Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Klaipėdos energija“ ieškinį atsakovui S. J. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti (Civilinio proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalis). Atsakovas per teismo numatytą terminą atsiliepimo į ieškinį teismui nepateikė. Ieškovei prašant šioje byloje priimtinas sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

formaliai įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. 2197-5005-4015:0017, esantis (duomenys neskelbtini). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.384 straipsnio 1 dalį jeigu pagal sutartį abonentas yra fizinis asmuo – vartotojas, naudojantis energiją savo buitinėms reikmėms, tai sutartis laikoma sudaryta nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie energijos tiekimo tinklų. Ši sutartis laikoma sudaryta neterminuotam laikui, jeigu joje nenumatyta ko kita. Su S. J. atskira rašytinė energijos pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo pasirašyta, tačiau jo butas yra prijungtas prie energijos tiekimo tinklų, todėl sutartis laikoma sudaryta. Pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 1 d. šilumos vartotojai atsiskaito su šilumos tiekėju už suvartotą šilumą pagal šilumos pirkimo–pardavimo vietoje įrengtų atsiskaitomųjų šilumos apskaitos prietaisų rodmenis. Pagal LR Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 d. jeigu pastate yra daugiau kaip vienas šilumos vartotojas, visas pastate suvartotas šilumos kiekis paskirstomas (išdalijamas) vartotojams, o kiekvienas vartotojas moka už jam priskirtą šilumos kiekį, išmatavus, įvertinus ar kitaip pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduojamus taikyti ar su ja suderintus metodus nustačius, kokia visų vartotojų bendrai suvartoto šilumos kiekio dalis tenka tam šilumos vartotojui. Ši įstatymo nuostata buvo perkelta į LR energetikos ministro 2012-09-07 įsakymu Nr. 1-173 patvirtinto „Šilumos pirkimo–pardavimo sutarčių su buitiniais šilumos vartotojais standartinių sąlygų aprašo“ 21 punktą. Šio aprašo 22 punkte nustatyta, kad šilumos paskirstymo metodą buitiniai šilumos vartotojai pasirenka CK 4.85 straipsnyje nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos rekomenduotų taikyti arba su ja suderintų metodų. Kol buitinis šilumos vartotojas pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Atsakovas nemokėjo už suvartotą šilumos energiją, todėl už laikotarpį nuo 2014-01 mėn. iki 2016-06-mėn., ir už laikotarpį nuo 2017-09 mėn. iki 2018-07 mėn. susidarė įsiskolinimas 1 615,95 Eur sumai. Ieškovė nuo laiku neapmokėtos įsiskolinimo sumos atsakovui apskaičiavo 11,14 Eur delspinigius. Byloje nėra duomenų, jog nurodytas įsiskolinimas yra padengtas, ar atsakovas reiškė pretenzijas dėl skolos apskaičiavimo.

Formaliai ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.2-6.4 straipsniai, 6.384 straipsnio 1 dalis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra,- vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Atsakovas pažeidė savo prievolę, nes nustatytais terminais nemokėjo už ieškovės suteiktas paslaugas (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Asmuo, neįvykdęs savo sutartinės prievolės, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.63 straipsnio 2 dalis). Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, nepateikė, o byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina prievolės neįvykdymo faktą, todėl darytina išvada, jog ieškovės reikalavimas pagrįstas, todėl tenkintinas, iš atsakovo priteistina 1615,95 Eur skola ir 11,14 Eur delspinigiai (CK 6.38 straipsnis, 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 dalis, 6.72 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 6.384 straipsnio 1 dalis, 6.388 straipsnis).

Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis). Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugsėjo 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Patenkinus ieškinį, ieškovei iš atsakovo priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 37 Eur žyminis mokestis ir 90 Eur išlaidų už ieškinio parengimą, iš viso 127 Eur (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsnio 1, 2, 5, 7 dalimis, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei akcinei bendrovei ,,Klaipėdos energija“ iš atsakovo S. J. 1 615,95 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus penkiolika eurų 95 centus) skolos, 11,14 Eur (vienuolika eurų 14 centų) delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 1 627,09 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2018 m. rugsėjo 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 127 Eur (vieną šimtą dvidešimt septynis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.