Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, veikianti Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. ir 2024 m. birželio 20 d. nutarčių civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovei T. Ž. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo – daugiabučių namų savininkų bendrija „Grandinė“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

4. Atsakovė T. Ž. 2024 m. gegužės 9 d. pateikė atskirąjį skundą (dokumentas teisme gautas 2024 m. gegužės 13 d., registracijos Nr. DOK-23318), kuriuo prašė įpareigoti Klaipėdos apylinkės teismą priimti procesinį dokumentą (nutartį) dėl 2024 m. balandžio 24 d. teisme gauto atsakovės pateikto atskirojo skundo dėl termino pratęsimo bei pavėluoto teismo sprendimo įteikimo. Atsakovė nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. balandžio 24 d. gavo atsakovės prašymą pratęsti terminą, tačiau teismas nepateikė jokio atsakymo. Atsakovė paaiškino, kad 2024 m. balandžio 9 d. kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą su prašymu suteikti jai antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, tačiau minėtas prašymas nebuvo išspręstas, todėl ne dėl atsakovės kaltės yra praleidžiamas terminas apeliaciniam skundui pateikti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties

12. Atskirojo skundo padavimas ir surašymas yra apeliacinio proceso sudedamoji dalis, todėl pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teise, išskyrus CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje numatytas išimtis.

13. Pagal CPK 316 straipsnio 1 dalį, jeigu paduotas apeliacinis skundas neatitinka CPK 306 straipsnyje nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Šioje proceso teisės normoje nenumatyta galimybė skųsti pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria apeliantui nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumams pašalinti.

14. CPK 302 straipsnyje nurodyta, kad apeliaciniam procesui taikomos CPK bendrosios nuostatos, taip pat pirmosios instancijos teismo procesą reglamentuojančios nuostatos, neprieštaraujančios CPK XVI skyriuje nurodytoms taisyklėms. Bendrosios procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto taisyklės įtvirtintos CPK 115 straipsnyje. Taigi, apeliaciniam procesui, be kita ko, taikomos CPK 115 straipsnyje įtvirtintos bendrosios procesinių dokumentų trūkumų šalinimo instituto taisyklės.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad iki 2022 m. gruodžio 31 d. galiojusioje CPK 115 straipsnio 5 dalyje buvo nustatyta galimybė atskiruoju skundu apskųsti teismo nutartį pašalinti procesinio dokumento, be kita ko, apeliacinio skundo trūkumus. Vis dėlto nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo CPK pakeitimai (2022 m. birželio 30 d. įstatymas Nr. XIV-1349 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-1349). Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje CPK 115 straipsnio 5 dalies redakcijoje nustatyta, kad teismo nutartis pašalinti procesinio dokumento trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama. Atskiruoju skundu gali būti skundžiama tik teismo nutartis, kuria procesinis dokumentas grąžintas dėl to, kad nepašalinti jo trūkumai. Ši nuostata taikoma procesiniams dokumentams, paduotiems po Įstatymo Nr. XIV-1349 įsigaliojimo, t. y. po 2023 m. sausio 1 d. (Įstatymo Nr. XIV-1349 6 straipsnis, 14 straipsnio 1, 3 dalys). Kitaip tariant, teismo nutartis pašalinti apeliacinio (atskirojo) skundo, paduoto po 2023 m. sausio 1 d., trūkumus atskiruoju skundu neskundžiama.

16. Dėl to pirmosios instancijos teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutartis pašalinti atskirojo skundo trūkumus negali būti apeliacijos objektu ir Klaipėdos apylinkės tesimo 2024 m. gegužės 16 d. nutartyje pagrįstai nurodyta, kad nutartis neskundžiama. Pirmosios instancijos teismas, gavęs apeliantės atskirąjį skundą dėl 2024 m. gegužės 16 d. nutarties, nepagrįstai jį priėmė.

17. CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas teismo sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Jeigu ši aplinkybė paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis).

18. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria apeliantei nustatytas terminas apeliacinio skundo trūkumui pašalinti, negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Dėl to apeliacinis procesas, pradėtas pagal apeliantės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas ir 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutarties

19. Apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartis, kuria atsakovės atskirasis skundas (registracijos Nr. DOK-23318) laikytas nepaduotas ir grąžintas atsakovei, padarius išvadą, kad atsakovė nepašalino visų procesinio dokumento trūkumų, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

20. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartimi nustatė atsakovei 7 dienų terminą, skaičiuojamą nuo nutarties įteikimo dienos, pašalinti atskirojo skundo trūkumus, t. y. paaiškinti, dėl kokio teismo procesinio sprendimo atsakovė byloje teikia atskirąjį skundą bei procesinį dokumentą išsamiai motyvuoti, paaiškinti, su kokiais konkrečiais teismo procesiniais veiksmais atsakovė nesutinka. Pirmosios instancijos teismas 2024 m. birželio 20 d. nutartimi atsakovės atskirąjį skundą (registracijos Nr. DOK-23318) laikė nepaduotu ir jį grąžino atsakovei motyvuodamas tuo, kad atsakovė neįvykdė 2024 m. gegužės 16 d. teismo nutarties ir neištaisė atskirojo skundo (registracijos Nr. DOK-23318) trūkumų.

21. Minėta, kad jeigu paduotas apeliacinis skundas ar jo priedai neatitinka CPK 306 ir 311 straipsniuose nurodytų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato apeliantui terminą trūkumams pašalinti. Jeigu apeliantas per nustatytą terminą įvykdo nutartyje nurodytus reikalavimus, skundas laikomas paduotu pradinio padavimo dieną. Priešingu atveju skundas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 316 straipsnio 1, 2 dalys).

22. CPK 306 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad apeliaciniame skunde, be bendrų procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, turi būti nurodyta: 1) skundžiamas sprendimas ir teismas, priėmęs tą sprendimą; 2) konkreti skundžiama sprendimo dalis – kai skundžiamas ne visas sprendimas; 3) ginčijama suma – kai ginčas yra turtinis; 4) kokios bylos aplinkybės patvirtina sprendimo ar jo dalies neteisėtumą ir nepagrįstumą, kokiais konkrečiais įrodymais ir teisiniais argumentais grindžiamos šios aplinkybės (apeliacinio skundo pagrindas), kokie motyvai pagrindžia naujų įrodymų pateikimo būtinybę (šio Kodekso 314 straipsnis), – kai prašoma priimti naujus įrodymus; 5) apelianto prašymas (apeliacinio skundo dalykas); 6) apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka – kai jis to pageidauja; 7) pridedamos prie skundo rašytinės medžiagos sąrašas. To paties straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad apeliacinio skundo argumentai išdėstomi glausta forma ir turi atitikti apeliacinio skundo dalyką ir pagrindą. Apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme.

23. Pažymėtina, kad tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu atsakovei aiškiai suformuluoti atskirojo skundo dalyką ir pagrindą, nes tinkamas atskirojo skundo dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir atsakovės pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises.

24. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas 2024 m. gegužės 16 d. nutartyje, nėra aišku, dėl kokio teismo procesinio sprendimo atsakovė byloje teikė atskirąjį skundą (registracijos Nr. DOK-23318), taip pat nėra aišku, su kokiais konkrečiai teismo procesiniais veiksmais atsakovė nesutiko.

25. Nustatyta, kad atsakovė 2024 m. balandžio 22 d. pateikė prašymą (prašymas teisme gautas 2024 m. balandžio 24 d.) pratęsti terminą apeliacijai parengti. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi nurodyto prašymo netenkino. Atsakovė pateikė atskirąjį skundą (registracijos Nr. DOK-23318), kuriuo prašė įpareigoti teismą priimti procesinį dokumentą (nutartį) dėl 2024 m. balandžio 24 d. teisme gauto atsakovės pateikto atskirojo skundo dėl termino pratęsimo bei pavėluoto teismo sprendimo įteikimo. Pastebėtina, kad 2024 m. balandžio 24 d. pirmosios instancijos teisme buvo gautas prašymas, kuris išspręstas 2024 m. balandžio 25 d. nutartimi. Nėra duomenų, kad pirmosios instancijos teisme 2024 m. balandžio 24 d. buvo gautas atskirasis skundas, o gautas prašymas išspręstas. Taigi iš atskirojo skundo (registracijos Nr. DOK-23318) turinio negalima suprasti, ką tiksliai atsakovė skundžia, ir kokį tiksliai rezultatą atsakovė nori pasiekti.

26. Kadangi atsakovė nepašalino Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartimi nustatytų atskirojo skundo trūkumų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsakovės atskirąjį skundą (registracijos Nr. DOK-23318) laikė nepaduotu ir jį grąžino atsakovei.

27. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, todėl šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

28. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą klausimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal atsakovės atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. gegužės 16 d. nutarties.

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. birželio 20 d. nutartį palikti nepakeistą.