- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-19
- Bylos Nr.
- 1S-335-337/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Margarita Dzelzienė, Laimantas Misiūnas
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš E. V., Margaritos Dzelzienės, Laimanto Misiūno,
teismo posėdyje išnagrinėjusi įtariamojo V. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato A. C. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarties, kuria įtariamajam V. R. buvo pakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti į kardomąją priemonę – suėmimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. R. įtariamas tuo, kad jis 2016-04-30, laikotarpyje nuo 21 val. iki 00.15 val., ikiteisminio tyrimo nenustatytoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su L. R., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu būdu tyčia nužudė G. M., t. y. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamo kodekso ( toliau – BK) 129 str. 1 d.
Į. V. R. 2016-05-13 buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2016-10-05 jis buvo sulaikytas, o skundžiama 2016-10-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi V. R. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo pakeista kardomąja priemone suėmimu vienam mėnesiui.
Šalies argumentai
Skundu įtariamojo V. R. gynėjas prašo Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-10-06 nutartį panaikinti. Nurodo, kad teismo išvada, jog byloje yra pakankamai faktinių duomenų, leidžiančių manyti, kad įtarimas V. R. pagal BK 129 str. 1 d. pareikštas pagrįstai, yra klaidinga. Teigia, kad G. M. mirties priežastis nėra nustatyta. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog net ir remiantis L. R. parodymais, kad V. R. automobiliu pervažiavo gulinčia G. M., galima daryti prielaidą jog pastaroji tuo metu jau galėjo būti mirusi. Taipogi skunde pasisakoma, jog net jei G. M. įtariamojo vairuojamu automobiliu ir buvo pervažiuota gyva, tai V. R. veiksmus kvalifikuoti kaip tyčinį nužudymą negalima, nes byloje, pasak įtariamojo gynėjo, nėra jokių duomenų, kad pastarasis tai būtų padaręs tyčia. Teigiama, kad esant nurodytoms aplinkybėms įtariamojo veiksmai galėtų būti kvalifikuojami tik pagal BK 281 str., tai yra kaip kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas. Skunde pažymima, jog šis nusikaltimas priskiriamas neatsargių nusikaltimų kategorijai. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiuo atveju teismas sprendė kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti pakeitimo į kardomąją priemonę – suėmimą klausimą ir tokiu atveju turėjo būti įvertinta, ar įtariamasis pažeidė jau taikomą kardomąją priemonę. Nurodo, kad V. R. kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti buvo paskirta 2016-05-13, paleidus jį iš laikinojo sulaikymo ir nurodžius, kad jam taikyti suėmimą nėra būtina. Skunde pažymima, jog byloje nėra jokių duomenų, kad V. R. kardomąją priemonę būtų pažeidęs, todėl ir ją pakeisti griežtesne kardomąją priemone nėra ir nebuvo jokio įstatyminio pagrindo.
Teismo posėdyje gynėjas prašė skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Suėmimas kaip griežčiausia kardomoji priemonė gali būti paskirtas (bei jo terminas pratęstas), kai yra suėmimo skyrimo (ar termino pratęsimo) sąlygos, numatytos BPK 122 str. 7 d. bei 8 d., ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 d. numatytų pagrindų. Svarstydamas šios kardomosios priemonės skyrimo (ar jo termino pratęsimo) klausimą, teismas nevertina byloje esančių įrodymų ir nesprendžia, ar įtariamasis yra kaltas, o tik patikrina, ar byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir ar buvo pagrindas paskirti jam suėmimą.
Skundžiamojoje apylinkės teismo nutartyje nurodyta, jog įtariamajam suėmimas paskirtas BPK 122 str. 1 d. 1 numatytais pagrindais. Su tokia Panevėžio miesto apylinkės teismo išvada aukštesnysis teismas nesutinka. Kaip matyti iš teismui pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos, V. R. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d., bei jam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Ikiteisminio tyrimo metu šis įtarimas nekito.
BPK 139 str. 1 d. numato, kad kardomoji priemonė pakeičiama griežtesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Vadovaujantis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, prie aplinkybių, suteikiančių pagrindą svarstyti klausimą dėl švelnesnės kardomosios priemonės ir (ar) jų komplekso pakeitimo į griežtesnę, priskiriamas paskirtų kardomųjų priemonių nustatytų sąlygų nesilaikymas, vengimas teismo ar kitoks trukdymas nagrinėti bylą. BPK 136 straipsnio, reglamentuojančio būtent kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti taikymą, 3 dalyje nurodoma, kad įtariamajam, kuris rašytinį pasižadėjimą neišvykti pažeidžia, gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė.
Skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs skundo argumentus bei jo nagrinėjimui pateiktą ikiteisminio tyrimo medžiagą, daro išvadą, kad šiuo metu byloje duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad įtariamasis V. R. pažeidė jam taikytą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nėra. Tokie duomenys nebuvo pateikti ar nurodyti ir skundą nagrinėjančio teismo posėdyje. Taip pat nenustatyta ir bylos aplinkybių, kurios po pranešimo apie įtarimą padarius nusikaltimą, numatytą BK 129 str. 1 d., įteikimą įtariamajam bei kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti paskyrimo esmingai sunkintų ar kitaip neigiamai įtakotų V. R. teisinę padėtį.
Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių duomenų, V. R. įtariamas padaręs vieną labai sunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, tačiau pažymėtina, jog pastaroji aplinkybė negali būti lemiama skiriant griežčiausią kardomąją priemonę. Atkreiptinas dėmesys, kad ir kiti šioje byloje esantys duomenys neleidžia pagrįstai teigti, jog BPK 119 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam taikant tik griežčiausią kardomąją priemonę. Beje, tokios išvados nepadarė ir pirmosios instancijos teismas, kuris skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad tik pakeičiant įtariamajam švelnesnę kardomąją priemonę griežtesne, tai yra suėmimu, galima užtikrinti įtariamojo dalyvavimą procese, o dėl kokių priežasčių tai padaryti negalima švelnesnėmis už suėmimą kardomosiomis priemonėmis, tarp jų ir jau taikoma, nenurodė. Teismo nurodomi argumentai skiriant suėmimą nebuvo nauji, tai yra tiek nusikalstamos veikos, kurios padarymu įtariamas V. R., sunkumas, tiek jo asmenybę apibūdinančios aplinkybės (tarp jų ir nutartyje vertinama įtariamojo darbinė veikla) buvo žinomos ir jam parenkant kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Teismas, remdamasis išdėstytu, konstatuoja, kad įtariamajam V. R. skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti skundžiama nutartimi pakeista į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą vieno mėnesio laikotarpiui nesant įstatyme numatytiems pagrindams bei sąlygoms, dėl to Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-10-06 nutartis yra naikinama.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį, kuria įtariamajam V. R. kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista suėmimu, panaikinti.
Ši nutartis neskundžiama.