Šiaulių apylinkės teismo įsakymas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Martynas Galvičius, susipažinęs su Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorės Violetos Rudžianskienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje

T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis MB “ (duomenys neskelbtini)” baldininku, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2016-01-13 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 str. 2 d. - laisvės apribojimu 4 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 5 val., bei skiriant baudžiamojo poveikio priemonę - per 4 mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G., smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - sutuoktinės V. G. mažametei dukrai A. M., o būtent: 2016 m. rugsėjo 19 d. apie 21.00 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto metu, tyčia tampė A. M. už plaukų, prirėmęs prie sienos ranka jai trenkė vieną kartą į dešinį šoną, tuo sukėlė nukentėjusiajai A. M. fizinį skausmą.

Kaltinamasis T. G. tyrimo metu kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su V. G. kartu gyvena apie 10 metų, susituokė 2010 metais. Turi bendrą dukrą A., bei augina žmonos pirmos santuokos du vaikus A. ir L. M.. Su vaikais sutaria gerai, jų anksčiau nėra mušęs. Yra nuteistas už smurtą prieš sutuoktinę, laisvės apribojimo bausmę atlikęs. A. nėra paklusni, neklauso nei jo nei motinos. 2016-09-19 jam būnant darbe paskambino A. auklėtoja ir pasakė, kad A. nebuvo mokykloje. Namo grįžo apie 18.30 val., bet vaikų nebuvo. Namuose išgėrė dvi skardines alaus, jautėsi apsvaigęs. Vaikai grįžo apie 21 val. Kai jis paklausė A., kodėl nėjo į mokyklą, ši atsakė, kad tai ne jo reikalas. Paprašė atiduoti telefoną, kadangi A. juo nuolat naudojosi, ji atsisakė. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. L. paprašė, kad atneštų diržą, kuriuo norėjo A. kelis kartus suduoti per užpakalį, bet L. nėjo. Sugriebęs A. už drabužių, ją ištempė į koridorių, norėdamas pastatyti į kampą. Koridoriuje A. suėmė už plaukų ir kelis kartus nestipriai patempė. Norėjo delnu suduoti per užpakalį, tačiau A. muistantis, kliuvo vienas smūgis į dešinį šoną. Į galvą smūgių nesudavė. Kadangi buvo išgėręs, tiksliai įvykio aplinkybių neprisimena. Neprisimena, ar buvo A. prirėmęs prie sienos. Ištrūkusi A. išbėgo iš buto. Iš darbo grįžusi žmona sužinojo apie jo elgesį su A. ir jį išvarė iš buto. 2016-09-21 apie 13 val. jis neblaivus grįžo namo ir žmona iškvietė policiją. Atvykę pareigūnai jį išvežė į policijos komisariatą. Prieš A. smurtavo pirmą kartą. Pripažįsta, kad savo veiksmais sukėlė A. M. fizinį skausmą. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, A. atsiprašė, jie susitaikė. Jo elgesiui įtakos turėjo girtumas, blaivus taip nebūtų elgęsis. Prašo baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, paskirti bausmę- baudą, nes yra dirbantis ir ją galės sumokėti per 6 mėnesius (85-86, 92-93 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo T. G. paaiškinimų, jo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, įrodo ir kita bylos medžiaga.

Liudytoja V. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad santuoka su T. G. sudaryta 2010 metais. Turi bendrą dukrą A. G. bei kartu gyvena jos du mažamečiai vaikai iš pirmos santuokos A. M. ir L. M.. Visi gyvena Šiaulių miesto savivaldybei priklausančiame bute - adresu (duomenys neskelbtini). Su jos vaikais T. G. sutaria, anksčiau nėra smurtavęs. Yra smurtavęs prieš ją 2015 m. gruodžio mėnesį, tada buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. D. A. nėra drausminga, kartais neklauso, atsikalbinėja, mokosi patenkinamai. 2016-09-19 apie 21.15 val. ji grįžo iš darbo ir prie namo sutiko neblaivų sutuoktinį, kuris pasakė, kad susipyko su A., nes ši nebuvo mokykloje bei, kad A. išbėgo iš namų. Jie kartu grįžo į butą. Namuose buvo sūnus L. ir A., o A. buvo pasislėpusi balkone. Dukra pasakė, kad neis į kambarį, kol T. neišeis iš buto. L. pasakė, kad A. susipyko su tėčiu, o šis mušė A., kad ji tą dieną nėjo į mokyklą. T. sakė, kad tik norėjo A. pasiguldyti ant kelių ir suduoti per užpakalį, bet ši pabėgo. Supykusi T. ji išvarė iš buto. Atėjusi į kambarį A. verkė, jai prasidėjo isterijos priepuolis. Dukra pasakojo, kad ryte nėjo į mokyklą, nes nerado uniformos, o tai sužinojęs T. G. ją mušė, sukėlė fizinį skausmą. Kaip buvo mušama A. pasakojo netiksliai, ištisai verkė. Dukros pakaušyje užčiuopė guzą, nugaroje, kairiame šone matė raudonas dėmes. Dėl dukters sužalojimo į gydymo įstaigą nesikreipė, tik nuvyko pas med. ekspertą. Po įvykio policijos nekvietė, kadangi T. G. iš buto buvo išėjęs. 2016-09-21 apie 13 val. jis labai girtas grįžo namo, pradėjo triukšmauti, todėl iškvietė policiją ir atvykusiems pareigūnams pasakė, kad 2016-09-19 T. G. mušė jos dukrą A.. Civilinio ieškinio nereiškia (32-33 b. l.).

Mažametė nukentėjusioji A. M. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad rugsėjo mėnesį vakare, apie 19-20 val. namo grįžo girtas tėtis, liepė duoti telefoną. Kai ji nedavė, tėtis pradėjo ją stumdyti, liepė broliui L. atnešti diržą, bet šis neatnešė. Koridoriuje tampė už plaukų. Ji sugriebė tėtį už rankas, liepė paleisti, norėjo pabėgti į kitą kambarį, bet jis sustabdė, prirėmė prie sienos ir trenkė į dešinį šoną. Ji ištrūko, pasiėmė batus ir išbėgo į lauką. Į kitas kūno vietas jai nesudavė. Matė, kad tėtis jos ieškojo lauke. Tada ji parėjo namo ir pasislėpė balkone. Namo grįžusi mama tėtį išvarė iš buto ir ji išėjo iš balkono. Konfliktas prasidėjo jos kambaryje, už plaukų ją tempė koridoriuje. Nuo smūgio jai kvėpuojant skaudėjo šoną, buvo raudona, bei nuo tempimo už plaukų skaudėjo kaklo srityje ties plaukų linija. Vaistų nereikėjo, į medikus nesikreipė, vyko pas ekspertus. Policijos pareigūnus po dviejų dienų iškvietė mama. Tėtis atsiprašė, atnešė saldainių, ledų, bet ji į jį nežiūrėjo. Tėtis ir anksčiau daug kartų yra prieš juos pakėlęs ranką (48-49 b. l.).

Mažametis liudytojas L. M. apklausoje pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad įvykis buvo rugsėjo mėnesį apie 20.30 val. Jo sesuo A. tą dieną nėjo į mokyklą. Namo grįžęs tėtis liepė A. atiduoti telefoną, nes ši laiku negrįžo namo. Kai sesuo telefono nedavė, tėtis pradėjo ją mušti, 3-4 kartus sudavė per užpakalį, prirėmė prie sienos ir trenkė per pakaušį 3-4 kartus, apie 2-3 minutes laikė už sprando, kurį dengė plaukai. Liepė jam atnešti kabelį, bet jis nenešė. Tada tėtis pats nuėjo atsinešti ir sesuo tuo metu pabėgo. Viskas vyko sesės kambaryje ir koridoriuje. Konfliktą stebėjo maždaug 1 metro atstumu. Jis bandė tėtį atitraukti, tempė už marškinėlių. Tėtis buvo girtas, jautėsi alkoholio kvapas ir prieš tai jis namuose gėrė alų. Jo tėtis neužgavo, grįžusi namo mama tėtį išvarė. Medikų nekvietė. Dieną po įvykio mama iškvietė policiją. Tėtis kitą dieną buvo atėjęs, atsiprašinėjo, nešė pinigus. Tėtis smurtauja prieš mamą, A., ji ne pirmą kartą (50-51 b. l.).

Liudytojas A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Šiaulių AVPK Patrulių rinktinėje. 2016-09-21 apie 13 val. per radijo ryšio priemones gavo pranešimą, kad adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus pranešėjos vyras namuose triukšmauja, smurtauja prieš savo vaikus. Nuvykus nurodytu adresu, V. G. prašė sutuoktinį išprašyti iš buto, nes šis triukšmauja, mušė jos dukrą. Pradėjus detaliau klausinėti paaiškino, kad sutuoktinis T. G., jai būnant darbe 2016-09-21 apie 21 val. mušė jos dukrą A. M.. Bute buvęs berniukas papasakojo, kaip tėvas mušė seserį. A. M. bute nebuvo. T. G. pripažino, kad sudavė mergaitei per užpakalį, nes ši nelanko mokyklos. Vyriškis buvo sulaikytas ir pristatytas į policijos komisariatą (54-55 b. l.).

2016-09-21 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame liudytoja apklausta V. G. parodė, kad 2016-09-19 parėjusi iš darbo iš sūnaus L. M. pasakojimo sužinojo, kad sutuoktinis T. G., būdamas neblaivus, apie 21 val. smurtavo prieš jos mažametę dukrą A. M., sukeldamas mergaitei fizinį skausmą. Į gydymo įstaigas ir į policiją po įvykio nesikreipė, nes sutuoktinis po konflikto išėjo iš namų. Apie įvykį pranešė 2016-09-21, kai T. G. vėl neblaivus grįžo namo. Apžiūrėta įvykio vieta, apžiūros metu fotografuota (11-19 b. l.).

2016-09-21 nutarimas, kuriuo A. M. pripažinta nukentėjusiąja (20 b. l.).

2016-09-21 tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuoti asmenų paaiškinimai apie įvykio aplinkybes (28-29 b. l.).

2016-09-30 nutarimas, kuriuo V. G. leista dalyvauti procese kaip mažametės nukentėjusiosios A. M. atstovei pagal įstatymą (35-36 b. l.).

Valstybinės teismo medicines tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G1288/2016 (04), kurioje nurodyta, kad A. M. kūne sužalojimų nėra (41 b. l.).

V. G. pagalbos BPC kvietimo garso įrašo skaitmeninė kopija, įrašyta kompaktinėje plokštelėje (59 b. l.).

2016-10-14 apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtas kompaktinė plokštelė su garso įrašu (60-61 b. l.).

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateikta informacija apie V. G. šeimą, kuri neįtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (65-66 b. l.).

Asmens blaivumo testas, kuriuo 2016-09-21 13.59 val. T. G. nustatytas 3,36 promilių girtumas (70 b. l.).

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Ši veika padaroma tik esant kaltininko tyčiai.

Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis).

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo T. G. kaltė sukėlus skausmą nukentėjusiajai mažametei yra įrodyta. Teismas pažymi, kad apie asmens nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius sprendžiama ne tik iš jo paties parodymų, bet ir iš jo atliktų veiksmų. Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog T. G. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, konflikto metu, tyčia tampė A. M. už plaukų, prirėmęs prie sienos ranka jai trenkė vieną kartą į dešinį šoną, tuo sukėlė nukentėjusiajai A. M. fizinį skausmą. Išvadą, kad kaltinamasis šią veiką padarė tyčia, pagrindžia jo paties ir nukentėjusiosios A. M. parodymai, liudytojų L. M., V. G. ir A. M. parodymai, apie konflikto priežastį ir eigą, bei kaltinamojo atliktus veiksmus ir atsiradusius padarinius nukentėjusiajai, bei rašytiniai įrodymai. Pažymėtina, kad paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda mažamečiui vaikui smūgį, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas kūno sužalojimas. Byloje teismas nenustatė jokių faktinių aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis T. G. būtų turėjęs pagrindo manyti, jog tokių pasekmių nekils. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis T. G. šią nusikalstamą veiką padarė prieš mažametę veikdamas tiesiogine tyčia, jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 3 dalį.

Prokurorė siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Esant baudžiamojo proceso įstatymo reikalaujamų sąlygų visumai, baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas, bylos aplinkybės yra aiškios: teismas pripažino, jog T. G. inkriminuota nusikalstama veika yra įrodyta ir kvalifikuota teisingai; kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu, prašo paskirtą baudą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui (128-129 b. l.).

Skirdamas T. G. bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

T. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis visiškai prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas teismo nuomone turėjo įtakos jo nusikalstamiems veiksmas, be to, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas.

T. G. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuris yra baigtas, praeityje būdamas teistas, teistumas neišnykęs (118-119 b. l.), baustas administracine tvarka (107-117 b. l.), dirbantis (105 b. l.), psichikos ir priklausomybės ligų pacientų registruose neįrašytas (100, 101, 102 b. l.). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus T. G. sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant didesnį nei sankcijoje numatytas minimumas.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BPK 140 str. T. G. buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-09-21 13.30 val. iki 2016-09-22 11.35 val. (73, 75, 79 b. l.).

T. G. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, paliktina nepakeista (95-96 b. l.).

Daiktiniai įrodymai - dvi kompaktinės plokštelės su garso ir vaizdo įrašais, paliktinos saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 straipsniu,

nusprendžia:

T. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir skirti 12 MGL (451,92 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499, redakcija, įsigaliojusi nuo 2013-07-13), paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę sumažintą bausmę T. G. paskirti – 8 MGL (301,28 Eur) dydžio baudą, įpareigojant ją sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

T. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, palikti nepakeistą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais į atliktą bausmę T. G. įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2016-09-21 13.30 val. iki 2016-09-22 11.35 val. (1 parą, laikant, kad T. G. yra sumokėjęs 2 MGL baudos).

Daiktinius įrodymus - dvi kompaktines plokšteles su garso ir vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo įsakymo įteikimo jam dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir tampa neskundžiamas.