L. V. nebuvo išmokėta visa jos prašyta laimėtų pinigų suma. Tokiu būdu, bendrovės generalinis direktorius G. S., nesant nustatytam faktui, kad L. V. buvo nesąžininga lošiant arba kad ji pažeidė reglamento nuostatas, priimdamas sprendimą užblokuoti L. V. sąskaitą ir neišmokėti jai priklausančios pinigų sumos, t. y. 1344,15 eurų (4637,32 Lt) laimėjimo, grąžinant tik paskutinę pareiškėjos į bendrovės sąskaitą įneštą įmoką, t. y. 193,71 eurus atskaičius mokėjimų tarpininko komisinį mokestį (t. y. 668,30 Lt) pažeidė reglamento 4.4, 13.1, 13.6, 13.7 ir 13.8 punktus, taip neužtikrindamas reglamente įtvirtintų nuostatų įgyvendinimo bei pažeidė ALĮ 18 straipsnio 1 dalis ir 19 straipsnio 3 dalis. Šiais savo veiksmais G. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo G. S. kaltės dėl padaryto pažeidimo nepripažino, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokole nustatytų faktinių aplinkybių, jog L. V. nebuvo išmokėta visa jos prašyta laimėtų pinigų suma, neginčijo. G. S. tiek LPT tiek ir teisminio nagrinėjimo metu davė analogiškus paaiškinimus. Ji nurodė, jog L. V. kreipėsi į bendrovę dėl dalies sukauptų savo sąskaitoje piniginių lėšų – apie 1000 eurų, išmokėjimo. Kadangi suma didelė, bendrovės apsaugos darbuotojai su ja susisiekė, norėdami užduoti kontrolinius klausimus apie lažybas. Jie dažnai daro patikrinimus, siekdami įsitikinti ar būtent tas asmuo, kuris užsiregistravęs ir yra lošėjas, ar nesiregistravo kitu vardu. Darbuotojams iš pokalbio telefonu tapo aišku, kad statymus daro ne ji, kadangi į klausima, koks jos šuns vardas ji atsakė, kad šuns neturi, o kaip papildė sąskaitą, ji neatsimena. Be to, ji nurodė, kad statymų neatlieka ir nebenori tęsti pokalbio. Tą pačią dieną bendrovė gavo elektroninį laišką, kuriame ji nurodė, kad nieko nesupranta apie statymus, o jai tai atlikti padeda draugas. Atsižvelgiant į tai, buvo atmestas prašymas išmokėti laimėjimą ir uždaryta pareiškėjos sąskaita, o jai gražinta jos pervesta suma, kadangi ji nebuvo tas asmuo, kuris atliko statymus. Tuomet L. V. kreipėsi į LPT su skundu, kad jai būtų grąžinti pinigai. LPT atliko tyrimą ir įpareigojo bendrovę grąžinti laimėjimą, ką bendrovė, vykdydama LPT nurodymą, padarė. Jis, G. S., mano, kad tai yra akivaizdus sukčiavimo atvejis. Yra trys priežastys, kurios lemia tai, kad jie labai įdėmiai tikrina, kas iš tikrųjų atlieka statymus. Pirma, asmuo besinaudojantis kito žmogaus sąskaita, gali būti nepilnametis. Antra, yra rizika finansinių nusikaltimų. Trečia, statymus gali atlikti asmuo, kuris jau yra užblokuotas jų sistemoje dėl kitų pažeidimų.

LPT direktoriaus įsakyme „Dėl atlikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ specialaus tikrinimo pagal L. V. 2014 m. kovo 28 d. skundą“ konstatuota, jog atlikus specialų bendrovės tikrinimą pagal pareiškėjos 2014 m. kovo 28 d. skundą, iš tikrinimo metu surinktų duomenų nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)” užblokuodama pareiškėjos sąskaitą ir neišmokėdama jai priklausančio 1344,15 eurų laimėjimo, grąžindama tik paskutinę pareiškėjos į bendrovės sąskaitą įneštą įmoką, t. y. 193,71 eurus (atskaičius mokėjimų tarpininko komisinį mokestį) veikė ne pagal reglamente nustatytą tvarką, t. y. netinkamai taikė reglamento 4.4, 13.1, 13.6, 13.7 ir 13.8 punktus, taip pažeisdama ALĮ 18 straipsnio 1 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį (b. l. 11).

Minėtu įsakymu buvo pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, nurodytas ATPK 35 straipsnio 1 dalyje, iki vienerių metų, skaičiuojant nuo LPT 2014 m. balandžio 25 d. gauto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2014 m. balandžio 23 d. rašto „Dėl 2014-05-15 Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos paklausimo Nr. 2-K-500“ (b. l. 12).

2014-03-28 LPT gautas L. V. prašymas patikrinti lažybų bendrovės veiksmų teisėtumą. Prašyme nurodoma, jog pradėjus lažintis, per tam tikrą laikotarpį, ji laimėjo 1200 eurų. Taip pat nurodė, jo telefoninio pokalbio metu ji atsisakė nurodyti dėl ko lažinasi ir kaip persiveda pinigus. Už kokius sporto įvykius lažinasi, ji nelabai gilinasi, nes jai tai pasako draugas. „Tonybet“ užšaldė jos sąskaitą ir iš ten buvusių 1400 eurų jai grąžino tik 190 eurų, kaltindami ją nesąžiningumu (b. l. 16).

Elektroniniame laiške „Tonybet“ klientų aptarnavimo skyriui L. V. nurodė, jog ji atsimena pokalbį, per kurį ji nesugebėjo atsakyti į klausimus. Anot L. V., ji neatsimena užsienietiškos sąskaitos pavadinimo, nes ją susikurti padėjo draugas. Ji pati prastai moka anglų kalbą, todėl prašo draugo pagalbos. Statymus taip pat atlieka su draugo pagalba, kadangi mato kaip jis laimi. Ji nežino už ką lažinasi, tačiau mato, kad laimi ir jai to užtenka. Lažybų sąskaita yra jos ir pinigai bei laimėjimai yra jos. Ji nesupranta kur čia yra nesąžiningumas, kokius įstatymus ji pažeidžia (b. l. 20).

L. V. susirašinėjimas elektroniniu paštu su LPT ir bendrove (b. l. 30-46).

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos rašte nurodyta, jog bendrovė 2014-07-03 kreipėsi į juos dėl L. V. atliktų neįprastų piniginių operacijų (b. l. 73).

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos rašte nurodyta, kad 2014-08-06 L. V. finansinės veiklos analizė buvo nutraukta, nenustačius, kad minėtas asmuo vykdytų įtartinas arba neįprastas pinigines operacijas ar sandorius (b. l. 76).

LPT vyriausiosios specialistės I. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2014 m. rugpjūčio 25 ir 26 d. iš L. V. gavo elektroninius laiškus, kuriuose patvirtinta, kad gavo LPT direktoriaus 2013 m. rugpjūčio 22 d. įsakymą ir kad bendrovė laimėjimą išmokėjo (b. l. 83).

LPT 2014-06-06 tikrinimo akte konstatuota, jog bendrovė, vienašališkai užblokuodama pareiškėjos sąskaitą ir neišmokėdama L. V. priklausančio 1344,15 eurų laimėjimo ir grąžindama dalį įmokos (190,71 eurų), pažeidė bendrovės reglamento 13.6, 13.7, 13.8 punktų bei ALĮ 18 straipsnio 1 dalies ir 19 straipsnio 3 dalies punktų reikalavimus (b. l. 60-64).

LPT atstovas A. D. teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas bendrovės direktoriui buvo surašytas už bendrovės lažybų reglamento pažeidimą. Reglamentas, yra pagrindinis dokumentas, kuriuo vadovaujantis bendrovė organizuoja lažybas. Jeigu bendrovė veikia reglamente nenustatyta tvarka, vertinama kaip reglamento pažeidimas. Šiuo atveju, bendrovė nenustatė, kad L. V. lošė nesąžiningai, vadovavosi tik prielaidomis, ir ėmėsi veiksmų, nenumatytų reglamente. Pati bendrovė patvirtino, kad konsultuotis lažybų klausimais nedraudžiama. Netgi jei bendrovė nustatytų, kad lošėjas elgiasi nesąžiningai, tai bendrovė galėjo riboti maksimalaus statymo sumą, tačiau negalėjo atsisakyti išmokėti sąskaitoje esančios laimėtos pinigų sumos. Taigi, bendrovė veikė reglamente nenustatyta tvarka.

G. S. atstovas teisminio nagrinėjimo metu akcentavo, kad ne visos gyvenimiškos situacijos aprašytos reglamente, bendrovė remiasi ir kitais teisės aktais. LPT neatkreipė dėmesio į reglamento 11.2 punktą, kuriame nurodyta, jog lažybų sutartį lošėjas gali sudaryti tik asmeniškai. O LPT nepadarė jokio tyrimo, kas gi sudarė sutartį. Bendrovė išmoką užblokavo vadovaujantis 2008-07-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais, sąrašo ir įtartinų piniginių operacijų ir sandorių sustabdymo ir informacijos apie įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar sandorius pateikimo finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1.8 punktu, kadangi piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais, jeigu klientas atlieka pinigines operacijas ar sudaro sandorius, kai sunku ar neįmanoma nustatyti naudos gavėjo. Taip pat vadovavosi Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 10 dalies 8 punktu, 15 straipsniu, kur numatyta, jog jeigu klientas vengia arba atsisako finansų įstaigai ar kitam subjektui jo prašymu ir terminais pateikti informaciją apie piniginių lėšų ar turto kilmę, kitus papildomus duomenis, finansų įstaigos ir kiti subjektai gali nutraukti sandorius ar dalykinius santykius su klientu. Be to, anot G. S. atstovo, užblokuota sąskaita buvo tam, kad užtikrinti, jog lošiantis asmuo būtų vyresnis nei 18 metų, kad per tarpininkus nesilažintų patys sporto dalyviai. Taip pat, kad per tarpininkus nesilažintų asmenys, kurie patys yra paprašę jiems neleisti lažintis.

Motyvuojamoji dalis

Nors G. S. kaltės nepripažino, jo kaltė padarius pažeidimą, numatytą ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje, įrodyta byloje esančiais aukščiau aptartais duomenimis.

ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už Azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimus. Šio straipsnio dispozicija yra banketinė, todėl, surašant asmeniui administracinio teisės pažeidimo protokolą šio straipsnio pagrindu, turi būti nurodyti konkretūs teisės aktų ir reglamento reikalavimai, kuriuos jis pažeidė. Atsižvelgiant į tai, G. S. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad jis pažeidė reglamento 4.4, 13.1, 13.6, 13.7, 13.8 punktus be ALĮ 18 straipsnio 1 dalį ir 19 straipsnio 3 dalį.

ALĮ 18 straipsnio1 dalyje nurodyta, jog lošimai organizuojami pagal lošimo reglamentą. Ši norma taip pat numato būtinus lošimo reglamento turinio elementus. ALĮ 19 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog totalizatoriaus ir lažybų laimėjimai išmokami tik pinigais iš karto pateikus laimėjusiąją kortelę.

Reglamento 4.4 punkte numatyta, jog bendrovė turi teisę uždrausti dalyvauti lažybose asmenims, kurie pažeidinėja reglamento nuostatas arba lošia nesąžiningai (pavyzdžiui, siekia dalyvauti lažybose bendrovei suklydus iš esmės). Tokiems lošėjams bendrovė taip pat turi teisę be papildomo perspėjimo riboti maksimalaus statymo sumą. Reglamento 13.1 punktas numato, jog teisę į laimėjimą lošėjas įgyja reglamente nustatyta tvarka teisingai atspėjęs lažybų baigtį. Reglamento 13.6 punkte numatyta, jog laimėjimas lošėjo pageidavimu išmokamas grynaisiais pinigais arba, esant techninėms priemonėms, pervedamas į lošėjo lažybų sąskaitą. Reglamento 13.7 punktas numato, jog lošėjas turi teisę prašyti išmokėti laimėjimą ir per elektronines ryšio priemones (internetu). Šiuo atveju lošėjas, prisijungęs prie bendrovės kompiuterinio tinklo ir vadovaudamasis vizualiais nurodymais privalo nurodyti lažybų tarpininkui laimėjimus pervesti į jo lažybų sąskaitą. Laimėjimai, esant techninėms priemonėms, pervedami į lošėjo lažybų sąskaitą nedelsiant. Reglamento 13.8 punktas numato, kad lošėjas gali bet kada išsiimti pinigus iš savo lažybų sąskaitos lažybų sutartyje nurodytame lažybų punkte arba prisijungęs prie bendrovės kompiuterinio tinklo, pateikti prašymą lažybų tarpininkui, kad jo prašoma suma, neviršijanti lažybų sąskaitoje esančios sumos, esant techninėms priemonėms, kaip laimėjimas būtų pervesta į tą pačią jam priklausančią bankinę sąskaitą iš kurios lošėjas, vadovaudamasis šio reglamento 11.5 punktu, prieš tai papildė lažybų sąskaitą bankiniu pavedimu, arba į jam priklausančią bankinę sąskaitą, nurodytą lažybų sutartyje.

Valstybinės lošimų priežiūros komisijos patvirtintas reglamentas nustato santykius tarp lažybų organizatoriaus ir lošėjų atliekant statymus, apibrėžia išmokėjimus bei kitus aspektus, susijusius su lažybų organizavimu, tame tarpe apibrėžia ir bendrovės teises, kuomet nustatoma, kad lošėjas elgiasi nesąžiningai. Kad bendrovė pažeidė nurodytus ALĮ ir reglamento reikalavimus yra konstatuota LPT direktoriaus įsakyme, kuris yra galiojantis ir nebuvo apskųstas teismui, kas iš esmės rodo, jog bendrovė su tokiu bendrovės veiksmų vertinimu sutiko.

Administracinio teisės pažeidimo byloje yra nustatyta, jog bendrovė užblokavo L. V. sąskaitą ir neišmokėjo jai priklausančio 1344,15 eurų laimėjimo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neginčija fakto, jog E. V. laimėjo pinigus, kuriuos prašė išmokėti, tačiau nurodo, jog ji lošė galimai nesąžiningai, o galbūt jos vardu sąskaitą valdė kitas asmuo. Tačiau G. S. ir jo atstovas negalėjo nurodyti, koks reglamento punktas bendrovei leidžia neišmokėti laimėtos sumos. Šiuo atveju, nustačius, jog lošėja galimai elgiasi nesąžiningai, bendrovė turėjo teisę vadovautis reglamento 4.4 punktu ir uždrausti L. V. dalyvauti lažybose, tačiau teisės neišmokėti laimėjimo bendrovė neturėjo. Tokiu būdu bendrovė pažeidė reglamento 4.4, 13.1, 13.6, 13.7, 13.8 reikalavimus. G. S. argumentai, jog bendrovė neišmokėdama laimėjimo siekė apsisaugoti, kad nežaistų nepilnametis, nekiltų finansinių nusikaltimų riziką ir, kad per kitus nežaistų asmenys, kurie pasiprašė jiems neleisti žaisti, yra nepagrįsti. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys į tai, kad bendrovė ėmėsi tikrinimo tik po to, kai E. V. paprašė išmokėti jos laimėtas sumas, t. y. jau po to kai lošimai įvyko. Iki to laiko bendrovė apskritai nesiėmė jokių veiksmų ir leido asmeniui žaisti. Pats bendrovės vadovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, jog klientą tikrina tik tada, kai jam reikia išmokėti didesnes pinigų sumas, netikrinama lošiančio asmenybė, jei jam nereikia išmokėti didesnių laimėjimų. Tai rodo tik tą aplinkybę, jog bendrovė rūpinasi savo finansiniu interesu, o ne siekia užkardyti galimybes lošti nepilnamečiams, ar kitiems asmenims, kurie neturi teisės to daryti. G. S. argumentas, jog jis vadovavosi 2008-07-09 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 677 patvirtintu Kriterijų, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais ar neįprastais, sąrašo 1.8 punktu, kuriame nurodyta, kad piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais, jeigu klientas atlieka pinigines operacijas ar sudaro sandorius, kai sunku ar neįmanoma nustatyti naudos gavėjo, taip pat yra atmestinas. Iš tikrųjų, vadovaujantis minėtu Vyriausybės nutarimu patvirtinto Įtartinų piniginių operacijų ir sandorių sustabdymo ir informacijos apie įtartinas ar neįprastas pinigines operacijas ar sandorius pateikimo finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie vidaus reikalų ministerijos tvarkos aprašo 3 straipsniu, kuris numato, kad azartinius lošimus organizuojanti bendrovė, nustačiusi, kad kliento atliekama piniginė operacija ar sandoris gali būti susiję su pinigų plovimu ir (ar) teroristų finansavimu ir atitinka bent vieną iš nustatytų kriterijų, kuriais vadovaujantis piniginė operacija ar sandoris laikomi įtartinais, privalo iš karto sustabdyti šią operaciją ar sandorį ir ne vėliau kaip per 3 darbo valandas apie šią operaciją ar sandorį, nepaisydami piniginės operacijos ar sandorio sumos, pranešti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai, o advokatai ar advokatų padėjėjai – Lietuvos advokatūrai. Tačiau, kaip matyti iš bendrovės veiksmų, į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą ji kreipėsi tik 2014-07-06, t. y. praėjus beveik 4 mėnesiams nuo finansinės operacijos sustabdymo. Tai rodo, jog tikslas sustabdyti išloštos sumos pervedimą L. V. buvo ne įtartina operacija, o kaip G. S. pats nurodė – galimai nesąžiningas klientės elgesys. Bendrovės vadovavimąsi aukščiau nurodytais teisės aktais, teismas vertina kaip bendrovės ir administracinėn atsakomybė traukiamo asmens bandymą pateisinti reglamento pažeidimą, t. y. neišmokėta laimėjimą L. V..

Atmestinas ir G. S. atstovo argumentas, jog LPT neatkreipė dėmesio į reglamento 11.2 punktą, kuriame nurodyta, jog lažybų sutartį lošėjas gali sudaryti tik asmeniškai. Minėtame reglamento punkte nurodyta, jog lošėjas lažybų sutartį gali sudaryti asmeniškai atvykęs į lažybų punktą arba internetu. Pačios lažybos pagal reglamentą taip pat gali vykti nuotoliniu būdu, t. y. internetu. Reglamentas nedraudžia asmeniui, sudariusiam sutartį konsultuotis lažinantis su kitais asmenimis, leisti pasinaudoti gautu identifikuojančiu kodu bei prisijungimo prie kompiuterio tinklo slaptažodžiu, kitam asmeniui. Tai, kad LPT neapklausė L. V. asmeniškai pasikvietę jos į tarnybą, nereiškia, jog tyrimas buvo atliktas neišsamiai, kadangi LPT pilnai pakako duomenų nustatyti asmenį, kuris buvo sudaręs lažybų sutartį. Juo labiau, tiek LPT, tiek ir Finansinių nusikaltimų tarnybai atliekant tyrimą, nebuvo nustatyta jokių duomenų, kad sutartį yra sudariusi ne L. V. bei, kad jai suteiktais identifikuojančiu kodu bei prisijungimo prie kompiuterio tinklo slaptažodžiu neteisėtai pasinaudojo kitas asmuo.

Įvertinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, teismas laiko įrodyta, kad G. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ generaliniu direktoriumi, veikdamas pagal 2010-11-16 pasirašytus UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiginius nuostatus Nr. 2/10 ir 2014-03-17 priimdamas sprendimą užblokuoti lošėjos L. V. sąskaitą, neišmokėti jos sąskaitoje esančių laimėtų pinigų – 1344,15 Lt, pažeidė bendrovės reglamento 4.4, 4.4, 13.1, 13.6, 13.7 ir 13.8 punktus ir ALĮ 18 straipsnio 1 dalį bei 19 straipsnio 3 dalį bei tokiais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje.

G. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių byloje nėra.

Skiriant nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes, į pažeidimo pavojingumą (neišmokėta nedidelė suma) bei jo padarymo motyvus (buvo įtarta, jog lošėja nesąžininga), į G. S. asmenybę – administracine tvarka nebaustas, tokio pobūdžio pažeidimą jis padarė pirmą kartą, dirbantis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog bendrovė įvykdė LPT nurodymą, išmokėjo L. V. neišmokėtas pinigų sumas. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, tačiau G. S. skirtina minimali ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje sankcijoje numatyta nuobauda.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

G. S. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 173¹⁸ straipsnio 1 dalyje, ir, pritaikius ATPK 30¹ straipsnį, skirti jam nuobaudą – 5000 (penkių tūkstančių) litų baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6460. Pildant įmokos kvitą, jame būtina nurodyti nutarimo, kuriuo paskirta bauda, datą bei numerį.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.