Kauno apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui M. V., jo atstovui advokato padėjėjui R. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo M. V. skundą dėl Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2016 m. kovo 16 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-03-16 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą M. V. už tai, kad jis 2016-03-04, 16.13 val. Kaune, šviesoforu reguliuojamoje Pramonės pr. – Elektrėnų g. sankryžoje, vairuodamas automobilį Citroen Berlingo, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas pirma eismo juosta, skirta sukti tik į dešinę, nevykdė kelio ženklo „Eismo Kryptys sankryžoje“ reikalavimų, apvažiavo antroje eismo juostoje, skirtoje sankryžoje važiuoti tik į kairę, eilėje stovinčius ir laukiančius leidžiamo šviesoforo signalo automobilius, nesustojo prie kelio horizontalaus ženklinimo „Stop“ linijos, įvažiavo į antrą eismo juostą, kirsdamas siaurą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją, žyminčią eismo juostos kraštą, bei nukreipimo salelę, ir sustojo joje priešais pirmąjį automobilį Land Rover Freelander. Tokiais savo veiksmais dėl chuliganiškų paskatų automobilio Citroen Berlingo vairuotojas išreiškė ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams, niekino elementarias moralės bei elgesio normas, demonstravo savo išskirtinumą, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 4, 8, 117, 165 p., 1 per. ženklą Nr. 507 („Eismo kryptys sankryžoje“), 3 pr. 1.1, 1.11, 1.15 punktų reikalavimus.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2016 m. kovo 16 d. nutarimu M. V. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124¹ str. 2 d., 124² str. 2 d., padarymą buvo paskirta 434 eurų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 12 mėnesių.

Institucijos, surašiusios nutarimą, Kauno AVPK KPV atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl vadovaujantis ATPK 272 str. 2 d., byla nagrinėjama atstovui nedalyvaujant.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas M. V. ir jo atstovas skundą palaikė ir prašė teismo pakeisti priimtą nutarimą, nekvalifikuoti pažeidimo pagal ATPK 124² str. 2 d., nes nesielgė chuliganiškai. M. V. paaiškino, kad jis gimė ir užaugo Kėdainiuose, tik nuo vasario mėnesio dirba Kaune esančioje įmonėje, Kauno visiškai nepažįsta. Minėtą dieną atvažiavo į Kauną. Važiuodamas Elektrėnų gatve dešine eismo juosta galvojo, kad ja galima važiuoti tiesiai ir sukti į kairę, bet pasirodo, kad ta juosta galima važiuoti tik į dešinę pusę, o jam reikėjo į kairę. Artėdamas prie sankryžos parodė posūkio signalą, tačiau jo niekas nepraleido. Pamatęs, kad priekyje yra truputį vietos, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją, sustojo prie „Stop“ linijos prieš visus automobilius. Niekam pavojaus nesukėlė, niekam nereikėjo staigiai stabdyti ir užsidegus žaliam šviesoforo signalui pasuko į kairę.

Liudytojas V. M. parodė, kad 2016-03-04 važiavo po darbo namo Elektrėnų gatve, antra eismo juosta. Privažiavus šviesoforą jam reikėjo sukti į kairę pusę, tačiau prie šviesoforo susidarė automobilių eilė, jis laukė 2-3 šviesoforus. Prieš jo automobilį stovėjo dar vienas automobilis. Tuo metu iš dešinės pusės atvažiavo ir pažeisdamas ištisinę kelio ženklinimo liniją prieš priekyje stovintį automobilį pačioje sankryžoje už STOP linijos sustojo kitas automobilis, kuris galėjo sukti tik į dešinę. Šio automobilio vairuotojo veiksmai vairuotojams pavojaus nesukėlė, sankryžoje judėjimo neužkirto, bet sukėlė jo nepasitenkinimą. Šią situaciją užfiksavo automobilyje esančiu registratoriumi. Filmuotą medžiagą perdavė policijai.

Liudytojas N. Ž. parodė, kad jis buvo pakviestas į policiją, kur jam buvo parodytas vaizdo įrašas, kurį peržiūrėjus iš jo buvo paimtas paaiškinimas (b. l. 8), kuriame nurodytas aplinkybes tvirtina. 2016-03-04, apie 16.13 val. automobiliu Land Rover Freeland, vals, Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo Kaune, Elektrėnų gatve link Pramonės pr. – Elektrėnų g. šviesoforu reguliuojamos sankryžos. Prie sankryžos artėjo antra eismo juosta, nes jam reikėjo sukti į kairę. Ilgai teko stovėti, kol priartėjo prie sankryžos, sustojo prie pat sankryžos laukdamas leidžiamo šviesoforo signalo. Paskui jį antroje eilėje stovėjo daug automobilių. Tuo metu pamatė kaip Elektrėnų gatve pirma eismo juosta atvažiavęs automobilis Citroen Berlingo, kirsdamas ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją, skiriančią eismo juostas, apvažiavo jo automobilį ir atsistojo priekyje jo automobilio laukdamas leidžiamojo šviesoforo signalo, o nelaukė bendroje automobilių eilėje antroje eismo juostoje. Tokie automobilio Citroen Berlingo vairuotojo veiksmai sukėlė jo kaip eismo dalyvio nepasitenkinimą dėl to, kad vairuotojas apvažiavęs jo automobilį pastatė savo automobilyje prieš jo automobilį norėdamas būti pirmesnis. Automobilio Citroen Berlingo vairuotojo veiksmai pavojaus nesukėlė, stabdyti automobilio nereikėjo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

M. V. kaltės padarius ATPK 124¹ str. 2 d. numatytą pažeidimą neginčija, tačiau ginčija kaltę padarius ATPK 124² str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą ir prašo administracinio teisės pažeidimo bylą šioje dalyje nutraukti.

ATPK 124² str. 2 d. numato administracinę atsakomybę už chuliganišką vairavimą. Chuliganiškas vairavimas, tai yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn už chuliganišką vairavimą, būtina nustatyti objektyvios pažeidimo pusės požymį – chuliganiškas paskatas. Taip pat būtina nustatyti Kelių eismo taisyklių pažeidimo faktą bei tai, kad pažeidimas kėlė pavojų eismo ar žmonių saugumui. Chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Pažymėtina, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas), o ATPK 124² str. 2 d. numatytas pažeidimas priežastiniu ryšiu susietas su KET 9 punktu, pagal kurio nuostatas eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos, palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti (LAT nutartys Nr. 2AT-72-2014; Nr. 2AT-37-507/2015).

Iš pareiškėjo M. V., liudytojų V. M., N. Ž. parodymų bei byloje esančio CD vaizdo įrašo matyti, kad M. V. važiavo automobiliu rodydamas kairįjį posūkio signalą, kaip ketinimą persirikiuoti, tačiau visiems automobiliams stovint spūstyje, to padaryti neturėjo galimybės. Iš bylos duomenų matyti, jog iš pirmos eismo juostos neleidžiama sukti į kairę, todėl M. V. pasirinktas elgesio variantas, o būtent, atsistoti sankryžos ribose toje juostoje, iš kurios kelio ženklai ir ženklinimas jam leidžia sukti į kairę, netrukdant kitiems eismo dalyviams nei sukti nei pradėti važiuoti, neatitinka aukštesniųjų teismų suformuotos chuliganiško vairavimo sampratos, kadangi M. V. net ir pažeidus Kelių eismo taisykles, eismas vyko įprasta tvarka.

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad M. V., važiuodamas pirmąja eismo juosta, iš kurios eismas leidžiamas tik į dešinę, norėdamas persirikiuoti į antrąją eismo juostą, įjungė perspėjamąjį posūkio signalą ir kažkokį atstumą važiavo pirma eismo juosta tikėdamasis, kad antroje eismo juostoje važiuojantys vairuotojai leis jam persirikiuoti į antrą eismo juostą, tačiau niekas jo neįleido į antrą eismo juostą, tuomet jis kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, nevykdė kelio ženklo „Eismo kryptys sankryžoje“ reikalavimų, apvažiavo antroje eismo juostoje, skirtoje sankryžoje važiuoti tik į kairę, eilėje stovinčius ir laukiančius leidžiamo šviesoforo signalo automobilius, nesustojo prie kelio horizontalaus ženklinimo „Stop“ linijos, įvažiavo į antrą eismo juostą, kirsdamas siaurą ištisinę kelio horizontaliojo ženklinimo liniją, žyminčią eismo juostos kraštą bei nukreipimo salelę, ir sustojo joje priešais pirmą juostoje stovėjusį automobilį Land Rover Freedlander.

Teismo vertinimu, M. V. tokiu savo elgesiu pademonstravo nepagarbą kitiems eilėje stovėjusiems vairuotojams, tačiau kvalifikuojant pažeidėjo veiksmus pagal ATPK 124² str. 2 d., būtina nustatyti, kad pažeidėjas tokius veiksmus padarė iš chuliganiškų paskatų ir jais sukėlė pavojų eismo saugumui arba savo, ar kitų žmonių saugumui.

Išnagrinėjus bylos medžiagą darytina išvada, jog duomenų apie tai, kad M. V. Kelių eismo taisyklių pažeidimus padarė iš chuliganiškų paskatų, tai yra dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, byloje nėra.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. V. pažeidimus padarė degant raudonam šviesoforo signalui, t. y. tuo metu, kai kiti automobiliai stovėjo eilėje, todėl savo veiksmais M. V. kitiems eismo dalyviams kliūčių nesudarė, jų staigiai stabdyti neprivertė ar kitaip realios grėsmės jų atžvilgiu nesukėlė. Reali grėsmė būtų kilusi tik tuo atveju, jeigu analogiškus Kelių eismo taisyklių pažeidimus M. V. būtų padaręs degant žaliam šviesoforo signalui, ir automobiliams sankryžoje judant į kairę ta pačia kryptimi.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad M. V. veiksmai neatitinka teismų suformuotos chuliganiško vairavimo sampratos, kadangi, nors jis ir pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, tačiau tyčios taip elgtis neturėjo, realaus pavojaus eismo, savo ar kitų eismo dalyvių saugumui nesukėlė, todėl, teismo vertinimu, jo veiksmų negalima laikyti chuliganiškais, išreiškiančiais ypatingą nepagarbą kitiems eismo dalyviams ir pan.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, skundas tenkinamas, ir M. V. veiksmuose nenustačius administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, administracinio teisės pažeidimo teisena jo atžvilgiu pagal ATPK 124² str. 2 d. nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 5 p., teismas

nutaria:

Skundą tenkinti.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2016 m. kovo 16 d. nutarimo dalį, kuria M. V. pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje, jam paskirta 434 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių, bei ši nuobauda, vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, subendrinta su nuobauda už ATPK 121¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, bei paskirta galutinė nuobauda - 434 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėnesių, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo teiseną nutraukti.

Kitą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto 2016 m. kovo 16 d. nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.