Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Sigita Meškauskienė, išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros antrojo skyriaus prokuroro Osvaldo Stadaliaus pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

S. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenamoji vieta deklaruota ir gyvenantis (duomenys neskelbtini) m., teistas: 2019 m. liepos 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, viena iš jų uždrausta 3 metus naudotis spec. teise - vairuoti kelių transporto priemones, baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pabaiga – 2022 m. liepos 18 d.;

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 243 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. B. būdamas supažindintas su 2019 m. liepos 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi, kuria pripažintas kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalimi, ir baudžiamojo kodekso 40 straipsniu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vienerių metų laikotarpiui, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemonę 3 metus, jis 2020 m. sausio 23 d. 13.10 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. rugpjūčio 12 d., 14.50 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę VW Tauran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tai yra vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Šiais veiksmais S. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Kaltinamasis S. B. dėl jam pareikšto kaltinimo prisipažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. liepos 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teismo, dėl vairavimo neblaiviam, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vieniems metams, be to teismas jam uždraudė vairuoti automobilį tris metus. Teismo nutartį jis gavo paštu ir su ja susipažino ir ją suprato. Probacijos tarnybos Kauno skyriuje jis vėl susipažino su teismo nutartimi ir jam buvo paaiškinta, kad jam teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir jam nuo 2019 m. liepos 3 d. uždrausta vairuoti 3 metus. Visa tai jis suprato, tačiau rizikavo ir vairavo. Tikėjo, kad niekas jo nesustabdys, nenubaus, kad teisės atimtos. Pirmą kartą nubaudė dėl to, kad jo taksi automobilyje nebuvo taksometro patikros. Jis neteikė taksi paslaugų, tik draugus iš Kauno atvežė į Vilniaus oro uostą. Tai įvyko, kaip ir nurodyta pranešime apie įtarimą – 2020 m. sausio 23 dieną 13.10 val. (duomenys neskelbtini) kelyje, Vilniuje. V. F. Galaxy automobilį. Antrą kartą jį pareigūnai sustabdė vairuojant automobilį VW Touran. Tai įvyko kaip ir pranešime apie įtarimą nurodyta – 2020 m. rugpjūčio 12 dieną 14.50 val. (duomenys neskelbtini) kaime. Norėjo iš Šakių į Kauną parvairuoti automobilį. Abu kartus jam buvo surašyti administracinio nusižengimo protokolai dėl vairavimo, kai atimta teisė vairuoti, paskirtos baudos. Baudas sumokėjo. Pilnai prisipažįsta, kad du kartus vairavo transporto priemones ir pažeidė teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę nevairuoti tris metus. Labai dėl to gailisi, daugiau nenusižengs (b. l. 39–40).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. B. prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

Iš 2020 m. rugsėjo 11 d. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus rašto matyti, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkui pateikiama informacija apie tai, kad Lietuvos probacijos tarnybos registre įrašytas S. B., gimęs (duomenys neskelbtini) m., kuris 2019 m. liepos 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, viena iš jų – uždrausta trejus metus naudotis spec. teise – vairuoti kelių transporto priemones, baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pabaiga – 2022 m. liepos 18 diena. Patikrinus administracinių nusižengimų registro duomenis, nustatyta, jog S. B. 2020 m. sausio 23 d. 13.10 val. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo transporto priemonę Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2020 m. rugpjūčio 12 d. 14.50 val. (duomenys neskelbtini) g., vairavo transporto priemonę VW Tauran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tai yra vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Su baudžiamosios priemonės vykdymo ir priežiūros planu S. B. susipažino 2019 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriuje. Pažymima, kad tai jau antrasis baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymo atvejis. Prašoma svarstyti klausimą dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje (b. l. 9–10, 17-29).

Iš 2019 m. liepos 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų priimtos nutarties matyti, kad patvirtintas Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Radviliškis) prokuroro 2019 m. birželio 26 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-21943-19 ir atleisti įtariamąjį S. B., gimusį (duomenys neskelbtini) d., nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį BK 40 straipsnio pagrindu. Įtariamasis S. B. perduotas laiduotojos E. G. atsakomybei pagal laidavimą be užstato nustatant vienų metų laidavimo terminą. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktu S. B. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti transporto priemonę 3 metus (b. l. 13–15).

Iš Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus pateikto 2019 m. rugpjūčio 20 d. Bausmės, auklėjamojo ar baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros plano Nr. IDV-1275 matyti, kad S. B. buvo atvykęs į Kauno regiono skyrių, pasirašytinai buvo supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka sąlygomis, teisėmis, pareigomis ir atsakomybe (b. l. 23–24).

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimu) ir priimtus sprendimus matyti, kad S. B.:

1) 2020 m. sausio 23 d. 13 val. 10 min., (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Ford Galaxy, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kai teisė vairuoti yra atimta;

2) 2020 m. rugpjūčio 12 d., 14 val. 50 min., (duomenys neskelbtini) g., vairavo transporto priemonę VW Tauran, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai teisė vairuoti yra atimta (b. l. 26–29).

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis formali, todėl jis laikomas baigtu, kai atliekami patys veiksmai (neveikimas), kurie įvertinami kaip vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytų baudžiamųjų nusižengimų subjektyvieji požymiai pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu kaltininkas supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia ir, viską suvokdamas, nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę. Teismo paskirtų su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių arba baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo vengimo tikslai įstatymo dispozicijoje nėra nurodyti, tačiau pagal pažeidimų esmę, jų padarymo kaltės turinį bei kitas aplinkybes galima spręsti, kad kaltininkas savo veika siekia išvengti (ar apskritai, ar kurį laiką) jų atlikimo. Vengimas pasižymi tam tikru piktybiškumu arba sistemiškumu, todėl vienkartiniai, smulkūs ar neesminiai kaltininko baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pažeidimai neturi sukelti BK 74 straipsnio 2 dalyje numatytų teisinių pasekmių ir suponuoti asmens patraukimą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 243 straipsnį.

Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą. Šie įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis S. B. vengė atlikti jam 2019 m. liepos 3 d. Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų nutartimi, kuri yra įsiteisėjusi, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trejiems metams, nes po šio teismo procesinio sprendimo – nutarties priėmimo, jis 2020 m. sausio 23 d. 13.10 val. ir 2020 m. rugpjūčio 12 d., 14.50 val. vairavo transporto priemones, kai jam uždrausta naudotis specialia teise trejus metus, tai yra vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Tokie jo sistemingi neteisėti veiksmai laikytini piktybiniu vengimu atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl tokia jo veika kvalifikuotina kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 243 straipsnyje.

Kaltinamojo S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalie 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Kaltinamasis praeityje neteistas (b. l. 59–60), baustas administracine tvarka (b. l. 46–47, 53–58), Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje dėl psichiatrijos ligų gydymosi nuo 2001 m. sausio 1 d. neužregistruotas (b. l. 45), Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale dėl priklausomybės ligų gydymo 5 metų laikotarpyje neužregistruotas (b. l. 44), nedirbantis, SODROS duomenų bazėje neregistruotas (b. l. 50–51), pagal Darbo biržos sistemos išrašo duomenis užimtumo tarnyboje registruotas nuo 2020 m. balandžio 15 d. (b. l. 52). Pagal Gyventojų registro išrašo duomenis kaltinamasis S. B. augina du mažamečius vaikus, gimusius (duomenys neskelbtini) m. ir (duomenys neskelbtini) m. (b. l. 48–49).

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Paskelbus įtariamajam apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu S. B. pareiškė, kad su prokuroro kreipimusi į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu sutinka (b. l. 61–63, 65).

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslą, kaltinamojo asmenybę, kaltinamojo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Teismas sprendžia, jog kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, kuri atitinka bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus bei manytina, kad tuo bus pasiekti bausmės tikslai. Šiuo atveju prokuroro siūlomos bausmės rūšis ir jos dydis, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobūdį, tikslus, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, yra adekvati, todėl kaltinamajam skirtina prokuroro siūloma bausmės rūšis ir jos dydis.

Kadangi baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio nuostatos ir skirtina bausmė kaltinamajam mažinama vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, į kaltinamojo asmenybę, nustatytinas ilgesnis baudos mokėjimo terminas, nei Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi numato minimalų baudos sumokėjimo terminą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarime Nr. 707 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ numatyta, jog bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50,00 Eur, kas pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymą atitinka 1 MGL.

Kaltinamajam S. B. ikiteisminio tyrimo metu kardomoji priemonė nebuvo skirta. Kardomoji priemonė neskirtina.

Proceso išlaidų nėra. Civilinis ieškinys nepareikštas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

S. B. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 24 MGL dydžio, tai yra 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų 00 centų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir galutinę bausmę S. B. paskirti 16 MGL dydžio, tai yra 800,00 Eur (aštuonių šimtų eurų 00 centų) baudą.

Įpareigoti S. B. per keturis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą jo pasirinktame banke, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti, kad sumokėjus baudą, privaloma pateikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.