- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-03-15
- Bylos Nr.
- 2A-284-479/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-00892-2017-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Žydrūnas Bertašius, Irma Čuchraj, Aušra Maškevičienė
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- L. M.
- Išvadą teikia
- Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žydrūno Bertašiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irmos Čuchraj ir Aušros Maškevičienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo A. M. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl išlaikymo vaikams dydžio, bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, bei atsakovo A. M. priešieškinį ieškovei L. M. dėl bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė L. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui A. M. dėl išlaikymo vaikams dydžio ir bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo. Ieškovė nurodė, kad Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-10-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2001-299/2013 buvo nutraukta šalių santuoka bei patvirtinta jų sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Teismo patvirtinta sutartimi šalys susitarė visus klausimus dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais spręsti geranoriškai ir tarpusavio susitarimu, veikdami išimtinai vaikų interesais. Sutartimi ieškovė L. M. įsipareigojo netrukdyti atsakovui bendrauti su nepilnamečiais vaikais. Ieškovė nurodė ir tai, kad pagal sutarties 4 punktą atsakovas įsipareigojo mokėti po 350 Lt per mėnesį kiekvienam vaikui išlaikyti nuo 2013-09-01 iki jų pilnametystės. Ieškovė teigė, kad šalys nesutaria dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Ieškovė taip pat teigė, kad po šalių santuokos nutraukimo iki ieškinio pateikimo teismui iš esmės pasikeitė aplinkybės, tai yra šalyje pasikeitė ekonominė situacija, įvesta nauja valiuta, išaugo minimalios mėnesinės algos dydis, prekių ir paslaugų kainos, todėl teismo sprendimu įtvirtintas šalių nepilnamečių vaikų išlaikymo dydis nebepatenkina jų poreikių. Dėl to ieškovė teismo prašė pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-10-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2001-299/2013 patvirtintos šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir nustatyti, kad atsakovas turi teisę kiekvieno mėnesio kas antrą šeštadienį ir sekmadienį nuo 8 val. iki 17 val. bendrauti su nepilnamečiais vaikais D. M. ir E. M., taip pat turi teisę bendrauti su vaikais jų bendrojo lavinimo mokyklos ar kitos ugdymo įstaigos patalpose, jeigu tai netrukdo vaikų pamokoms ar užsiėmimams, taip pat teismo prašė pakeisti Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-10-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2001-299/2013 patvirtintos šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutarties dalį dėl vaikų išlaikymo ir priteisti iš atsakovo išlaikymą jo nepilnamečiams vaikams D. M. ir E. M. po 190 Eur mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.Atsakovas A. M. byloje pareiškė priešieškinį ir juo prašė nustatyti priešieškinyje nurodytą ieškovės L. M. ir atsakovo A. M. bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šilutės rajono apylinkės teismas 2017-10-10 sprendimu ieškinį ir priešieškinį patenkino iš dalies. Teismas pakeitė Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-10-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2001-299/2013 patvirtintos šalių santuokos nutraukimo sutarties 3 punktą dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos ir nustatė teismo sprendime nurodytą šalių nepilnamečių vaikų D. M. ir E. M. bendravimo su atsakovu tvarką. Teismas taip pat pakeitė Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-10-09 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2001-299/2013 patvirtintos šalių santuokos nutraukimo sutarties 4 punktą dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiams vaikams ir priteisė iš atsakovo nepilnamečiams vaikams D. M. ir E. M. išlaikyti po 190 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, tai yra 2017-03-24, iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Teismas nustatė, kad šalys turi du bendrus vaikus, tai yra D. M., gimusį (duomenys neskelbtini), ir E. M., gimusią (duomenys neskelbtini). Vaikų gyvenamoji vieta yra nustatyta su ieškove pagal Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-10-09 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2001-299/2013. Teismas atsižvelgė į tai, kad šalims nepavyksta susitarti dėl atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, todėl įvertinęs ieškiniu ir priešieškiniu siūlomą bendravimo tvarką, nepilnamečių vaikų ir jų tėvų interesus, teismas nustatė atsakovo bendravimo su vaikais tvarką. Spręsdamas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo teismas atsižvelgė į vaikų amžių ir jų poreikius, nustatytus sveikatos sutrikimus ir dėl to padidėjusias vaikų išlaikymo išlaidas, taip pat ilgą laikotarpį nuo ankstesnio teismo sprendimo dėl vaikų išlaikymo priėmimo. Teismas įvertino ieškovės ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą vaikams, taip pat tai, kad atsakovas išlaiko dar vieną nepilnametį vaiką, yra darbingo amžiaus, todėl teismas konstatavo, kad atsakovas kiekvienam vaikui privalo teikti po 190 Eur dydžio išlaikymą per mėnesį.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas A. M. prašo pakeisti 2017-10-10 Šilutės rajono apylinkės teismo sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo ir nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį sumažinti iki 120 Eur per mėnesį. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, todėl teismo priteista išlaikymo suma atsakovui yra per didelė. Apelianto teigimu, jo gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 384 Eur, šiuo metu atsakovas su kita moterimi augina du vaikus, iš jų viena yra atsakovo nepilnametė dukra, o ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, todėl teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo pažeidžia proporcingumo principą.Teismas nepagrįstai pakeitė išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, nors ieškovė byloje neįrodė esminio vaikų poreikių pasikeitimo nuo ankstesnio teismo sprendimo priėmimo. Apelianto teigimu, atsakovas gali skirti po 120 Eur per mėnesį vaikams išlaikyti ir ši suma būtų pakankama jų poreikiams patenkinti. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė L. M. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Ieškovė nurodė, kad po šalių santuokos nutraukimo padidėjo prekių ir paslaugų kainos, minimalios mėnesinės algos dydis, todėl teismo 2013-10-09 sprendimu nustatytas išlaikymo dydis nebėra pakankamas vaikų poreikiams patenkinti. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai padidino išlaikymo vaikams dydį.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis, tai yra, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Atsižvelgiant į tai, kad šalys savo argumentus yra išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).Apeliantas skunde nurodė, kad teismas netinkamai įvertino šalių turtinę padėtį, todėl teismo priteista išlaikymo suma atsakovui yra per didelė. Apelianto teigimu, jo gaunamos pajamos per mėnesį yra apie 384 Eur, šiuo metu atsakovas su kita moterimi augina du vaikus, iš jų viena yra atsakovo nepilnametė dukra, o ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, todėl teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo pažeidžia proporcingumo principą. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. CK 3.201 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu atsirado papildomų vaiko priežiūros išlaidų. CK 3.192 straipsnio 2 dalis nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, tai yra visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008, 2010-06-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2010).Šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl išlaikymo šalių nepilnamečiams vaikams D. M. ir E. M. dydžio. Iš bylos duomenų matyti, jog Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-10-09 sprendimu buvo patvirtina ieškovės ir atsakovo sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią atsakovas įsipareigojo kiekvieną mėnesį mokėti po 350 Lt (101,37 Eur) nepilnamečiams vaikams išlaikyti. Ieškovė byloje įrodinėjo, kad dėl pasikeitusių aplinkybių, tai yra pasikeitusios ekonominės situacijos, padidėjusių prekių ir paslaugų kainos ši suma nebėra pakankama vaikų poreikiams patenkinti. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo turto neturi, ieškovės vardu registruota transporto priemonė Citroen C4, atsakovo vardu registruota transporto priemonė Audi A6. Iš pateiktų įrodymų matyti, kad ieškovės darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 457 Eur, atsakovo darbo užmokestis per mėnesį atskaičius mokesčius sudaro apie 384 Eur. Įvertinus byloje esančius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, darytina išvada, jog ieškovės ir atsakovo turtinė padėtis yra panaši, todėl nėra pagrindo sutikti su atsakovo skundo argumentais, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė. Nors pagal bylos duomenis atsakovo gaunamos pajamos nėra didelės, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog nustatant tėvo turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-05-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas turėtų kokių nors sveikatos sutrikimų ar dėl kitų objektyvių aplinkybių negalėtų ieškoti geriau apmokamo darbo ar imtis papildomos apmokamos veiklos. Akivaizdu, kad apeliantas, būdamas jaunas ir darbingo amžiaus, turi galimybę imtis realių veiksmų savo gaunamoms pajamoms padidinti, jeigu jo gaunamų pajamų nepakanka vaikams išlaikyti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas yra individualios įmonės savininkas, todėl jam mokamo darbo užmokesčio dydis iš esmės priklauso nuo jo paties priimamų sprendimų. Byloje nėra pateikta įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, jog minimalaus darbo užmokesčio mokėjimą atsakovui lemia sunki įmonės turtinė padėtis. Įvertinusi nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien nepakankamai didelės atsakovo gaunamos pajamos šiuo atveju nėra pakankamas pagrindas sumažinti iš atsakovo priteisto išlaikymo vaikams dydį.Atsakovas savo nesutikimą su padidinto išlaikymo suma grindžia ir tuo, kad atsakovui su kita moterimi gimė dar vienas vaikas, tai yra dukra A. M. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad net ir esant apelianto nurodytai aplinkybei apie pareigą išlaikyti dar vieną vaiką, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip turinti esminės reikšmės nustatant iš atsakovo priteistino išlaikymo dydį. Pažymėtina, kad poreikis išlaikyti dabartinę šeimą nešalina atsakovo pareigos teikti reikalingo dydžio išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams D. M. ir E. M. bei užtikrinti būtinas sąlygas jiems visapusiškai augti ir vystytis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ar kitokiomis priežastimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-20 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovo priteista 190 Eur dydžio išlaikymo kiekvienam nepilnamečiui vaikui suma nėra per didelė, todėl apeliacinio skundo argumentais mažinti šios sumos nėra teisinio pagrindo. Apeliantas skunde nurodė ir tai, kad teismas nepagrįstai pakeitė išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydį, nors ieškovė byloje neįrodė esminio vaikų poreikių pasikeitimo nuo ankstesnio teismo sprendimo priėmimo. Apelianto teigimu, atsakovas gali skirti po 120 Eur per mėnesį vaikams išlaikyti ir ši suma būtų pakankama jų poreikiams patenkinti. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju vieno vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį reikia apie 190 Eur. Akivaizdu, jog kiekvieną mėnesį yra patiriamos išlaidos vaikų maistui, buities, higienos priemonėms, rūbams, avalynei, mokymosi priemonėms, taip pat turi būti apmokama kiekvienam vaikui tenkanti būsto išlaikymo dalis. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad šalių nepilnamečiai turi sveikatos sutrikimų, todėl tai lemia padidėjusias išlaidas tiek vaikų gydymui, tiek ligų profilaktikai. Teisėjų kolegija pažymi, kad įvertinus prioritetinį vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, taip pat siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma ir dydis negali būti ribojami tik minimalių fiziologinių vaiko poreikių tenkinimu. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad šalių dukra E. M. lanko (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), dalyvauja konkursuose. Sūnus D. M. lanko futbolo būrelį (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios atsakovo susirašinėjimo su dukra medžiagos matyti, jog atsakovas sumoka už dukros muzikos pamokas, todėl tai netiesiogiai patvirtina, jog atsakovas pripažįsta šios rūšies išlaidas kaip būtinas ir pagrįstas vaiko poreikiams tenkinti. Būtina įvertinti ir tai, kad nuo Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-10-09 sprendimo priėmimo praėjo daugiau nei 4 metai, per šį laikotarpį ne tik padidėjo prekių ir paslaugų kainos, bet ir pasikeitė vaikų amžius, todėl šios aplinkybės taip pat objektyviai lemia padidėjusius vaikų poreikius ir išlaidas jiems patenkinti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu vaikų poreikių vertinimu ir konstatuoja, jog iš atsakovo priteista vaikų išlaikymo suma iš esmės atitinka vaikų amžių, taip pat teisingumo, protingumo kriterijus ir nėra aiškiai per didelė. Įvertinusi vaikų amžių ir jų poreikius, taip pat šalių procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino iš atsakovo priteistą išlaikymo kiekvienam vaikui sumą iki 190 Eur per mėnesį mokamų periodinių išmokų.Įvertinęs bylos aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, apelianto patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Duomenų apie apeliacinės instancijos teisme ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas teismui nepateikta.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų (Šilutės rajono apylinkės teismo) 2017 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.