- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-06-12
- Bylos Nr.
- 2A-422-212/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Čeknienė (pirm.), Birutė Valiulienė, Zina Mickevičiūtė (pran.)
- Atsakovas
- S. A.
- Trečiasis asmuo
- „Swedbank“
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-422-212/2012
2012 m. birželio 12 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-246-755/2012 pagal Z. R. A. ieškinį atsakovui S. A., trečiajam asmeniui „Swedbank“, AB dėl santuokoje įgyto turto padalinimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė prašė 1) priteisti atsakovui santuokoje įgytą nepadalintą 24 000 Lt vertės nekilnojamąjį turtą: 0,3570 ha ploto sklypą, esantį (duomenys neskelbtini); 79,74 kv. m. bendro ploto pastatą - gyvenamąjį namą, 21,00 kv. m. užstatyto ploto pagalbinį ūkio pastatą- viralinę, 32,00 kv. m. užstatyto ploto pagalbinį ūkio pastatą - ūkinį pastatą, 27,00 kv. m. užstatyto ploto pagalbinį ūkio pastatą - ūkinį pastatą; kitus statinius (inžinierinius) - kiemo statinius (lauko tualetą, šulinį), esančius (duomenys neskelbtini), o ieškovei priteisti iš atsakovo 12 000 Lt, tai yra ½ nekilnojamojo turto vertės kompensaciją; 2) priteisti atsakovui santuokoje įgytą automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 7000 Lt, o ieškovei išmokėti 1/2 automobilio vertės kompensaciją – 3 500 Lt; 3) priteisti ieškovei iš atsakovo 7 000 Lt jam patikėtų asmeninių lėšų; 4) priteisti atsakovui santuokoje įgytą stacionarų kompiuterį AMD Atlon, kurio vidutinė rinkos vertė – 1 500 Lt, o ieškovei priteisti išmokėti ½ kompiuterio vertės kompensaciją - 750 Lt. Taip pat ieškovė prašė priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovės asmeninėn nuosavybėn ½ dalį 0,3570 ha ploto sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį 79,74 kv. m. bendro ploto pastato - gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį 21,00 kv. m. užstatyto ploto pagalbinio ūkio pastato - viralinės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį 32,00 kv. m. užstatyto ploto pagalbinio ūkio pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį 27,00 kv. m. užstatyto ploto pagalbinio ūkio pastato - ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ½ dalį kitų statinių (inžinierinių) - kiemo statinių (lauko tualeto, šulinio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), o atsakovui kitą pusę dalį nekilnojamojo turto, bei automobilį „Audi A6",vals.Nr.(duomenys neskelbtini) kompiuterį AMD Atlon. Nustatė, kad atsakovo ir ieškovės prievolė kreditoriui AB „Swedbank“ pagal 2005-10-17 Kredito sutartį Nr. 05-069480-FA/05-069531-FA išlieka solidari, kurią jie privalo vykdyti pagal šios sutarties sąlygas ir joje nustatytais terminais. Priteisė iš atsakovo ieškovei 3 250 Lt kompensaciją už atsakovui asmeninėn nuosavybėn atitekusį turtą – automobilį „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kompiuterį AMD Atlon ir bylinėjimosi išlaidas: 257 Lt žyminio mokesčio išlaidas, 524 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidas, 260 Lt turto vertinimo ataskaitos parengimo išlaidų bei 200 Lt žyminio mokesčio ir 17,16 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Nustatė, jog šalys yra buvę sutuoktiniai, kurių santuoka sudaryta 1975-04-18, nutraukta 2010-06-14 Pakruojo rajono apylinkės teismo 1997-07-17 sprendimo pagrindu. Santuokos metu įsigytą nekilnojamąjį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), 2010-08-03 notaro patvirtinta turto padalijimo sutartimi šalys pasidalino– šis turtas asmeninės nuosavybės teise atiteko Z. R. A., o S. A. – 500 Lt. Šalys santuokos metu 2005-09-30 pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. 16593, panaudodami dalį savų santaupų bei 2005-10-17 iš banko AB „Swedbank“ gavę 15 400 Lt paskolą už 22 000 Lt įsigijo žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir priklausiniais, esančius (duomenys neskelbtini), šiam turtui įregistruojant hipoteką. Ta pačia kredito sutartimi šalims bankas tokiam pat terminui suteikė ir 5 600 Lt paskolą įsigyto gyvenamojo namo remontui. Ieškovė namo remontui į atsakovo sąskaitą banke 2008-08-19 pervedė 10 000 Lt., o vėliau dar 4 000 Lt. Teismas iš šalių paaiškinimų, liudytojų R. A., J. Č. paaiškinimų bei rašytinių įrodymų nustatė, kad šalys įsigydamos nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su gyvenamuoju namu ir priklausiniais bei šią sodybą remontuodami ir tvarkydami jos aplinką gyveno kartu kaip sutuoktiniai, vedė bendrą ūkį, kartu remontavo ir rūpinosi šiuo nekilnojamuoju turtu. Kad šalys nurodytu metu gyveno kartu šeimoje ir vedė bendrą ūkį, teismui patvirtino ir jų ginčo sodybos kaimynė liudytoja R. M., kuri teismui nurodė, kad Abromavičiai tik pastaruosius dvejus metus kartu nebegyvena, o iki tol pragyveno Subačiuje gal ketverius metus. R. M. liudijimu, žiemą ten dabar galima gyventi. Sodyba anot jos dabar gali kainuoti gal 40 000 Lt, nes iškastas tvenkinys, išpjaustyti medžiai, sudėti langai, vidus sutvarkytas, įrengtas drenažas, nusausinta, taigi įdėta daug darbo ir lėšų. Įvertinęs civilinės bylos ištirtų įrodymų visetą, atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką, į tai, kad ginčo nekilnojamasis turtas dėl šio turto savybių gali būti dalinamas natūra, į gyvenamąjį namą yra du įėjimai, ir nors šalys paaiškino, kad dėl asmeninių jų santykių jie negalės bendrai valdyti ir naudoti šį nekilnojamą turtą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu name nei viena iš šalių nuolat negyvena, turto vertintojų šio nekilnojamojo turto bendra rinkos vertė nustatyta 2012-03-09 yra mažesnė už turto įsigijimo kainą, į šį turtą investuotas bendras bei asmenines lėšas ir žmogiškuosius išteklius, dėl ko turto padalijimo būdas, kai vienai šaliai priteisiamas turtas, o kitai iš pastarosios už šio turto dalį piniginė kompensacija, šiuo atveju nėra tinkamas, nes nė viena šalių nepateikė tokio dydžio mokėjimo galimumą patvirtinančių įrodymų. Dėl pasakyto, teismas šį nekilnojamąjį turtą padalintino kiekvienai šaliai po ½ dalį. Padalinus turtą šalims natūra, šalių solidarioji prievolė kreditoriui ir toliau išlieka solidari. Teismas nustatė, kad 14 000 Lt ieškovė iš asmeninių lėšų, gautų pardavus paveldėtą turtą, per du kartus pervedė į atsakovo sąskaitą banke. 10 000 Lt iš šių ieškovės pinigų buvo panaudoti šalims bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto remontui. Šalims skirtingai aiškinant 4 000 Lt panaudojimą, t. y. ieškovė nurodė, kad šia suma ji prisidėjo prie šeimos automobilio AUDI A6 pirkimo, o atsakovas teigė, kad už šią sumą pinigų gyvenamajam namui buvo pirkti langai, iš byloje esančių įrodymų teismas negalėjo nustatyti, kokiam konkrečiai tikslui buvo panaudoti ieškovės atsakovui pervesti 4 000 Lt. Tiek ieškovė, tiek atsakovas abu gaudami pastovias pajamas, jas bendrai naudojo šeimos reikmėms tenkinti. Atsakovas ieškovei grąžino 10 077 Lt, tačiau atsakovo 2010-01-14 ir 2010-02-23 pervesti 562,71 Lt už butui, esančiam Aukštaičių g. 3-11, Subačiaus mstl., Kupiškio r., suteiktas komunalines paslaugas, teismas nelaikė atsakovo ieškovei grąžintomis jos asmeninėmis lėšomis, nes minėtas butas tuo metu dar buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o šalys šį nekilnojamąjį turtą pasidalino 2010-08-03 Turto pasidalijimo sutartimi, kuria jis natūra atiteko ieškovei, o atsakovui - 500 Lt. Teismas darė išvadą, kad šiuo atveju dėl ieškovės atsakovui į sąskaitą banke pervestų jos asmeninių pinigų – 14 000 Lt tarp šalių nebuvo susiklostę turto patikėjimo teisės santykiai, galintys atsirasti įstatymo, administracinio akto, sutarties, testamento ar teismo sprendimo pagrindu, nes tarp šalių dėl šio turto nebuvo sudaryta turto patikėjimo sutartis, kurią įstatymas numato privalant būti rašytinės formos. Ieškovės atsakovui pervestos minėtos pinigų sumos didžioji dalis buvo investuota į šalims bendrąja jungtine nuosavybę priklausantį dalintiną nekilnojamąjį turtą, kita dalis taip pat buvo naudojama bendroms šeimos reikmėms tenkinti.
Teismas sprendė, jog automobilio „Audi A6“ vertė – 5 500 Lt. Nustačius, kad transporto įsigijimo metu šalys gyveno santuokoje, abu gaudavo pajamas ir jas naudojo bendriems šeimos poreikiams, atsakovo argumentus, kad jo vardu registruotas automobilis yra pirktas tik jo asmeninėms reikmėms tenkinti – važinėjimui į darbą, už jo asmeninus pinigus, pripažino nepagrįstais. Šalys pripažino, jog abu gaudavo išmokas už darbą kenksmingomis sąlygomis, jų dydis panašus. Šios išmokos yra asmenine jas gavusiojo nuosavybe, o už jas įgytas turtas yra asmenine nuosavybe, jeigu jo įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia turtą įgyti asmeninėn nuosavybėn. Pagal turto pobūdį negalima teigti, jog automobilis ir kompiuteris pirkti tik asmeniniam atsakovo vartojimui. Iš sąskaitos išrašo to nustatyti irgi negalima, nes gaunamos lėšos buvo naudojamos įvairiems pirkiniams, paimamos grynais ir pan., jų dydis keitėsi, todėl negalima identifikuoti, jog naudotos būtent tos, o ne kitos lėšos, kurios yra bendra jungtine nuosavybe pagal įstatymą. Ieškovė tokias pat asmenines lėšas naudojo šeimos reikmėms, nereiškia reikalavimo dėl jų kompensavimo kas netiesiogiai patvirtina, jog gyvendami santuokoje asmenines lėšas irgi naudojo šeimos reikmėms. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas transporto priemonę „Audi A6", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė atsakovui natūra, įpareigojant sumokėti ieškovei 1/2 transporto priemonės vertės kompensaciją – 2750 Lt. Šalys nurodė skirtingą kompiuterio AMD Atlon vertę, tačiau nei viena iš šalių nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo įsigijimo datą, kainą, investicijas į jo atnaujinimą bei likutinę vertę, todėl įvertinus kompiuterinės technikos ženklų ir greitą nuvertėjimą laiko atžvilgiu, šalių sūnaus nurodytą apytikrę šio daikto vertę, teismas nustatė kompiuterio rinkos vertę 1 000 Lt ir, remdamasis tais pačiais motyvais, nurodytais dalijant transporto priemonę „Audi A6“, konstatavo, kad šis daiktas yra bendroji jungtinė šalių nuosavybė. Kompiuterį AMD Atlon priteisė natūra atsakovui, įpareigojant jį sumokėti ieškovei 1/2 šio turto vertės kompensaciją – 500 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-02 sprendimą dalyje – nekilnojamąjį turtą - 0,3570 ha ploto žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 79,74 kv. m. užstatyto ploto pastatą-gyvenamąjį namą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 21 kv. m. užstatyto ploto pagalbinį ūkio pastatą-viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 32 kv. m. užstatyto ploto pagalbinį ūkio pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); 27 kv. m. užstatyto ploto pagalbinį ūkio pastatą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus kiemo statinius (lauko tualetą, šulinį) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovo nuosavybėn; ieškovei už jai tenkančią santuokoje įgyto nekilnojamojo turto dalį priteisti 5 360,08 Lt piniginę kompensaciją ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas susijusias su apeliacinio skundo padavimu bei pakeisti skundžiamu sprendimu priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį proporcingai patenkintų reikalavimų sumai. Teismas, nuspręsdamas, kad turtas turi būti padalintas natūra, šį sprendimą argumentavo tuo, kad šalims tenka solidari prievolė kreditoriui, o kreditorius nesutinka, kad prievolės, kylančios iš tarp banko ir ieškovės bei atsakovo sudarytų sutarčių būtų dalinamos ar modifikuojamos. Pagal 2005-10-17 kredito sutartis Nr. 05-069480-A/05-069531-FA atsakovas yra AB „Swedbank“ skolininkas, o ieškovė – laiduotoja, jų atsakomybė kreditoriui yra solidari. Tačiau nesutinka, kad dėl šios priežasties prašomas dalinti nekilnojamasis turtas turi būti dalinamas natūra lygiomis dalimis skolininkui ir laiduotojui. Šiuo atveju neturi jokios reikšmės ar įtakos kreditoriaus interesams nekilnojamojo turto padalinimo būdas, kadangi ieškovė nėra pasirašiusi kredito sutarties, ji nėra kreditoriaus skolininkė, o tik laiduoja. Nuo nekilnojamojo turto padalinimo būdo ieškovės ir atsakovo prievolė bankui nesikeičia, iš sutarčių kylančios prievolės nedalomos ir nemodifikuojamos. Iš šalių sutarčių bankui kylančių prievolių šiuo atveju niekaip neįtakoja teismo sprendimas dėl nekilnojamojo turto padalinimo. Nesutinka su teismo argumentais, kad nei viena iš šalių nepateikė įrodymų apie galimumą sumokėti kompensaciją. Viso teisminio proceso metu šalių valia buvo aiškiai išsakyta, kad nekilnojamas turtas turi būti padalintas tokiu būdu, kad atsakovui atitektų nekilnojamas turtas natūra, o ieškovei būtų priteista kompensacija. Nei viena iš šalių nekėlė klausimo dėl galimybės sumokėti prašomo dydžio kompensaciją, todėl teismui nebuvo jokio pagrindo pasisakyti apie šalių galimybes dėl kompensacijos sumokėjimo galimybių. Tačiau teismas turėjo svarstyti ir pasisakyti dėl to, kad dalintinas nekilnojamasis turtas yra įgytas už skolintas pinigines lėšas. Mano, jog ieškovei priklausančios kompensacijos dydis turi būti mažinamas atsižvelgiant į dar negrąžinto kredito dalį. Po santuokos nutraukimo, t.y. po 2010-06-14, pagal abi kredito sutartis atsakovas sumokėjo bankui 771,43 Lt palūkanų už negrąžinto kredito dalį, todėl šia suma turi būti mažinama ieškovei priteistinos kompensacijos dalis ir ši dalis būtų 5 360,08 Lt. Teismas, padalindamas turtą natūra, neatsižvelgė į pagrindinę priežastį, t.y. į šalių tarpusavio konfliktinius santykius. Dėl šalių konfliktinės situacijos negalimas bendras nekilnojamojo turto valdymas ir disponavimas pilna apimtimi ne tik fiziškai kartu būnant name, bet ir puoselėjant aplinką žemės sklype. Atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta yra prašomame padalinti name, Vilniaus g. 38, Subačiaus mstl. Subačiaus sen. Kupiškio r. Jame atsakovas laikinai negalėjo gyventi dėl darbo specifikos, kadangi į darbą turėjau išvykti visai parai ir nebuvo kam prižiūrėti centralinio šildymo sistemos žiemos metu užėjus dideliems šalčiams. Be to, namas nėra pritaikytas gyventi dviem atskiroms šeimoms. Name yra įrengtas centralinis šildymas, kurio negalima padalinti į atskirus šildymus be žalos šildymo sistemai, nes esant konfliktinei situacijai, šalys nesutars dėl šildymo ir sistema bus sugadinta. Gyvenamojo namo ir ūkio pastatų natūroje negalima padalinti lygiomis dalimis, todėl neišvengiamai tenka spręsti kompensacijos už didesnę turto dalį klausimą vienai iš šalių. Teismas, padalindamas turtą natūra, neišsprendė ieškinio iš esmės, nes padalindamas šalims po ½ dalį turto šalims nieko tai nereiškia, nes pagal įstatymą ir taip priklauso po ½ dalį turto. Teismas neatsižvelgė atsiliepimuose į ieškovės ieškinį išdėstytą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, o vadovavosi visiškai nereikšmingais argumentais, jog nekilnojamojo turto padalinimui natūra prieštarauja kreditorius ir į dalintiną namą yra du įėjimai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-02 sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Mano, kad apeliacinis skundas nepagrįstas ir atmestinas. Teismas priimdamas sprendimą materialinės ir procesinės teisės normų nepažeidė, tinkamai jas pritaikė ir išaiškino, todėl nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti teismo sprendimą. Nurodo, jog sutinka su teismo nustatytomis aplinkybėmis bei argumentais.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-04-02 sprendimą palikti nepakeistą. Mano, kad teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą dėl bankui įkeisto turto priteisimo ieškovei ir atsakovui po ½ dalį.
Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Byla nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys buvę sutuoktiniai, jų santuoka nutraukta 2010-06-14. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu lygiomis dalimis, po ½, padalino šalių bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomą nekilnojamąjį turtą: ,3570 ha ploto sklypą ir 79,74 kv. m. bendro ploto gyvenamąjį namą su priklausiniais, esančius Vilniaus g. 38, Subačiaus mstl., Subačiaus sen., Kupiškio raj.
Atsiliepimas
Atsakovas nesutinka, kad šis nekilnojamas turtas būtų padalintas lygiomis dalimis, prašo visą nekilnojamąjį turtą skirti jam, o ieškovei priteisti 5 360,08 Lt kompensaciją. Nurodo, kad taip turtą dalinti prašo dėl konfliktinės situacijos su ieškove, jis kitos gyvenamosios vietos neturi, namas nepritaikytas gyventi dviems šeimoms. Teismas nepagrįstai sprendė, kad dėl prievolės bankui turtas turi būti padalijamas lygiomis dalimis, nes banko kreditoriumi yra jis, o ieškovė – tik laiduotoja; kad šalys nepateikė įrodymų, patvirtinančių galimybę sumokėti kompensaciją už dalį turto, nes toks klausimas nebuvo keliamas.
Apelianto argumentai atmestini, kaip nepagrįsti. Iš bylos duomenų matyti, jog dalijamas nekilnojamasis turtas yra registruotas Z. R. A. ir S. A. vardu. Atsakovui S. A. trečiasis asmuo „Swedbank“, AB suteikė 21 000 Lt kreditą, kurio įvykdymą užtikrino ieškovė, sudarydama laidavimo sutartį (t. 1, b. l. 76-87, 107). Be to, 2005-10-18 šalių vardu registruotas nekilnojamasis turtas įkeistas hipotekos lakštu (t. 1, b. l. 15-19, t. 2, b. l. 17-18). Taigi, šalių prievolė trečiajam asmeniui yra solidari(CK 6. 81 str.). Pagal CK 3.59 straipsnio nuostatas dalijamas tik sutuoktinių turtas, o sutuoktinių solidarios prievolės nedalijamos. Kaip pagrįstai nurodo apeliantas, neįvykdyta prievolė bankui nedalijama ir nemodifikuojama, todėl šalys lieka bendraskoliai, nebent kreditorius sutinka, kad skolininku liktų vienas iš sutuoktinių.
Pagal CK 4. 173 straipsnio nuostatas įkeisti nekilnojamieji daiktai gali būti sujungti tik gavus kreditorių rašytinį sutikimą. Hipotekos lakšte šalims nustatyta analogiška sąlyga, be raštiško Banko sutikimo neperleisti įkeičiamo daikto (hipotekos lakšto 8 p.). Duomenų, kad šalys kreipėsi į „Swedbank“, AB dėl minėto sutikimo, byloje nėra. Teisėjų kolegija įvertinusi šią aplinkybę, konstatuoja, kad neįvykdžius hipotekos sąlygų, nėra pagrindo keisti nuosavybės teisių į įkeistą nekilnojamąjį turtą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, pilnai, objektyviai ir visapusiškai įvertino pateiktus šalių įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais, nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 79, 88 str. 1 d. 6 p., 93 str., t. 2, b. l. 61).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš S. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Lt (keturis šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme Z. R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.