Kauno apygardos teismo nutartis

procesinio dokumento kategorijos: 122.1., 122.3, 122.5, 110.1.

N U T ARTIS

2010 m. gegužės 20 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje Nr. 2-8580-364/2010 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vita Activa“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Swedbank“ sutarties sąlygų pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) teismas neįvertino faktinių bylos aplinkybių, kad 2006-05-29 Kredito sutarties Nr. 06-037519-IN sąlygos buvo keičiamos ir papildomos, t. y. 2006-08-28 Susitarimu Nr. 06-037519-IN / 06-055705-AK, 2006-12-14 Susitarimu Nr. 06-037519-IN/06-055705-AK-1, 2007-02-15 Susitarimu Nr. 06-037519-IN / 06-055705-AK-2, 2008-05-08 Susitarimu Nr. 06-037519-IN / 06-055705-AK-3, 2008-11-27 Susitarimu Nr. 06-037519-IN/06-055705-AK-4, 2009-01-30 Susitarimu Nr. 06-037519-IN/06-055705-AK-5, remiantis kuriuo buvo pakeistos 2006 m. gegužės 29 d. Kredito sutarties Nr. 06-037519-IN sąlygos (9 priedas) ir pagal kurį išmokėta ir negrąžinta kredito suma buvo 776 006,12 EUR, o kredito paskirtis – UAB „Vita Activa“ lėšų, panaudotų sklypo ir statinių, esančių Prienuose, Kauno g. 32 ir Stadiono g. 35, įsigijimo refinansavimui, prekybos centro Prienuose, Kauno g. 34 statybai. Įsipareigojimų pagal 2006 m. gegužės 29 d. Kredito sutartį Nr. 06-037519-IN įvykdymas buvo užtikrintas hipotekos lakštu, identifikacinis kodas 02120060008067, įkeistais žemės sklypais, esančiais Prienų m. sav., Prienų m., Kauno g. 32, ir Prienų m. sav., Prienų m., Kauno g. 34, hipotekos lakštu, identifikacinis kodas 02120070001833 (su visais pakeitimais ir papildymais), įkeista parduotuve su priklausiniu, esančia Prienų m. sav., Prienų m., Kauno g. 34, ir įkeitimo lakštu, identifikacinis kodas 02220090003982, įkeistomis UAB „Vita Activa“ akcijomis. Pažymėtina, kad kitos 2009-01-30 Susitarime Nr. 06-037519-IN / 06-055705-AK-5 numatytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės „Swedbank“, AB nebuvo pateiktos, t. y. žemės sklypo, esančio Prienuose, Stadiono g. 35, įkeitimas;

2) ieškovė nevykdo prisiimtų įsipareigojimų atsakovei ne tik pagal 2006-05-29 Kredito sutartį Nr. 06-037519-IN, bet ir pagal 2007-07-31 Kredito sutartį Nr. 07-078178-IN bei pagal 2008-04-07 Kredito sutartį Nr. 08-026668-IN. 2010-03-22 dieną skola pagal visas su AB „Swedbank“ sudarytas ieškovės kredito sutartis iš viso yra 2 279 737,02 EUR, kur 765 550,21 EUR pradelsti įsipareigojimai pagal 2006-05-29 Kredito sutartį Nr. 06-037519-IN; 300 928,89 EUR pradelsti įsipareigojimai pagal 2007-07-31 Kredito sutartį Nr. 07-078178-IN; 1 213 257,92 EUR pradelsti įsipareigojimai pagal 2008-04-07 Kredito sutartį Nr. 08-026668-IN. Ieškovė Kauno apylinkės teismui yra pateikusi analogiškus ieškinius dėl kitų dviejų aukščiau nurodytų UAB „Vita Activa“ su AB „Swedbank“ sudarytų kredito sutarčių sąlygų pakeitimo (c. b. Nr. 2-7627-364/2010 ir c. b. Nr. 2-8574-364/2010). Ieškovė, pareikšdama ieškinius ir prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, piktnaudžiauja savo teisėmis ir siekia, kad bylinėjimosi laikotarpiu AB „Swedbank“ negalėtų gauti savo reikalavimo patenkinimo, o UAB „Vita Activa“ galėtų teismo procesinių sprendimų pagalba nevykdyti prisiimtų įsipareigojimų;

3) teismo nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovei neturi jokio pagrindo, nes remiasi tik prielaidomis, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Akivaizdu, kad teismui priėmus atsakovei nepalankų sprendimą – pakeisti 2006-05-29 Kredito sutarties Nr. 06-037519-IN sąlygas nustatant, kad kredito grąžinimo terminas pratęsiamas, ir jam įsiteisėjus atsakovei jis būtų privalomas vykdyti;

5) teismas nenurodė, kokiu pagrindu yra taikomos laikinosios apsaugos priemonės, nes AB „Swedbank“ neturi jokių prievolių ieškovei pagal 2006-05-29 Kredito sutartį Nr. 06-037519-IN, nepadarė jokios žalos. Ieškovė nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų pagal 2006-05-29 Kredito sutartį Nr. 06-037519-IN. Ieškovė, teikdama prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, t. y. siekia sustabdyti išieškojimo procesą. Dėl to atsakovė patiria dar didesnius nuostolius. Laikinąsias apsaugos priemones ieškovė naudoja neteisėtais tikslais, siekdama apsisaugoti nuo teisėtų kreditorės reikalavimų bei siekdama užkirsti kreditorei galimybę patenkinti savo piniginius reikalavimus iš įkeisto turto. Teismas neįvertino, ar taikytini apribojimai gali būti taikomi šioje situacijoje ir tokiomis priemonėmis, kurios yra neteisėtos, daro žalą ir yra nuostolingos atsakovei;

6) teismas, pritaikydamas ieškovės nurodytas laikinąsias apsaugos priemones, iš esmės išsprendė ginčą ieškovės naudai, nes minėtomis priemonėmis ieškovė nesuinteresuota spręsti įsiskolinimo padengimo klausimo teisminio nagrinėjimo metu, o tik skatina ieškovę vilkinti procesą kreditorės AB „Swedbank“ nenaudai;

7) teismas pažeidė CPK 145 str. 2 d. nustatytą ekonomiškumo principą. Ieškovės pareikštas reikalavimas yra nepagrįstas, absoliučiai nuostolingas atsakovei, nes užkerta jai kelią reikalauti iš ieškovės padengti įsiskolinimą, taip pat nukreipti išieškojimą į įkeistą turtą;

8) teismas nepranešdamas atsakovei pažeidė CPK 148 str. 1 d. numatytą nutarties dėl laikinosios apsaugos priemonės taikymo priėmimo procedūrą. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį nenurodė nei vieno argumento, remiantis kuriuo galėtų kilti pagrįstų įtarimų kad atsakovė galėtų trukdyti bylos nagrinėjimui ar piktnaudžiauti savo teisėmis. Nepranešus atsakovei, iš jos buvo atimta galimybė prašyti teismą taikyti galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimą ar prašyti taikyti kitokią negu buvo nurodyta prašyme laikinąją apsaugos priemonę;

9) laikinųjų apsaugos priemonių taikymas susijęs su tam tikrų ribojimų atsakovei taikymu, tačiau taikydamas laikinąsias apsaugos priemones teismas privalo siekti kreditoriaus ir skolininko interesų pusiausvyros, kad šios priemonės nebūtų nepagrįstos ir užtikrintų ir atsakovės teisių bei turtinių interesų apsaugą. Dėl nurodytų priežasčių teismas turi teisę taikyti priemones, kuriomis būtų užtikrintas atlyginimas nuostolių, kurių atsakovė gali patirti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kad užtikrintų ieškovės ir atsakovės interesų pusiausvyrą.

10) teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nepagrįstas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atsakovei daro tiesioginę finansinę žalą, kuri turės būti atlyginta, privalėjo pateikti atsakovės nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, pažeidė interesų pusiausvyrą ir neatliko veiksmų, numatytų CPK 147 str.;

11) teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones atsakovei, pažeidė teisingumo principą. Taikomos laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams. Teisingumo principas reikalauja užtikrinti kreditoriaus ir skolininkų teisėtų interesų pusiausvyrą;

12) kadangi ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovei, piktnaudžiavo savo teisėmis ir taip pažeidė CK 1.137 str. 5 d., teismas turėjo atsisakyti ją ginti. Teismas pažeidė materialines teisės normas ir gynė teises asmens, kuris piktnaudžiavo savo teisėmis;

13) teismas neteisingai nustatė, kad ieškovės reikalavimas yra neturtinis. Kredito sutarties sąlygų pakeitimas leistų ieškovei suteiktą kreditą grąžinti ne nedelsiant, o tik 2021-12-31. Vadinasi, sumos pagal kredito sutartį atsakovė neatgautų. Iš to darytina išvada, kad kilęs šalių ginčas yra turtinis nes ieškovės skola pagal kreditavimo sutartį atsakovei viršija 100 000 Lt, šalių ginčas šioje byloje yra teismingas Kauno apygardos teismui. Ieškinį Kauno miesto apylinkės teismas turėjo atsisakyti priimti CPK 137 str. 2 d. 2 p. kaip neteismingą apylinkės teismui. Rūšinio teismingumo taisyklių pažeidimas yra absoliutus priimtos teismo nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 6 p.).

3) nepagrįsti atsakovės teiginiai, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, turėjo vertinti ieškinio pagrįstumą ir kad ieškovė piktnaudžiauja savo teisėmis. Ieškovė su laikinais finansiniais sunkumais susidūrė dėl nesąžiningų atsakovės veiksmų, kuriais ieškovei nepagrįstai buvo atsisakyta suteikti paskolas nekilnojamo turto projektams (prekybos centrų statybai) vystyti. Dėl šios priežasties iš prekybos centro Prienuose gaunamų pajamų ieškovė buvo priversta dengti kitų paskolų, kurias ieškovei suteikė atsakovė, palūkanas. Ieškovei šiuo metu nebeužtenka įplaukų tinkamai vykdyti prievoles, kurias ji prisiėmė sudarydamas Kredito sutartį, todėl ji kreipėsi į teismą dėl trumpalaikių paskolų pakeitimo. Patenkinus teismui ieškovės ieškinius, pastarajai atsirastų visos galimybės tinkamai ir laiku vykdyti prievoles atsakovei;

4) atmestinas apeliantės argumentas, kad teismas, pritaikydamas laikinąsias apsaugos priemones, išsprendė ginčą tarp šalių. Atsakovei išieškojus ieškovės skolą iš jai įkeisto turto, teismo sprendimas pakeisti kredito sutarties sąlygas neteks jokios prasmės ir bus neįgyvendinamas;

6) teismas gali laikinąsias apsaugos priemones taikyti ir nepranešęs atsakovei, jeigu mano, kad toks pranešimas sutrukdys laikinųjų apsaugos priemonių taikymą arba padarys jų taikymą neįmanomą (CPK 148 str. 1 d.). Atsakovė bet kokia kaina siekia kuo greičiau nutraukti Sutartį ir pradėti priverstinio išieškojimo procedūras. Tai tik patvirtina būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones apie tai nepranešus atsakovei;

7) pareikalauti iš ieškovės galimo nuostolių atlyginimo yra teismo teisė, bet ne pareiga. Įstatymas suteikia apeliantei teisę reikalauti atlyginti nuostolius, kuriuos jai padarė ieškovės prašymu taikytos laikinosios pasaugos priemonės. Kadangi apeliantė yra hipotekos kreditorė, ji turės teisę visiškai patenkinti savo reikalavimą iš jai įkeisto turto, jeigu ieškinys bus atmestas. Šiuo atveju nėra būtinybės papildomai užtikrinti atsakovei galinčius atsirasti nuostolius;

8) teisėtai priimta nutartis nepažeidžia teisingumo principo. Šiuo atveju nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad laikinosios apsaugos priemonės yra poveikio priemonės teisės pažeidimo atžvilgiu;

9) kreipimasis į teismą dėl pažeistų teisių gynybos nėra piktnaudžiavimas. Teisę kreiptis į teismą užtikrina Konstitucija;

10) klausimas dėl teismingumo negali būti atskirojo skundo dalykas. Ieškovė, prašydama pakeisti kredito sutarties sąlygas atidedant paskolos gražinimo terminą, jokios turtinės naudos iš to negauna. Turtinė nauda (pinigų, turto ar turtinės teisė priteisimas) yra pagrindiniai dalykai, lemiantys, ar ginčas yra turtinis ar neturtinis.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstos dalies ir tik nagrinėjant atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).

Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tokiu būdu įstatymo leidėjas ne tik numatė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galimybę, bet ir šių priemonių taikymo sąlygą ir esminį apribojimą – laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tada, jei yra pagrindo manyti, kad, nesiėmus šių priemonių, būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi taikant laikinąsias apsaugos priemones, turi būti įvertinta reali grėsmė, jog galimas palankus ieškovui teismo sprendimas bus neįvykdytas, ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams.

CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių rūšis ir mastas turi būti susijęs būtent su ieškovo pažeistų teisių gynimu ir neturi varžyti atsakovo teisių, nesusijusių su ieškovo nurodomais pažeidimais.

Ieškovė nurodė (1 t., b. l. 4-7), kad atsakovė suteikė jai 125 000 Lt ir 150 000 Lt paskolą žemės sklypo su statiniais įsigijimui ir finansavimui, kredito grąžinimo terminas iki 2007-11-29, kredito sutartis buvo ne kartą keičiama ir, remiantis ieškovės nurodytais apskaičiavimais, ji yra skolinga 824 809,72 EUR, kredito grąžinimo terminas pratęstas iki 2016 m. gruodžio 31 d. (1 t., b. l. 57). Ieškovė kreipėsi į teismą, nes atsakovė nesutiko pakeisti kredito sutarties sąlygų, trumpalaikes paskolas įforminti ilgalaikėmis, ilgalaikių paskolos grąžinimo terminus atidėti penkeriems metams. Ieškovė prašė ieškinio pareiškimu pakeisti 2005-05-29 ieškovės ir atsakovės kredito sutartį Nr. 06-037519-IN specialiosios dalies sąlygą dėl kredito grąžinimo termino, nurodant, kad kredito grąžinimo terminas yra 2016-12-31, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas (1 t., b. l. 7). Taip pat ieškovė prašė uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti 2005-05-29 kredito sutartį Nr. 06-037519-IN, uždrausti atsakovei reikalauti sumokėti ir / ar priverstinai išieškoti kreditą ar jo dalį iš ieškovės, uždrausti atsakovei atlikti išieškojimą iš jai įkeisto turto ir / ar turtinių teisių

Pirmosios instancijos teismas privalo objektyviau įvertinti ginčo šalių tarpusavio santykių situaciją, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių adekvatumą pareikštiems reikalavimams užtikrinti bei kitas reikšmingas aplinkybes ir užtikrinti, kad taikoma laikinoji apsaugos priemonė neapribotų atsakovės teisių labiau, nei tai būtina laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamiems tikslams įgyvendinti.

Remiantis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad pritaikius aukščiau minėtą laikinąją apsaugos priemonę, ji neatliktų užtikrinimo funkcijos, laikinosioms apsaugos priemonėms keliamų tikslų bei jų taikymo sąlygų. Kadangi ieškovės reikalavimas dėl kredito grąžinimo termino nustatymo sutampa su sutarties sąlygomis ir nustatytu sutartyje kredito grąžinimo terminu (2016-12-31), todėl ieškovės prašymas taikyti šiam ieškinio reikalavimui laikinąsias apsaugos priemones yra nepagrįstas, nes tokie šalių santykiai yra patvirtinti kredito sutarties priede(1 t., b. l. 31-33). O ieškovės pateiktu ieškiniu prašoma tam tikrais būdais pakeisti šalių sudarytos kreditavimo sutarties sąlygas, tačiau ne tas, kurios tiesiogiai siejamos su kreditoriaus teise vienašališkai nutraukti sutartį, o tas, kuriomis susitarta dėl kredito grąžinimo sąlygų (terminų), todėl draudimas vienašališkai nutraukti sutartį, jeigu sutartyje sulygtos sąlygos tokiam nutraukimui egzistuoja, negali būti vertinamas kaip ieškiniu reiškiamus reikalavimus užtikrinanti priemonė. Tokiu atveju laikinoji apsaugos priemonė neadekvačiai reiškiamiems reikalavimams apriboja kreditoriaus teises, numatytas sutartyje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovės reikalavimams užtikrinti pritaikė laikinosios apsaugos priemones, o tai sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti, prašymą dėl laikinosios apsaugos priemonių taikymo perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atskirajame skunde ir atsiliepime į jį iš esmės keliamas klausimas, ar reikalavimas pripažinti kredito sutarčių terminų pratęsimą yra įkainotinas ir dėl to apmokestintinas proporciniu žyminiu mokesčiu ar ne, dėl kurio teisėjų kolegija ir pasisako. Pareikštas turtinis reikalavimas, kuris negali būti įvertintas pinigais pagal CPK 85 straipsnio taisykles, laikomas turtiniu neįkainotinu ginču ir toks ieškinys apmokestinamas paprastuoju žyminiu mokesčiu. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ginčas dėl sandorio yra turtinis ginčas, o jo įkainojimo klausimas sprendžiamas priklausomai nuo ieškiniu siekiamų ir ginčo sprendimu sukuriamų teisinių pasekmių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. v. R. V., bylos Nr. 3K-3-334/2009; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. R. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-350/2009; 2009 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K., A. P. v. P. G, bylos Nr. 3K-3-560/2009; 2010 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K., A. C. ir kt. v. AB „Vilniaus Sigma“, bylos Nr. 3K-3-44/2010). Taigi ginčo įkainojimą lemia jo teisinis turinys ir sprendimo pasekmės, kurios sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Šiuo konkrečiu atveju ieškovė prašo pakeisti 2005-05-29 atsakovės ir ieškovės kredito sutarties Nr. 06-037519-IN specialios dalies sąlygą dėl kredito grąžinimo termino, nurodant, kad kredito grąžinimo terminas yra 2016 metų gruodžio 31 d. (ieškinio pareiškimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta kita data – 2021 m. gruodžio 31 d.).Taigi ieškovė prašo teismo nustatyti atitinkamas sutarties sąlygas dėl kredito grąžinimo termino (pratęsimo) ir sutarties pasibaigimo (CK 6.35 str., 6.204 str. nuostatos). Iš ieškovės išdėstytų materialiųjų reikalavimų turinio matyti, jog ieškinys yra pareikštas dėl sutartinių teisinių santykių modifikavimo. Patenkinus reikalavimą nustatyti ieškovės siūlomas kredito suteikimo ir grąžinimo termino pratęsimo sutartines sąlygas, kreditorė galėtų įgyti teisę į kredito sumokėjimo atidėjimą tam tikram laikotarpiui. Todėl pagrįstas yra apeliantės motyvas, kad ieškinio reikalavimas yra turtinio pobūdžio, taigi turi būti apmokėtas tam tikro dydžio žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Paaiškėjus, kad ieškinio suma yra didesnė nei 100 000 Lt, byla nagrinėtina apygardos (CPK 27 str. 1 d., 1 p.), o ne apylinkės teisme.

Esant tokioms aplinkybėms atskirasis skundas tenkintinas, skundžiama nutartis panaikinama, ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 9 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.