- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-08-10
- Bylos Nr.
- 1-1015-201/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-01116-2012-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Adolfina Simaitienė
- Kaltinamasis
- A. V.
- Advokatai
- Audronė Matiukienė
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Adolfina Simaitienė, sekretoriaujant Erikai Ziniūtei, dalyvaujant prokurorei Ginai Skersinkytei, kaltinamojo gynėjai advokatei Audronei Matiukienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis A. V. tiesiogiai pasiūlė duoti kyšį valstybės tarnautojui už pageidaujamą valstybės tarnautojo neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, o būtent:
2012-07-25, apie 13.27 val., Šilutės pl. ties 5B namu, Klaipėdoje, kaltinamasis A. V., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už kelių eismo taisyklių pažeidimą, prašydamas nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, tiesiogiai žodžiu pasiūlė 300 Lt kyšį Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių patrulių kuopos I-ojo būrio patruliui K. V. ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių patrulių kuopos I-ojo būrio patruliui E. R., po ko policijos pareigūnams paaiškinus jam, kad už kyšio davimą gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, kaltinamasis A. V. tiesiogiai pasiūlė kyšį policijos pareigūnams, kyšio sumą padidindamas iki 400 Lt. Tokiu būdu, A. V. siekė neteisėtos policijos pareigūnų veikos, vykdant tarnybinius įgaliojimus.
Kaltinamasis A. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2012-07-25, apie 14.00 val., tikslaus laiko nepamena, važiavo automobiliu „Mercedes Benz“ į autoservisą. Važiuojant trečioje eismo juostoje, šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje, persirikiavęs į kitą juostą, pamatė, kad pravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui. Paskui persirikiavo iš trečiosios eismo juostos į antrąją, tuomet į pirmąją. Važiuojant pirmąja eismo juosta, sukdamas į autoservisą, buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pareigūnams pateikė savo pasą ir automobilio dokumentus, ieškojo vairuotojo pažymėjimo. Pareigūnas, kuris prisistatė, paaiškino, kad jį sustabdė dėl to, kad pravažiavo sankryžą, esant raudonam šviesoforo signalui, ir už tai atimama teisė vairuoti bei paprašė jo pateikti dokumentus. Niekaip negalėjo rasti vairuotojo pažymėjimo, todėl pamanė, kad jį paliko kitame automobilyje, kuris stovėjo prie namų. Policijos pareigūno paprašė leisti nuvažiuoti į namus ir pasiimti vairuotojo pažymėjimą. Jis pastatęs automobilį į pareigūnų nurodytą vietą, nuėjo į jų tarnybinį automobilį, kur jam buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Kai išlipo iš automobilio, jis prisiminė, kad vairuotojo pažymėjimą paliko striukės kišenėje. Pareigūnams jokių pinigų nesiūlęs ir nedavęs, tik pasiūlė pastariesiems skirti jam kelių šimtų litų baudą, o ne teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Jis planavęs įsidarbinti Olandijoje, aliuminio fabrike, o ten teisė vairuoti būtų reikalinga. Kadangi jo draugas buvo patekęs į panašią situaciją, kai pervažiavo sankryžą, degant raudonam šviesoforo signalui, todėl jis žinojęs, kas gresia ir labai išsigando. Jis norėjo, kad bauda būtų išrašyta, tačiau vietoje jos susimokėti nenorėjo. Prašė, kad pareigūnai išrašytų maksimalią baudą, ir neatimtų teisės vairuoti. Neneigia, paprašęs policijos pareigūnų, kad šie neįrašytų į protokolą teisės pažeidimo dėl posūkių. Nesakė, kad gal galėtų susitarti, pinigų pareigūnams nesiūlęs. Tarnybiniame automobilyje apie kyšį jokios kalbos nebuvo, prašė, kad į administracinio teisės pažeidimo protokolą neįtrauktų įspėjamųjų posūkių šviesos signalų, paaiškino visą situaciją, tačiau pareigūnai jam atsakę, kad ką matė, tą ir parašys. Kai jam surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, policijos pareigūnai pranešė, kad jis sulaikomas dėl bandymo papirkti policijos pareigūnus. Tvirtino, kad jokių pinigų pareigūnams nesiūlęs, ir nežadėjęs jiems jokio kyšio. Policijos pareigūnai jį ne taip suprato.
Liudytojas policijos pareigūnas K. V. parodė, jog 2012-07-25, apie 13.29 val., dirbo Klaipėdos mieste kartu su patruliu E. R.. Pastebėjo kaip automobilis „Mercedes Benz“ pravažiavo nesustojęs per raudoną šviesoforo signalą. Tad šį automobilį pradėjo vytis. Pamatė, kaip vairuotojas persirikiuodamas iš vienos eismo juostos į kitą, esant ištisiniam eismui, nerodė įspėjamųjų posūkių šviesos signalų, taip sukeldamas pavojų eismo saugumui, staigiai priversdamas stabdyti kitą automobilį. Ties Šilutės pl. 5 b, Klaipėdoje, minėtą automobilį sustabdė. Jis priėjęs prie vairuotojo, jam prisistatė ir paaiškino, ką pažeidė, kokios sustabdymo priežastys, paprašė vairuotojo pateikti visus dokumentus. Iš pradžių jam vairuotojas sakė, kad nežinantis, ar rodė posūkius, tačiau, kad sankryžą pravažiavo, degant raudonam šviesoforo signalui, pripažino iškart. Jis vairuotojui paaiškino, kokia nuobauda yra skiriama už padarytus pažeidimus. Vairuotojas aiškino, kad vairuotojo pažymėjimas jam labai reikalingas, ir nurodė, kad iš namų atveš 300 Lt, todėl prašė nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo. Jis įspėjo kaltinamąjį, kad už bandymą papirkti policijos pareigūnus gresia atsakomybė. Vairuotojas jam paaiškinęs, kad viską suprato, ir pasisiūlė atvežti iš namų daugiau pinigų - 400 Lt. Ar vairuotojas turėjo pinigų, nematė. Jo kolega surašė vairuotojui protokolą. Vairuotojas išlipęs iš tarnybinio automobilio, priėjęs prie automobilio lango, paprašė neįtraukti į protokolą pažeidimo dėl posūkių nerodymo, paklausė, ar „galima kaip nors kitaip?“. Su vairuotoju nekalbėjo apie baudos sumokėjimą, tik paaiškino pastarajam, kad baudos įvykio vietoje policijos pareigūnai negali paskirti. Abejonių dėl kyšio siūlymo nekilo, todėl policijos komisariate jis ir jo kolega parašė tarnybinius pareiškimus. Papildomai nurodė, kad su kaltinamuoju pažįstami nebuvo.
Liudytojas policijos pareigūnas E. R. davė analogiškus parodymus liudytojo K. V. parodymams ir parodė, kad 2012-07-25, apie 13.27 val. dirbdamas kartu su patruliu K. V., Klaipėdos mieste, pamatė, kaip vairuotojas pravažiavo per raudoną šviesoforo signalą. Jie vijosi vairuotoją, o kaltinamasis važinėjosi tarp kelio juostų, nerodė posūkių signalų, priversdamas kitus vairuotojus staigiai stabdyti. Netrukus, jie sustabdė vairuotoją, pažeidusi kelių eismo taisykles. Jo kolega priėjo prie vairuotojo, ir paaiškino, ką pažeidė, nurodė, kad už padarytus pažeidimus gali būti atimta teisė vairuoti. Kaltinamasis prašė jų nefiksuoti pažeidimų, siūlė atvežti iš namų 300 Lt. Jie paaiškino vairuotojui, kas gresia už bandymą papirkti. Jiems kaltinamasis pasakė, kad viską supranta, tuomet pasiūlė atvežti 400 Lt. Kaltinamasis administracinius teisės pažeidimus pripažino, o pinigus siūlė, kad nefiksuotų jo padarytų pažeidimų. Taip pat nurodė, kad vairuotojas buvo išlipęs parūkyti, o berūkydamas siūlė kitaip susitarti. Aiškiai suprato, kad kaltinamasis nori papirkti.
2012-07-25 tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad 2012-07-25 Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos m. 1-ajame policijos komisariate užregistruotas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biuro patrulio E. R. tarnybinis pranešimas apie tai, kad 2012-07-25, apie 13.27 val., prie Šilutės pl. 5B, Klaipėdoje, sustabdžius automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) už kelių eismo taisyklių pažeidimą, jį vairuojantis A. V., kad nebūtų surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, pasiūlė žodžiu pareigūnui 300 litų. Pareigūnui išaiškinus vairuotojui, kas jam gresia už policijos pareigūno papirkinėjimą, vairuotojas atsakęs, kad viską žinąs, ir pasiūlė žodžiu policijos pareigūnui 400 litų. A. V. buvo sulaikytas ir pristatytas į Klaipėdos miesto 1-ąjį policijos komisariatą (b. l. 1).
2012-08-02 apžiūros protokolu nustatyta, kad peržiūrėjus vaizdo įrašą, matyti, jog automobilyje yra du policijos pareigūnai, kurie užfiksavo eismo taisyklių pažeidimą. Taip pat užfiksuota, kaip 08.41 val., kaltinamasis A. V. tyliu tonu pareigūnui pasakė ,,o gal kitaip?“, po to, jis pasakė: ,,gal jūs vietoj galit išspręst?“; 13:08 val. A. V., stovėdamas lauke prie tarnybinio automobilio, pasakė, kad ,,gal už posūkius galit nerašyt?“. Vaizdine medžiaga taip pat nustatyta, kad A. V. nurodo, jog jam reikalingas vairuotojo pažymėjimas, kadangi jam reikia išvykti į Rusiją dirbti (b. l. 7-9).
2012-07-25 administracinio teisės pažeidimo protokolu nustatyta, kad A. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, 2012-07-25, 13.27 val. Šilutės pl., Klaipėdoje, vairuodamas transporto priemonę „Mercedes Benz 300“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant intensyviam eismui, paeiliui padarė kelis eismo taisyklių pažeidimus, t.y. įvažiavo į šviesoforu reguliuojamą pėsčiųjų perėją degant draudžiamam raudonam šviesoforo signalui ir ją pravažiavo, kelyje su trimis eismo juostomis viena kryptimi persirikiuodamas nerodė įspėjamųjų posūkių šviesos signalų, neturėdamas tikslo pasukti ar apsisukti, sukeldamas grėsmę eismo saugumui ir priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai stabdyti. Tokiu būdu, A. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių 588, 78.11, 36, 88 punktus, ir padarė teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 2 dalyje. (b. l. 40-41).
Motyvuojamoji dalis
Įvertinus šių duomenų visumą, konstatuotina, kad kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais.
Kaltinamasis neneigia nustatytų įvykio aplinkybių - kad jį sustabdė policijos pareigūnai, kai jis pravažiavo sankryžą esant raudonam šviesoforo signalui, neneigia ir tai, kad nerodė įspėjamųjų posūkių šviesos signalų, ir, pripažįsta, kad policijos pareigūnų tarnybiniame automobilyje prašė jų į administracinio teisės pažeidimo protokolą neįrašyti apie jo padarytus administracinės teisės pažeidimus, motyvuojant tuo, kad bijojo prarasti teisę vairuoti transporto priemones, kadangi vairuotojo pažymėjimas jam būtinas išvykimui į užsienį. Tačiau kaltinamasis kategoriškai neigia siekęs papirkti pareigūnus, kad pokalbio su policijos pareigūnu metu, jis kaip tik prašęs policijos pareigūnų kuo greičiau surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, be to, pareigūnams pasiūlė už teisės pažeidimus skirti jam 300-400 Lt piniginę baudą, o ne teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Papirkti pareigūnų neketinęs, jiems duoti kyšį nesiūlęs ir nežadėjęs. Jo teigimu, policijos pareigūnai jį ne taip supratę. Šie kaltinamojo parodymai teismo neįtikina ir vertintini kaip pasirinkta gynybos taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.
Šiuo kaltinamojo parodymus paneigia liudytojų policijos pareigūnų E. R. ir K. V. parodymai. Liudytojas K. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad kaltinamasis jam tiesiogiai pasiūlė 300 Lt dydžio kyšį, kuriuos pastarasis nurodė galįs atvežti iš namų, tam, kad nebūtų užfiksuoti jo padaryti kelių eismo taisyklių pažeidimai. Kaltinamasis buvo perspėtas, kad už bandymą papirkti policijos pareigūnus yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau kaltinamasis nurodydamas, kad apie tai žino, nepaisydamas pareigūnų perspėjimo, siūlomo kyšio sumą padidino iki 400 Lt. Liudytojas K. V. taip pat nurodė, kad policijos pareigūnui E. R. rašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, kaltinamasis prašė neįtraukti vieno iš jo padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimo, o vėliau išlipęs parūkyti ir, priėjęs prie tarnybinio automobilio lango, pasiūlė policijos pareigūnams susitarti. Liudytojo policijos pareigūno K. V. parodymai patvirtinti analogiškais policijos pareigūno E. R. parodymais, kuris taip pat patvirtinto, kad kaltinamasis prašęs neįtraukti vieno iš jo padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimo, t.y., kad persirikiuodamas nerodė įspėjamųjų posūkių šviesos signalų, tuo tikslu, kad neatimtų jam teisės vairuoti, kadangi, kaltinamojo teigimu, jis išvažiuojąs į užsienį dirbti ir jam reikės vairuoti automobilį. Be to, kaip ir liudytojas K. V., liudytojas E. R. nurodė, kad rašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, kaltinamasis buvo išlipęs parūkyti, ir, rūkydamas priėjęs prie lango, jo paklausęs, ar galima su pareigūnais susitarti. Teismo vertinimu, liudytojai policijos pareigūnai nuosekliai aiškina įvykio aplinkybes, jų parodymai yra aiškūs, išsamūs, patvirtina ir papildo vieni kitus, kartu su kitais byloje surinktais, teismo ištirtais bei įvertintais įrodymais sudaro vientisą įrodymų visumą, atskleidžia išsamų nusikalstamos veikos vaizdą, todėl jais netikėti ir nesiremti teismas neturi jokio pagrindo. Iš šių liudytojų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų yra aišku, kad kaltinamasis siekė papirkti valstybės tarnautojus, siūlydamas kyšį. Liudytojai policijos pareigūnai neturi jokio pagrindo apkalbėti ir neteisingai apkaltinti A. V., nes byloje nenustatytos aplinkybės, jog policijos pareigūnai su kaltinamuoju A. V. buvo pažįstami ir dėl kokių nors priežasčių būtų turėję tikslą jį apkalbėti. Be to, šiuos liudytojų parodymus patvirtina ir byloje esantis įvykio metu padarytas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip kaltinamasis A. V. pareigūnams siūlo susitarti, prašydamas už posūkių nerodymą nerašyti administracinio teisės pažeidimo protokolo, ir vietoje išspręsti nuobaudos skyrimo klausimus, nurodydamas, kad jam vairuotojo pažymėjimas yra būtinas išvykimui į užsienį, kur ketina dirbti. Kaltinamojo versija, kad jis pažeidimo padarymo vietoje pareigūnams pasiūlęs ne kyšį, o paskirti jam 300-400 Lt baudą už padarytus kelių eismo taisyklių pažeidimus, neskiriant administracinės nuobaudos - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, atmestina, nes toks kaltinamojo aiškinimas yra nelogiškas, juolab, kaip minėta, jam policijos pareigūnai buvo išaiškinę administracinių nuobaudų skyrimo tvarką, o, būdamas įspėtas dėl gresiančios atsakomybės už pareigūno papirkimą, po įspėjimo, nesiliovė siūlyti kyšio, o anaiptol pasiūlė policijos pareigūnams didesnės vertės, nei prieš tai siūlytą, turtinį atlygį.
Teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai patvirtina, kad A. V., siekdamas papirkti valstybės tarnautojus, siūlė jiems kyšį, už pageidaujamą valstybės tarnautojų neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t.y., už tai, kad policijos pareigūnai įstatymų nustatyta tvarka nesurašytų administracinio teisės pažeidimo protokolo dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinio teisės pažeidimo kodekso 124¹ straipsnio 1 dalyje, 124¹ straipsnio 2 dalyje, už važiavimą esant draudžiamam šviesoforo signalui ir kelių eismo taisyklėse nustatytos įspėjamųjų signalų naudojimo tvarkos pažeidimą. Taigi, kaltinamojo A. V. kaltė, padarius baudžiamajame įstatyme numatytą, taigi, pavojingą, nusikalstamą veiką, t.y., siūlius policijos pareigūnams kyšį, įrodyta visiškai.
Kaltinamojo nusikalstama veika tokiu būdu kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį.
Nusikaltimą A. V. padarė tiesiogine tyčia - jis suprato, kad kyšį kaip neteisėtą atlygį tiesiogiai siūlo būtent valstybės tarnautojams - policijos pareigūnams, už jo pageidaujamą policijos pareigūnų neteisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, ir suprasdamas tokios veikos pavojingą pobūdį, visgi siekė atlikti tokią veiką. Pareigūnai K. V. ir E. R. suvokė, jog jiems yra siūloma duoti kyšį, perspėjo kaltinamąjį, kad už valstybės tarnautojų papirkimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, tačiau, kaltinamasis, net ir, būdamas pareigūnų įspėtas, savo neteisėtų veiksmų nenutraukė, pasiūlydamas pareigūnams didesnės vertės kyšį.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skiriant bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
Kaltinamasis A. V. padarė vieną tyčinį apysunkį nusikaltimą, nusikalstama veika padaryta siekiant smerktinų visuomenės ir įstatymo požiūriu, savanaudiškų tikslų, siekiant ne bet kokios, o būtent neteisėtos, ir ne bet kokių asmenų, o valstybės tarnautojų, veiklos. Kaltinamasis savo nusikalstama veika pademonstravo nepagarbą viešiesiems interesams bei suvokimą, kad norint išvengti atsakomybės už padarytus šiurkščius teisės pažeidimus kelių eismo srityje galima duodant kyšius. Kaltinamasis pats žinodamas, kad už policijos pareigūnų papirkimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, abejingai vertino policijos pareigūnų įspėjimą apie galimą baudžiamąją atsakomybę, ir nekreipdamas dėmesio į pareigūnų perspėjimus, žadamo kyšio sumą padidino. Be to, kaltinamasis nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir neigiamai savo elgesio nevertino. Nors kaltinamasis jauno amžiaus, tačiau buvo teistas už baudžiamąjį nusižengimą, ankščiau keletą kartų baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančią administracinę nuobaudą, informacijos apie baudos sumokėjimą nėra. Psichiatrijos ligoninėse nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas. Kaltinamasis yra jaunas, turintis darbinį teisnumą, tačiau nedirba, legalaus pragyvenimo šaltinio neturi. (b. l. 42). Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis šiuo metu registruojasi darbo biržoje (b. l. 43).
Atsižvelgiant į tai, kad A. V. yra padaręs vieną apysunkį nusikaltimą, jis šiuo metu nedirba ir neturi pajamų, todėl yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus su laisvės suvaržymu susijusią arešto bausmę, mažesnę, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 3 dalyje, numatytas šios bausmės vidurkis.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 – 305 str., 307 str.,
nusprendė:
A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų areštą.
Arešto bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Bausmę vykdyti, nuosprendžiui įsiteisėjus. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio A. V. sulaikymo momento.
A. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną su vaizdo įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus, saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.