Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Vaidutė Stangvilienė, sekretoriaujant Loretai Janušauskienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Buškevičiui, gynėjui A. V. Pilipčikui, ekspertui S. J., nukentėjusiajai A. G. viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs(duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, niekur nedirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaruojantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 132 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2012-03-13 apie 12.50 val. (duomenys neskelbtini) A. B., dirbdamas savo motinos J. B. sodyboje kartu su V. V., kurio atžvilgiu dėl to paties nusikaltimo padarymo priimtas 2013-10-07 Kauno apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis, krūmyne pjaudamas medžius ir žinodamas, kad po jį vaikščioja J. B., nupjovė trikamienio medžio vieną kamieną-atšaką ir jo, užstrigusio už medžio pagrindinio kamieno, nenuvertė ant žemės, lengvabūdiškai tikėdamasis, kad negrius, paliko be priežiūros. Tačiau nupjautas medis (trikamienio medžio kamienas-atšaka) užvirto ant J. B., padarydamas stiprų kūno, ypač galvos sumušimą, pasireiškusį kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimais, krūtinės ląstos kaulų ir stuburo krūtininės dalies lūžimais, galvos smegenų ir nugaros smegenų sumušimu, galvos smegenų, smegenų kamieno ir nugaros smegenų pabrinkimu, dėl ko J. B. mirė įvykio vietoje. Tokiu būdu dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui.

Kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino ir parodė, kad (duomenys neskelbtini) yra jo tėviškė, kur paskutiniu metu gyveno jo motina J. B.. Motinos paprašytas nutarė sutvarkyti šalia sodybos esantį miškelį. Į pagalbą pasikvietė pažįstamą V. V., nes jis turėjo motopjūklą. Įvykio dieną pradžioje pjovė ir genėjo vaismedžius, o po to nuėjo į už ūkinio pastato esantį miškelį. Motina parodydavo, kuriuos medžius reikia nugenėti ar išpjauti, šiaip darbuose nedalyvavo. Miškelyje bepjaunant medžius vienas medis užvirto ant elektros laidų ir juos nutraukė, todėl išsikvietė elektrikus, kurie atvažiavo maždaug po valandos. Kad netrukdytų elektrikams, motina rankiojo nugenėtas šakas ir patraukdavo į šalį. Jų belaukiant kartu su V. V. dar nupjovė kelis medžius: vieną prie pievos, kito trikamienio medžio du kamienus. Pjaunant trikamienio medžio atšakas, vienas kamienas įstrigo į kitą medį ir jo be technikos negalėjo pargriauti. Jis taip ir liko stovėti gal pusę metų. Kai nupjovė antrą kamieną, jis tvarkingai nuvirto ant žemės. Jo neapgenėjo, nes tuo metu kaip tik atvažiavo elektrikai ir jis nuėjęs prie jų. Matė, kad netoli nupjauto trikamienio medžio vaikščiojo jo motina, bet nekreipė į tai dėmesio. Po kiek laiko pamatė ją gulinčią netoli trikamienio medžio nupjauto antrojo, gulinčio ant žemės kamieno. Priėjus ji visiškai nejudėjo, jokių sužalojimų nesimatė. Motiną pakėlęs ir patraukęs apie 2-4 metrus pasodino, bandė kalbinti, bet ji nerodė jokių gyvybės ženklų. Pradėjus ją judinti, iš burnos išbėgo kraujas. V. V. paskambino ir iškvietė greitąją medicininę pagalbą. Jis kalbėdamas pasakė, kad ant mamos užkrito medis. Kodėl taip pasakęs, nežino, gal, kad greičiau atvažiuotų. Motinos mirties priežastis neaiški. Mano, kad ji galėjo mirti dėl susimušimo iš vakaro. Sesuo A. G. buvo pasakojusi, kad mama išvakarėse buvo nugriuvusi leisdamasi laipteliais į rūsį ir susimušė galvą. Bet šią aplinkybę sužinojęs vėliau, jau kai vyko teismo procesas šioje byloje. Ikiteisminio tyrimo metu apie trikamienio medžio dviejų atšakų nupjovimą pasakojęs kitaip, bet kitokias aplinkybes nurodęs dėl didelio susijaudinimo ir nuovargio.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2012-03-29 liudytoju (t. 1, b. l. 88-89) A. B. parodė, kad nupjovus trikamienio medžio pirmą kamieną, jo viršūnė įstrigo kitame medyje ir jis taip liko stovėti ilgam. Po to su V. V. pjovė antrą kamieną, kuris buvo apsivijęs pagrindinį kamieną. Pjovė V. V., o jis su pagaliu atkabinėjo nuo kamieno. Kažkur tuo momentu atvažiavo elektrikai. Neprisimenantis, ar jie nuvertė nupjautą kamieną, ar jis liko stovėti pasviręs, nes nuėjo link elektrikų. Mamos tuo momentu netoliese nebuvo. Nesuvokęs, kad paliktas nenuverstas medis gali kelti pavojų, kad krisdamas sužalos žmogų.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu 2012-04-19 įtariamuoju (t. 1, b. l. 92-93) A. B. parodė, kad dėl įtarimo prisipažįstantis iš dalies, nes nematęs, kad ant mamos kristų medis, nors galėjo taip būti, jog vienas iš kamienų liko nenuverstas, kai su V. V. pjovė ir atvažiavo elektrikai.

Nukentėjusioji A. G., kaltinamojo sesuo, parodė, kad įvykio momentu buvo namuose (duomenys neskelbtini), kai jai paskambino brolis A. B. ir pranešė apie mamos mirtį. Dėl ko numirė, nepasakė. Tuojau pat išvažiavusi į kaimą. Mananti, kad mamos mirties priežastis galėjo būti insultas, nes ji įvykio išvakarėse skundėsi, kad leidosi laipteliais į lauko rūsį, nugriuvo ir susimušė galvą, ją skauda. Kaip tik išvakarėse buvusi kaime, bet sužalojimų mamos kūne nemačiusi. Dėl motinos mirties niekam pretenzijų neturinti.

Liudytoja D. L., kaltinamojo sesuo, parodė, kad apie mamos mirtį pranešė sesuo A. G., paskui bendravo su broliu A. B.. Niekas nežinojo tikrosios mamos mirties priežasties. Sesuo ir brolis pasakojo, kad įvykio dieną mamos sodyboje buvo pjaunami medžiai, bet nemano, kad tai galėjo būti susiję su mamos mirtimi. Dalyvavusi atsiimant palaikus, bet kūne jokių sužalojimų ar mėlynių nepastebėjusi. Viršugalvyje žaizdos taip pat nepastebėjusi, nes atidžiau neapžiūrėjusi. Jau vykstant teisminiams procesams sesuo A. G. papasakojo apie tai, kad mama įvykio išvakarėse buvo įkritusi į rūsį ir susimušusi. Mananti, kad tai ir buvo mamos mirties priežastis, arba ji galėjo susimušti galvą įvykio dieną krisdama ant akmenų, kurių buvo ten, kur pjovė medžius.

Liudytoja O. K., kaltinamojo sesuo, davė analogiškus parodymus kaip ir liudytoja D. L.. Be to, ji parodė, kad įvykio vietoje ji buvo sekančią dieną. Toje vietoje, kur nukrito mama, matė nenugenėtą šaką.

Liudytoja B. K., policijos tyrėja, parodė, kad nagrinėjamoje byloje ji atlikusi ikiteisminį tyrimą. Jo metu apklausinėjusi kaltinamąjį A. B.. Apklausinėjamas jis mažai keitė parodymus. Jo parodymai daugiausia keitėsi dėl nupjauto medžio. Iš pradžių sakė, kad neprisimena, ar visus nupjautus medžius nuleido ant žemės, o po to tvirtino, jog tikrai visi nupjauti medžiai buvo nuleisti. Surašytus protokolus jis skaitydavo. Įtariamojo pasakojimai nebuvo sklandūs, nes jis buvo patyręs labai didelį stresą. Įvykio dienoje buvo nuvykusi ir apžiūrėjo įvykio vietą, kur rado trikamienį medį. Šio medžio buvo nupjauti du kamienai. Jie gulėjo šalia. Vienas buvo supjaustytas ir nugenėtas, o kitas nei supjaustytas, nei nugenėtas. Šio kamieno galas buvo žemėtas, o žemėje matėsi nuo smūgio atsiradusi kritimo duobutė. Už 3-4 metrų nuo minėto trikamienio medžio matėsi nupjautas kitas medis, kuris šakomis laikėsi užkibęs už kito medžio.

Liudytojas D. A., dirbantis elektros tinkluose, parodė, kad įvykio dieną buvo gautas pranešimas apie nutrauktus elektros laidus (duomenys neskelbtini) kaime. Vyko visa brigada: su A. V. ir S. B.. Rado prie elektros linijos nupjautą medį, kuris buvo nutraukęs laidus. Nuo sodybos pusės prie jų atėjo du vyrai. Toje vietoje tvarkė laidus, nupjovė trukdančias kitų medžių šakas. Ką veikė tie vyrai, nekreipė dėmesio. Paskui netikėtai išgirdo pagalbos šauksmą. Medyne prie sodybos pamatė vyrą, kuris laikė apsikabinęs ant žemės gulinčią moterį. Ar toje vietoje buvo nupjautų medžių, nepastebėjo. Kažkas kalbėjo, kad ant moters galėjo užkristi medis. Ryšium su darbu turintis specialų leidimą pjauti medžius. Pagal saugumo taisykles nupjauto medžio negalima palikti nenuleisto ant žemės. Įvykio aplinkybių šiuo metu smulkiai neprisimena, nes praėjo daug laiko. Nurodė, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo tikslesni.

Apklaustas liudytoju ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 53-54) D. A. parodė, kad jiems atvažiavus vyrai grįžo prie gulinčio nuversto medžio ir šakų aukštumėlėje krūmyne, kur jiems atvažiavus jie dirbo. Nuo sodybos pusės ateidinėjo moteris. Paskui išgirdo šauksmą. Atsisukęs pamatė, kad prie gulinčio nuversto medžio ir šakų krūmyne, tai yra toje pačioje vietoje, kur jiems atvažiavus vyrai dirbo, sodybos šeimininkas laiko ant rankų senutę ir rėkia. Senutės sūnus, sodybos šeimininkas, pasakė, kad gal šaka užkrito. Į tai ir buvo panašu, nes senutė gulėjo prie nupjauto nuvirtusio medžio viršūnės.

Liudytojai A. V. ir S. B., dirbantys elektros tinkluose, įvykio aplinkybes parodė analogiškai kaip ir liudytojas D. A.. Liudytojas A. V. prašė vadovautis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ar apklausiant teisme, nes dėl praėjusio ilgo laiko tarpo daug ko neprisiminė.

Apklaustas pirminio bylos nagrinėjimo teisme metu (t. 1, b. l. 153) A. V. parodė, kad po įvykio buvo atėjęs pažiūrėti. Moteris gulėjo, o prie jos buvo ilga ir stora šaka. Ji nebuvo supjaustyta ar apgenėta. Atrodė, kad ta šaka ant senutės užkrito, nes ji tikriausia turėjo būti užstrigusi medyje.

Nuteistasis V. V. parodė, kad A. B. prašymu jo motinos sodyboje padėjo pjauti medžius. J. B. parodydavo kuriuos medžius išpjauti. Juos pjovė keliose vietose. Toje vietoje, kur nukrito A. B. mama, buvo jau nupjautų medžių, gal trys. Ten buvo nupjauti trikamienio medžio du kamienai. Tas medis atrodė keistesnis, nes jo kamieną buvo apsiviję kiti du kamienai. Nupjautus medžius nuleisdavo ant žemės. Tik vienas liko įstrigęs į kitą medį ir taip stovėjo kelis mėnesius. Jis buvo netoliese įvykio vietos, kur nukrito senutė. Po nugriuvimo A. B. savo motiną patraukė į šalį apie du metrus ir pasisodinęs laikė. Iškviesdamas greitąją medicinos pagalbą pasakė, kad ant moters užvirto medis, nes iš įkarščio nežinojo, ką sakyti. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu visuomet perskaitydavo tyrėjos surašytus protokolus.

Apklaustas liudytoju 2012-03-20 ir 2012-04-04 ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 73-74, 75-76) V. V. parodė, kad iki atvažiuojant elektrikams su A. B. benzopjūklu pjovė medžius. Nupjovė vieną medį, kuris pasviro ir jo viršūnė įstrigo į kito medžio viršūnę, todėl jis nenuvirto, o liko stovėti pasviręs. Po to priėjo prie trikamienio medžio. Palikę pagrindinį kamieną, iš pradžių nupjovė vieną kamieną, apgenėjo jį ir padalino į dvi dalis. Paskui nupjovė kitą šoninį kamieną iš kitos pusės, kuris buvo apsisukęs apie pagrindinį kamieną. Negalintis tiksliai pasakyti, ar tai jis jį nupjovė. Lyg tai jis, nes A. B. jį atkabinėjo nuo pagrindinio kamieno. Neatsimenantis, ar jie jį nuvertė, ar paliko įstrigusį, nes netrukus atvažiavo elektrikai ir nuėjo prie jų. Galėjo būti taip, kad jų paliktas nupjautas užstrigęs kamienas dėl didelio vėjo (tą dieną tikrai buvo smarkus vėjas) ir traukos krito ir galėjo užkristi ant J. B.. Jam iš karto kilo mintis, kad užkrito medis, nes kitaip logiškai paaiškinti mirties negalėjo, todėl taip ir pasakė skambindamas greitajai pagalbai, jog užkrito medis.

Apklausiamas įtariamuoju 2012-08-09 ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 83-84) V. V. kaltu neprisipažino ir parodė, kad pjauto trikamienio medžio kamienas, kuris šioje byloje įvardijamas kaip nelaimės kaltininkas, nupjovus tikrai buvo nuverstas ir jis ant nukentėjusiosios negalėjo užkristi.

Teismo medicinos ekspertas S. J. patvirtino jo atlikto lavono tyrimo ir specialisto išvadą bei parodė, kad J. B. mirties priežastimi buvo jai iš viršaus ant galvos užkritusio sunkaus daikto smūgis įvykio dieną, o ne išvakarėse. Į tai nurodė viršugalvyje rastas šviežias nubrozdinimas. Kitose kūno vietose sumušimų nebuvo. Atlikus vidinį kūno tyrimą, rasti sužalojimai smegenyse, kaukolės, stuburo, krūtinkaulio kauluose patvirtino išorinio sužalojimo atsiradimo mechanizmą. Ekspertas paneigė galimą mirties priežastį J. B. leidžiantis laiptais į rūsį, tai yra jos nugriuvimą.

Byloje esančių dokumentų duomenimis, kurie pripažintini įrodymais, nustatyta:

Tarnybiniame pranešime (t. , b. l. 5) nurodyta, kad policijoje gauta informacija iš greitosios medicinos pagalbos, kad 2012-03-13 apie 13 val. (duomenys neskelbtini) šalia namų rastas mirusios J. B. lavonas be matomų kūno sužalojimų.

Įvykio vietos apžiūros protokoluose (t. 1, b. l. 8-12, 13-26) įvykio vieta nurodyta(duomenys neskelbtini). Protokole užfiksuota, kad šalia sodybos yra krūmynas, kuriame guli moteriškos lyties lavonas, iš burnos išbėgęs rausvos spalvos skystis, po galva padėta kepurė. Išorinių sužalojimo žymių nesimato. Netoli lavono yra nupjautų medžių. Vienas iš jų buvęs trikamienis. Jo nupjauti du kamienai. Vienas iš nupjautų kamienų, sprendžiant iš jo išorinių žymių žievėje ir likusių ant pagrindinio kamieno, buvęs apsisukęs apie pagrindinį, nenupjautą kamieną 180 laipsnių. Šio kamieno galas žemėtas, jis nenugenėtas, viršūnės šakos dengia du akmenis. Krūmyne matosi ir daugiau pjautų medžių.

Teismo medicinos eksperto išduotoje pažymoje (t. 1, b. l. 30) nurodyta, kad J. B. mirtis įvyko dėl stipraus galvos ir krūtinės ląstos sumušimo.

Teismo medicinos specialisto (t. 1, b. l. 33-38) nurodyta, kad J. B. mirtis įvyko nuo stipraus kūno, ypač galvos, sumušimo, pasireiškusio kaukolės skliauto ir pamato kaulų lūžimu, krūtinės ląstos kaulų ir stuburo krūtininės dalies lūžimais, galvos smegenų ir nugaros smegenų sumušimu, galvos smegenų, smegenų kamieno ir nugaros smegenų pabrinkimu. Mirtis galėjo įvykti prieš 12-24 val. iki jos lavono autopsijos momento 2012-03-14 8.30 val. Tam neprieštarauja autopsijos metu nustatyti ankstyvieji lavoniniai reiškiniai. Lavone rasti odos nubrozdinimas ir poodžio kraujosruva viršugalvio srityje, kraujosruvos smegenų žievėje, po galvos smegenų minkštaisiais dangalais, kraujosruvos tarpšonkauliniuose raumenyse ir prieškrūtininiuose minkštuosiuose audiniuose bei kaukolės ir stuburo kaulų lūžimai padaryti vieno trauminio poveikio kietu buku žalojančiu daiktu į viršugalvio sritį pasekoje, neužilgo iki mirties. Šių sužalojimų visuma yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su mirtimi. Nuo sužalojimo padarymo momento iki mirties momento galėjo praeiti nuo keliolikos minučių iki kelių valandų laiko tarpas.

Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje (t. 1, b. l. 44) užfiksuota, kad kvietimas priimtas 2012-03-13 12.51 val., kvietėjas - V., kvietimo priežastis – užkrito medis, ligonė – J. B., pagalbos pobūdis – nelaimingas atsitikimas, mirė iki greitosios medicinos pagalbos atvykimo.

Garso įraše ir jo apžiūros protokole (t. 1, b. l. 47, 48-49) užfiksuota, kad greitosios medicinos pagalbos kvietėjas, prisistatęs V., nurodė kvietimo priežastį: „ant moteriškės medis užkrito“.

Liudytojo D. A. parodymų patikrinimo vietoje protokole (t. 1, b. l. 55-60) užfiksuota, kad liudytojas parodė, kad matė prieš įvykį nuo sodybos į krūmyną ateinančią senyvą moterį. Paskui ją rado gulinčią krūmyne negyvą. Ji gulėjo šalia nupjauto medžio viršūnės.

Asmens duomenų pažymoje (t. 1, b. l. 97) A. B., gimusio(duomenys neskelbtini), motina nurodyta J. B., gimusi(duomenys neskelbtini), mirusi. (duomenys neskelbtini)

Teismo psichiatrijos ekspertizės aktuose (t. 1, b. l. 107-108, t. 2, b. l. 24-26) nurodyta, kad A. B. psichikos sutrikimu susirgo po nusikaltimo padarymo. Nusikalstamos veikos padarymo metu buvo normalioje emocinėje būsenoje. Pakartotinės ekspertizės metu – 2013-04-19 konstatuota, kad A. B. serga psichikos ir elgesio sutrikimu vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas. Dėl šio sutrikimo jis gali suprasti savo veiksmus ir juos valdyti.

Įvykio vietos apžiūros protokole (t. 2, b. l. 2-10) nurodyta, kad sodyboje (duomenys neskelbtini) yra lauko rūsys, į jo vidų nusileidžiama laipteliais. Baigiantis laipteliams yra vidinės durys.

2013-10-07 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu (t. 2, b. l. 34-46) V. V. dėl šioje byloje tiriamos nusikalstamos veikos pripažintas kaltu pagal LR BK 132 str. 1 d. Pripažintas padaręs nusikaltimą tuo metu, kai sodyboje su A. B. pjovė medžius.

Šiais byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis A. B. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 132 str. 1 d., t. y. dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui – savo motinai J. B..

LR BK 132 str. numato baudžiamąją atsakomybę už neatsargų gyvybės atėmimą kitam asmeniui. Neatsargus gyvybės atėmimas dėl nerūpestingumo yra tada, kai kaltininkas nenumato, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, tačiau pagal veikos aplinkybes, asmenines savybes turi ir gali tai numatyti. Tai reiškia, kad darydamas veiką kaltininkas nesupranta, jog kelia pavojų kito žmogaus gyvybei. Turėjimas numatyti mirties pasekmes – objektyvus kriterijus, siejamas su pareiga būti atsargiam. Tokia pareiga gali išplaukti iš įstatymo, taisyklių, tarnybos pareigų, gyvenimiško patyrimo. Galėjimas numatyti kito žmogaus mirtį konkrečioje situacijoje – tai kaltininko (turinčio atitinkamą pareigą) reali galimybė suprasti veikos pavojingumą bei numatyti pasekmes (gyvybės atėmimą).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad kaltinamojo A. B. nusikalstamas nerūpestingumas buvo J. B. mirties priežastis. Tarp A. B. nusikalstamo neveikimo ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys ir šie padariniai buvo dėsningas jo veikos rezultatas. A. B., žinodamas, kad medžių kirtimo vietose vaikšto jo motina, o galėjo tai būti ir bet kuris kitas asmuo, turėjo ir privalėjo iš gyvenimiškos patirties bei bendražmogiško supratimo, įvertinti tą pavojų, kurį vėjuotą dieną galėjo sukelti nupjautas ir nenuverstas medis. Pagal buvusią situaciją ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, jeigu būtų buvęs apdairesnis ir atsargesnis.

Kaltinamasis A. B. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo neigė, keldamas įvairias savo motinos J. B. mirties priežastis. Jis nurodė, kad ji galėjo mirti dėl susimušimo į įvykio vietoje buvusius akmenis ar dėl griuvimo įvykio išvakarėse lauko rūsyje leidžiantis į jį laipteliais. Kaltinamasis motinos mirties priežasties nesiejo su įvykio vietoje nupjauto trikamienio medžio vieno kamieno (atšakos) užkritimu jai ant galvos, nurodydamas, kad visi toje vietoje nupjauti medžiai buvo nuleisti ant žemės. Tačiau byloje surinktais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis paneigiamos šios iškeltos kaltinamojo ar jo artimų giminaičių (liudytojų – seserų A. G., O. K. ir D. L.) versijos. Teismo medicinos eksperto išvada ir papildomais paaiškinimais atmetamos visos keliamos šios versijos, o patvirtinama vienintelė J. B. mirties priežastis – masyvaus kieto daikto užkritimas jai ant viršugalvio įvykio dieną, o ne išvakarėse. Šią priežastį patvirtino rastas išorinis ir vidiniai kūno sužalojimai, jų dislokacija bei pakitimai kūno audiniuose laiko atžvilgiu, kraujo išbėgimas.

Aplinkybių visuma patvirtina, kad masyvus daiktas, užkritęs ant J. B., buvo trikamienio medžio vienas nupjautas kamienas (atšaka), kuris buvo apsivijęs pagrindinį kamieną, bet iki įvykio nenuleistas ant žemės. A. B. ir V. V., neigdami šią priežastį, nurodė, kad abu trikamienio medžio kamienai (atšakos) iki įvykio buvo nupjauti ir nuleisti ant žemės. Tačiau šie parodymai paneigiami jų pirminiais parodymais, duotais apklausų ikiteisminio tyrimo metu. Tuomet nei A. B., nei V. V. nepatvirtino, kad tikrai ant žemės nuleido antrąjį nupjautą kamieną, kuris buvo apsivijęs apie pagrindinį kamieną. Abu nurodė, kad tuo metu, kai A. B. bandė pagaliu atkabinti apsivijusią atšaką, atvažiavo elektrikai ir jie nuėjo link jų. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo metu V. V. nurodė kvietimo priežastį – medžio užkritimą. Taigi, šie įrodymai patvirtina, kad asmenims įvykio metu aplinkybės buvo aiškios. Vėlesni V. V. parodymai, kad šią aplinkybę nurodęs tik dėl to, kad greičiau atvažiuotų medikai, vertintina kritiškai. Apie tai pasisakė ir Kauno apygardos teismas, jo atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

Atkreiptinas dėmesys ir į nenuoseklius ikiteisminio tyrimo metu ir bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamojo A. B. parodymus dėl vieno trikamienio medžio kamieno (atšakos) nupjovimo aplinkybių. Jeigu pirminių apklausų metu jis nurodydavo, kad neprisimena, ar apsivijusį pagrindinį kamieną kamieną-atšaką nupjautą nuleido ant žemės, tai vėlesnių apklausų metu tvirtino, kad nuleido, o galiausiai teisme kalbėjo, jog šis kamienas-atšaka liko įstrigęs kitame medyje stovėti kelis mėnesius. Tačiau V. V. ir įvykio dieną įvykio vietoje buvusios tyrėjos B. K. parodymais patvirtinama, kad nupjautas ir nenuverstas bei įstrigęs kitame medyje buvo visai kitas medis, kuris buvo netoliese, apie 3-4 m atstumu, nuo trikamienio medžio. Toks kaltinamojo A. B. parodymų nenuoseklumas gali būti paaiškinamas arba jo siekimu išvengti baudžiamosios atsakomybės, arba painiojimusi dėl patirtų išgyvenimų žuvus artimam žmogui.

A. B. akcentavo aplinkybę dėl įvykio vietoje ant šakos rastos motinos dėvėtos kepurės ir tai siejo su tuo, kad ji maždaug vieno metro aukštyje ant šakos galėjo pakibti tik motinai krentant ant žemės, o ne, priešingai, medžio griuvimo metu. Tačiau kepurės pakibimo ant medžio šakos faktas nepaneigia šio minimo byloje medžio kamieno-atšakos užkritimo ant moters aplinkybių. Nenustatytas medžio kamieno-atšakos kritimo mechanizmas, pačio įvykio niekas nematė, todėl nenustatytos ir kepurės pakibimo ant šakos aplinkybės, tačiau kitų masyvių daiktų, kurie įvykio vietoje galėtų užkristi moteriai tiesiai ant viršugalvio, nebuvo, o nugriuvimo ir susimušimo aplinkybės paneigtos teismo medicinos eksperto kategoriška išvada.

Siekdamas išvengti atsakomybės kaltinamasis A. B. nurodė, kad ne jis faktiškai pjovė medžius, o tai su benzopjūklu darė tik V. V.. Teismas šią kaltės paneigimo aplinkybę atmeta. Medžių pjovimą sodybos teritorijoje organizavo A. B. ir jis kartu su V. V. bendrai dalyvavo šiuose darbuose. Darbai buvo atliekami pasiskirstant jų atlikimo metu funcijomis. Pjaunant trikamienio medžio antrąjį kamieną-atšaką V. V. atliko pjovimo funkciją, o apsivijusį aplink medį kamieną-atšaką, kurią ir paliko nenuverstą, atkabinėjo A. B..

Taigi, aukščiau aptartų įrodymų analizė leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis A. B. yra kaltas dėl nusikalstamo nerūpestingo neveikimo ir turi būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Skiriant ir parenkant bausmę kaltinamajam A. B. atsižvelgtina į veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį – padarytas neatsargus apysunkis nusikaltimas. A. B. teisiamas pirmą kartą, administracine tvarka baustas tris kartus, atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis yra brandaus amžiaus, nusikaltimas padarytas prieš artimą žmogų, tiesiogiai nesiekiant nusikalstamų padarinių, artimi giminės neturi jam pretenzijų.

Įvertinus šias aplinkybes kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, bet jos vykdymas atidėtinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 132 str. 1 d., ir nuteisti 6 mėnesiams laisvės atėmimu.

Taikant LR BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 metams. Šiuo laikotarpiu įpareigoti:

-neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

-nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą Alytaus rajono apylinkės teisme.