Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2020-07-21 · Civilinė byla Nr. e2-6779-1032/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-07-21
Bylos Nr.
e2-6779-1032/2020
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00212-2020-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Zubrickaitė
Ieškovas
A. V., L. B., S. B.
Atsakovas
S. J.
Trečiasis asmuo
P. M., B. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-6779-1032/2020Proceso Nr. 2-06-3-00212-2020-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.6.3.; 3.2.6.6.5.; 3.2.7.1.; 3.2.4.11. (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. liepos 21 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rūta Zubrickaitė,

rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal ieškovų A. V., L. B. ir S. B. ieškinį atsakovui S. J., tretiesiems asmenims P. M. ir B. M., dėl pastogės įregistravimo be atsakovo sutikimo bei nuosavybės teisių į pastogę pripažinimo, išnagrinėjo atsakovo S. J. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2020 m. gegužės 13 d. Klaipėdos apylinkės teismas sprendimu už akių tenkino ieškovų A. V., L. B. ir S. B. ieškinį ir leido ieškovams A. V., L. B. ir S. B. įregistruoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), neįrengtą pastogę, pažymėtą plane indeksu 5-1, pagal 2007 m gruodžio 6 d. Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Registrų centras“ atliktus kadastrinius matavimus, be atsakovo S. J. sutikimo, pripažino ieškovui A. V. nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 24/100 pastogės dalis, pripažino ieškovams L. B. ir S. B. lygiomis dalimis nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 26/100 pastogės dalis, priteisė iš atsakovo po 113 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovams A. V. ir L. B..

Šalies argumentai

2020 m. birželio 2 d. atsakovas pateikė teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodo, jog ieškovai pateiktą ieškinį grindžia aplinkybe, kad atsakovas nesutinka su gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastogės įregistravimu, tačiau nenurodo tokio nesutikimo priežasčių. Nagrinėjamu atveju ieškovai nesikreipė į atsakovą dėl tokio sutikimo gavimo. Taigi, ieškovai neįrodė, kad jų teisės yra pažeistos ar ginčijamos. Atsakovas nurodo, kad jam nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), įkeistas akcinei bendrovei (toliau – AB) „Swedbank“. Pagal kredito sutarties 10.2.4 punktą atsakovas neturi teisės be banko leidimo atlikti jokių veiksmų susijusių su buto nuosavybe. Be to, įregistravus palėpę gali kilti pareiga ją įkeisti (Kredito sutarties 8.1 punktas), ko be bendrasavininkų sutikimo atsakovas negalėtų padaryti. Priešingu atveju, bankas tokius veiksmus galėtų vertinti kaip kredito sutarties pažeidimą ir taikyti sutartyje numatytas sankcijas (Kredito sutarties 10.8, 11.2.1.4 punktai). Jeigu ieškovai būtų kreipęsi į atsakovą dėl sutikimo įregistruoti palėpę ir nuosavybės dydžio palėpėje nustatymo, atsakovas apie tai būtų informavęs banką bei paprašęs banko pritarimo. Be to, šioje byloje yra sprendžiamas klausimas ne tik dėl pačios palėpės įregistravimo, tačiau ir dėl bendrasavininkų nuosavybės palėpėje dydžio, kas, akivaizdu, liečia banko, kaip hipotekos kreditoriaus teises, nes sprendžiama dėl įkeisto buto priklausinio dydžio. Dėl šios priežasties „Swedbank“, AB, turi būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu. Gavęs pasiūlymą dėl palėpės įregistravimo, atsakovas taip pat spręstų dėl savo nuosavybės dalies palėpėje registravimo. Palėpė yra registruojama bendraturčių sutarimu. Vadovaujantis 2020 m. gegužės 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu už akių, būtų įregistruota tik pati palėpė kaip daiktas ir tik ieškovų palėpės dalys (tik ieškovų daiktinės teisės), o trečiųjų asmenų ir atsakovo nuosavybės palėpėje dalys lieka viešame registre neregistruotos. Tokia situacija yra ydinga, nes bendra dalinė nuosavybė turėtų būti viešame registre įregistruota pilnai. Teismas savo sprendimą motyvavo teismų praktika, reglamentuojančia atidalijimą iš bendrosios nuosavybės, todėl atsakovas, nedalyvavęs byloje, negalėdamas užduoti ieškovams klausimų, negali identifikuoti bylos esmės t.y. ar byla vyko tik dėl palėpės įregistravimo, ar dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodo, kad jis nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, kadangi nepaisant to, jog savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jo faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Ieškovams buvo žinoma, kad atsakovas adresu (duomenys neskelbtini), negyvena. Be to, nors atsakovas kiekvieną mėnesį kelis kartus atvyksta adresu (duomenys neskelbtini), siekdamas pasirūpinti jam priklausančiu turtu, tačiau ieškovai šalims susitikus, apie pradėtą civilinę bylą jo neinformavo. Apie iškeltą civilinę bylą atsakovui tapo žinoma 2020 m. gegužės 20 d., kai jis savo pašto dėžutėje rado teismo sprendimą už akių.

Ieškovai pateikė atsiliepimą į atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo su atsakovo pareiškimu nesutika ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovo nurodytos aplinkybės, jog jam nebuvo tinkamai pranešta apie pareikštą ieškinį, yra vertintinos kaip nepagrįstos. Byloje pateikta Gyventojų registro departamento pažyma patvirtina, kad atsakovas nuo 2006 m. birželio 28 d. yra deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). Teismas procesinius dokumentus atsakovui išsiuntė jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini). Gavęs AB „Lietuvos paštas“ 2020 m. sausio 31 d. pranešimą apie procesinių dokumentų neįteikimą atsakovui, kuriame nurodyta, jog pašto siuntos niekas neatsiėmė pašte, teismas patikrino duomenis apie atsakovo darbovietę ir nustatė, jog atsakovo vardu registruota S. J. komercinė firma, adresu (duomenys neskelbtini), tačiau nurodytu adresu atsakovui procesinių dokumentų įteikti nepavyko, todėl teismas 2020 m. kovo 16 d. dar kartą išsiuntė atsakovui procesinius dokumentus jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Praėjus beveik 2 mėnesiams, nesulaukus atsakovo atsiliepimo į ieškinį, teismas 2020 m. gegužės 13 d. priėmė sprendimą už akių, kurį išsiuntė atsakovui jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini). Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą už akių atsakovas savo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu gavo. Taigi, teismas ėmėsi visų numatytų priemonių atsakovo gyvenamajai vietai nustatyti ir tinkamai informavo jį apie iškeltą civilinę bylą. Nors atsakovas nurodo, jog jis deklaruotu gyvenamosios vietos adresu - (duomenys neskelbtini), faktiškai negyvena ir ši aplinkybė ieškovams buvo žinoma, tačiau minėti teiginiai neatitinka tikrovės. Atsakovas dažnai būna deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, ieškovai bent keletą kartų per savaitę mato atsakovą, todėl jiems nėra žinoma aplinkybė, kad atsakovas nuolat gyvena kitoje vietoje, ieškovams nėra žinomas kitas atsakovo gyvenamosios vietos adresas. Be to, atsakovas pats pripažįsta, kad jis bent kelis kartus per mėnesį lankosi deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, bendrauja su kaimynais, įskaitant ir ieškovus, todėl jo teiginiai, kad jis retai lankosi paminėtu adresu ir dėl to esą laiku negavo procesinių dokumentų, nepagrįsti.

Šalies argumentai

Ieškovai nurodo, kad atsakovui buvo žinomas ieškovų siekis įregistruoti namo palėpę. Ieškovai buvo nurodę atsakovui, kad visi likę trys bendraturčiai sutinka įregistruoti namo palėpę, todėl atsakovui davus savo sutikimą, visi bendraturčiai galės neteismine tvarka įregistruoti palėpę, tačiau atsakovas minėtą sutikimą duoti atsisakė, nenurodydamas nesutikimo priežasčių. Atsakovas atsisakė duoti sutikimą net ir po to, kai 2019 m. lapkričio 25 d. buvo parengtas VĮ „Registrų centras“ palėpės padalinimo projektas ir jam pateikta šio projekto kopija. Net ir po ieškinio pateikimo teismui, ieškovai bandė išspręsti su atsakovu kilusį ginčą, tačiau to padaryti nepavyko. Taigi, atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jis nežinojo nei apie ieškovų norą įregistruoti palėpę, nei apie iškeltą civilinę bylą neatitinka tikrovės. Akivaizdu, kad atsakovas tiesiog ignoravo teismo procesą, tikėjosi, kad jam nedalyvaujant procese byla nebus išnagrinėta. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad atsakovas iki teismo sprendimo už akių priėmimo jam du kartus siųstų procesinių dokumentų negavo, tačiau tuo pačiu adresu siųstą sprendimą už akių gavo praėjus savaitei po jo priėmimo. Atsakovo nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo konstatuoti, kad jis atsiliepimo į ieškinį nepateikė dėl svarbių priežasčių.

Ieškovai nurodo, jog nors, atsakovo teigimu, byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas nesutinka su pastogės įregistravimu, tačiau šie atsakovo teiginiai yra laikytini prieštaringais, kadangi pateikto pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turinys patvirtina, kad atsakovas tokio sutikimo neketina duoti, teigia, jog teismas nepagrįstai tenkino ieškovų ieškinį. Nors atsakovas nurodo, jog jam nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra įkeistas bankui, todėl jis neturi teisės be banko leidimo atlikti jokių veiksmų, susijusių su buto nuosavybe, tačiau šie atsakovo teiginiai yra vertintini kaip nepagrįsti. Šioje byloje nėra sprendžiami klausimai, susiję su atsakovui priklausančio buto nuosavybės turiniu ar jos apimtimi. Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad atsakovui nuosavybes teise priklauso tik butas, esantis (duomenys neskelbtini), ir jo priklausiniai - garažas, ūkinis pastatas, ūkio patalpos. Būtent šis turtas nuo 2007 m. vasario 8 d. yra įkeistas bankui. Pagal Kredito Sutarties 10.2.4 punktą atsakovas įsipareigojo be raštiško banko sutikimo neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti, nesunaikinti, neišnuomoti ar kitaip neperduoti, neįkeisti ar kitaip neapriboti bei neapsunkinti nuosavybės teisių į bankui įkeistą turtą ir į turtą, kurio įsigijimui (statybai, rekonstrukcijai) buvo suteiktas kreditas. Palėpė ar jos dalis įkeičiant bankui paminėtą turtą neegzistavo, todėl negalėjo būti įkeista. Be to bankas suteikė atsakovui kreditą ne palėpei statyti, todėl atsakovo nuodytos aplinkybės, kad bankas tam tikrus atsakovo veiksmus, susijusius su palėpės teisine registracija, jos būsimu įkeitimu, galėtų vertinti kaip kredito sutarties pažeidimą ir taikyti sutartyje numatytas sankcijas, neturi jokio pagrindo. Juolab, kad kredito sutartyje nekalbama apie įkeitimo banko naudai situacijas, kai sukuriamas naujai įkeisto daikto priklausinys.

Atsiliepimas

Atsakovo nurodytos aplinkybės, kad jo teisės pažeidimas pasireiškia tuo, jog vadovaujantis Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. gegužės 13 d. sprendimu už akių įregistravus tik pačią palėpę kaip daiktą ir tik ieškovų palėpės dalis, jo ir trečiųjų asmenų nuosavybės dalys palėpėje viešame registre lieka neregistruotos, vertintinos kaip nepagrįstos. Kai pastatai, virš kurių egzistuoja neįregistruotos palėpės, yra įregistruoti, nereiškia, kad ši neįregistruota dalis negali būti pripažinta bendru turtu daiktinės teisės prasme. Pastato neįrengtos palėpės patalpos pagal savo teisinę prigimtį yra laikomos bendro naudojimo patalpomis, kurios pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso name esančių patalpų savininkams. Vien tai, jog prašomas atidalyti nekilnojamojo turto objektas nėra įregistruotas nekilnojamojo turto registre, savaime negali būti teisinė kliūtis asmeniui įgyvendinti įstatyme įtvirtintą teisę į nuosavybė bei teisę vėliau atidalyti jam priklausančią turto dalį iš bendrosios nuosavybės. Pagal CK 4.80 straipsnį, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Tai reiškia, kad ieškovai niekaip nėra įpareigoti to daryti už trečiuosius asmenis ar atsakovą. Jei tretieji asmenys su atsakovu siekia jiems priklausančios palėpės dalies atidalinimo, tai jie turi išreikšti tokią valią - arba sutarti su kitais bendraturčiais dėl palėpės atidalijimo būdo, o jei nesutariama - kreiptis ieškiniu į teismą (CK 4.80 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad atsakovas neginčija esminių su šia byla susijusių aplinkybių, t.y. kad neįregistruota palėpės dalis šalims priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise. Atsakovas taip pat neginčija jokių prašomos leisti įregistruoti palėpės duomenų, prašomos nustatyti kiekvienam ieškovui priklausančios palėpės idealiosios dalies, kuri apskaičiuota proporcingai turimo buto plotui.

Pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 288 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo

1. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 288 straipsnio 4 dalį išnagrinėjęs pareiškimą, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui bei byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

2. Vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą, nepateikimo procesinio dokumento ar kt.) aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių, nes pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus pareiškime turi būti nurodytos dvi aplinkybių grupės (CPK 288 straipsnio 4 dalis).

3. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2005; 2006 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-403/2006; 2006 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2006; 2006 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-699/2006; 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-316/2008; kt.).

4. Asmens teisei būti informuotam apie teismo procesą ir būti išklausytam – pateikti bylą nagrinėjančiam teismui argumentus savo interesų gynybai – užtikrinti yra skirtas CPK XI skyriaus antrame skirsnyje įtvirtintas procesinių dokumentų įteikimo institutas. CPK 122 straipsnis reguliuoja procesinių dokumentų įteikimo vietą, o CPK 123 ir 124 straipsniai – įteikimo tvarką ir įteikimo patvirtinimą.

5. Teismas procesinius dokumentus įteikia registruotąja pašto siunta, per antstolius, pasiuntinių paslaugų teikėjus, kitais kodekse nurodytais būdais (CPK 117 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas jo nurodytos gyvenamosios vietos ar kitu jo nurodytu procesinių dokumentų įteikimo adresu, procesinį dokumentą pristatantis asmuo jį įteikia fizinio asmens deklaruotoje gyvenamojoje vietoje. Jeigu procesinis dokumentas negali būti fiziniam asmeniui įteiktas šioje dalyje nustatyta tvarka, jį pristatantis asmuo pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus palieka adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir tai nurodo teismui grąžintinoje pažymoje. Procesinis dokumentas šiuo atveju laikomas įteiktu praėjus 30 dienų nuo pranešimo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (CPK 123 straipsnio 3 dalis)..

6. Nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas priėmęs ieškovų ieškinį atsakovui dėl pastogės įregistravimo be atsakovo sutikimo bei nuosavybės teisių į pastogę pripažinimo, pranešimu nustatė atsakovui terminą per 14 dienų nuo procesinių dokumentų gavimo dienos pateikti atsiliepimą į ieškinį. Teismo pranešimas atsakovui buvo išsiųstas ieškinyje nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). Nurodytu gyvenamosios vietos adresu procesiniai dokumentai atsakovui buvo neįteikti. Ieškinys atsakovui buvo teikiamas keturis kartus, t. y. du kartus teismo procesiniai dokumentai buvo siųsti žinomu atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini), vieną kartą nurodant pašto įstaigai saugoti voką 30 dienų, bei du kartus siųsti į žinomas atsakovo darbovietes S. J. komercinė firma ir UAB „Nordcros“, kurios buvo nustatytos 2020 m. vasario 11 d. užklausus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) duomenų bazėje, tačiau procesiniai dokumentai iš darboviečių grįžo taip pat neįteikti. Kitų duomenų, kuriais atsakovui galėjo būti įteikti procesiniai dokumentai, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsniu, teismas nenustatė.

7. Nustačius, kad Gyventojų registro departamento duomenimis atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), procesiniai dokumentai atsakovui išsiųsti jo deklaruotu gyvenamosios vietos adresu CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, dėl ko, esant ieškovų prašymui, 2020 m. gegužės 13 d. buvo priimtas sprendimas už akių. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodo, kad nepaisant to, jog savo gyvenamąją vietą deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), tačiau jo faktinė gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas kiekvieną mėnesį kelis kartus atvyksta adresu (duomenys neskelbtini), siekdamas pasirūpinti jam priklausančiu turtu, tačiau ieškovai šalims susitikus, apie pradėtą civilinę bylą jo neinformavo. Apie iškeltą civilinę bylą atsakovui tapo žinoma 2020 m. gegužės 20 d., kai jis savo pašto dėžutėje rado teismo sprendimą už akių. Pažymėtina, kad atsakovas įstatymų nustatyta tvarka deklaravęs savo gyvenamąją vietą turi pareigą prisiimti jam siunčiamą korespondenciją ir teismo 2020 m. gegužės 13 d. priimtą sprendimą už akių jis gavo.

8. Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgus į tai, kad procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t.y. paliekant pranešimą apie įteiktinus procesinius dokumentus atsakovo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje, laikytina, kad nagrinėjamu atveju procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog įteikiant procesinius dokumentus atsakovui buvo laikytasi civilinio proceso nustatytos tvarkos, todėl buvo visos įstatymo nustatytos sąlygos priimti teismo sprendimą už akių dėl atsakovo pasyvumo.

9. Remiantis konstituciniais teisinės valstybės ir teisingumo principais, ir tais atvejais, kai pripažintina, kad priežastys, dėl kurių proceso šalis neatvyko į teismo posėdį, nebuvo svarbios, tačiau šalis, kurios atžvilgiu priimtas sprendimas už akių pateikia tokius įrodymus, kurie patvirtina, kad toks sprendimas yra akivaizdžiai neteisingas, teismas turi įgaliojimus ištaisyti tokią teismo klaidą ir panaikinti teismo sprendimą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas byloje Nr. 35/03-11/06). Atsakovas pareiškime nurodo, kad ieškovai nesikreipė į jį dėl sutikimo įregistruoti pastogę. Taigi, atsakovo nuomone, ieškovai neįrodė, kad jų teisės yra pažeistos ar ginčijamos.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovams, tretiesiems asmenims ir atsakovui nuosavybės teise priklauso butai, esantys gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini): ieškovui A. V. priklauso 31,92 m² bendro ploto butas Nr. 4, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ieškovams S. B. ir L. B. priklauso 35,44 m² bendro ploto butas Nr. 1, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); tretiesiems asmenims B. M. ir P. M. priklauso po ½ dalį 35,44 m² bendro ploto butas Nr. 3, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o atsakovui S. J. priklauso 35,93 m2 bendro ploto butas Nr. 2, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). VĮ „Registrų centras“ Klaipėdos filialo 2007 m. gruodžio 6 d. atliktų kadastrinių matavimų metu nustatyta, kad gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra neįrengta pastogė, kurios bendras plotas 30,67 m², pažymėta plane indeksu 5-1. Ieškovai ir tretieji asmenys pasirašė 2019 m. gruodžio 6 d. sutikimus dėl pastogės įregistravimo pagal 2007 m. gruodžio 7 d. VĮ „Registrų centras“ atliktus neįrengtos pastogės kadastrinius matavimus, ir sutiko, jog pastogė būtų įregistruota bendraturčiams būtų pripažintos nustatytos palėpės idealiosios dalys pagal VĮ „Registrų centras“ 2019 m. lapkričio 25 d. padalijimo projektą.

11. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.75 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindinis bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo reikalavimas - bendrą daiktą bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė – techninė ir kitokia įranga (CK 4.82 straipsnio 1 dalis). Taigi, gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir jame esanti pastogė bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso ieškovams, atsakovui ir tretiesiems asmenims, ir jais valdoma, naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutikimu. Tokiu būdu, ieškovai, siekdami įregistruoti minėtą pastogę VĮ „Registrų centras“ bei nustatyti jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančias šio turto dalis, turi pateikti kitų gyvenamojo namo bendraturčių sutikimą.

12. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nurodytus sutikimus pateikė visi gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendraturčiai, t.y. ieškovai A. V., L. B., S. B., tretieji asmenys P. M. ir B. M., išskyrus atsakovą S. J.. Esant šioms aplinkybėms, teismas vertina, jog labiau tikėtina, kad iešovai siekė išspręsti tarp šalių kilusį ginčą derybų būtu, iki ieškinio pateikimo teismui kreipėsi į atsakovą, kaip ir į kitus bendraturčius, dėl sutikimo, tačiau atsakovui atsisakius pateikti sutikimą, kreipėsi į teismą su ieškiniu. Šiuo atveju taip pat sutiktina su ieškovų nurodytomis aplinkybėmis, jog nors, viena vertus, atsakovas teigia, kad jis sutikimo nepateikė, kadangi ieškovai į jį iki ieškinio pateikimo teismo dienos nesikreipė, kita vertus, pateiktu pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovas su ieškovų reikalavimais nesutinka. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas po bylos iškėlimo teisme būtų pateikęs sutikimą dėl pastogės įregistravimo. Be to, pažymėtina ir tai, jog vien ta aplinkybė, kad šalys iki kreipimosi į teismą nepasinaudojo galimybe išspręsti ginčą derybų būtų neteismine tvarka, nesudaro pagrindo, vadovaujantis CPK 288 straipsnio 4 dalies nuostatomis, panaikinti priimti sprendimo už akių.

13. Atsakovas taip pat nurodo, kad jam nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), įkeistas „Swedbank“, AB, todėl jis, vadovaudamasis kredito sutarties nuostatomis, negali be banko leidimo atlikti jokių veiksmų susijusių su buto nuosavybe, įskaitant palėpės įregistravimo. Be to, byloje sprendžiamas klausimas ne tik dėl pačios palėpės įregistravimo, tačiau ir dėl bendrasavininkų nuosavybės palėpėje dydžio, todėl „Swedbank“, AB, turi būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu.

14. Bylos duomenis nustatyta, kad 2005 m. lapkričio 4 d. tarp atsakovo ir „Swedbank“, AB, sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią „Swedbank“, AB, įsipareigojo suteikti atsakovui kreditą butui su priklausiniais ir žemės sklypo dalimi, esančiais (duomenys neskelbtini), įsigyti, o atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka ir terminais grąžinti suteiktą kreditą bei vykdyti kitas Sutartyje numatytas prievoles. Prievolės įvykdymui užtikrinti bankui buvo įkeistas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir buto priklausiniai: ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ¼ dalis kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio patalpa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Taigi, byloje nenustatyta, kad ginčo pastogė būtų įkeista „Swedbank“, AB, pagal 2005 m. lapkričio 4 d. kredito sutartį.

15. Sutarties 10.2.4 punkte numatyta, kad kredito gavėjas įsipareigojo visu Sutarties galiojimo laikotarpiu be raštiškų banko ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ sutikimų neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti, nesunaikinti, neišnuomoti ar kitaip neperduoti, neįkeisti ar kitaip neapriboti bei neapsunkinti nuosavybės teisių į bankui įkeistą (numatytą įkeisti) turtą ir į turtą, kurio įsigijimui (statybai, rekonstrukcijai) buvo suteiktas kreditas. Vis dėlto, kaip jau minėta, vadovaujantis 2005 m. lapkričio 4 d. kredito sutarties nuostatomis ginčo pastogė nėra įkeista bankui, atsakovui suteiktas kreditas nebuvo skirtas šiam turtui įsigyti, todėl „Swedbank“, AB, sutikimas pastogės įregistravimui nėra būtinas. Be to, Sutarties 10.2.4 punkto nuostatos riboja atsakovo teisę be banko sutikimo perleisti bankui įkeistą turtą tretiesiems asmenims ar kitaip apsunkinti nuosavybės teises į šį turtą. Nagrinėjamu atveju ginčo pastogės įregistravimas VĮ „Registrų centras“ bei šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių šio turto dalių nustatymas, nėra susijęs su atsakovo nuosavybės teise perleidimu ar jos apsunkinimu. Priešingai, Nekilnojamojo turto registre išviešinama aplinkybė, jog gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), yra pastogė, kuri bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso gyvenamojo namo bendraturčiams, įskaitant atsakovą, t.y. atsakovui, be kito nekilnojamojo turto, nuosavybės teise priklauso ir dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pastogės.

16. Atsakovas nurodo, kad 2020 m. gegužės 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas už akių pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus, kadangi šio teismo sprendimo pagrindu būtų įregistruota tik pati palėpė kaip daiktas ir tik ieškovų palėpės dalys, trečiųjų asmenų ir atsakovo nuosavybės palėpėje dalys lieka viešame registre neregistruotos, t.y. viešame registre nebūtų pilnai įregistruota bendra dalinė nuosavybė.

17. Vertindamas atsakovo nurodytas aplinkybes teismas pažymi, jog 2020 m. gegužės 13 d. Klaipėdos apylinkės teismas sprendimu už akių, be kitų reikalavimų, nutarė leisti ieškovams A. V., L. B. ir S. B. įregistruoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), neįrengtą pastogę, pagal 2007 m gruodžio 6 d. VĮ „Registrų centras“ atliktus kadastrinius matavimus, be atsakovo S. J. sutikimo, pripažino ieškovui A. V. nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 24/100 pastogės dalis, pripažino ieškovams L. B. ir S. B. lygiomis dalimis nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 26/100 pastogės dalis. Pažymėtina, kad minėta registracija Nekilnojamojo turto registre atliekama ne tik 2020 m. gegužės 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo už akių pagrindu, tačiau ir kitų gyvenamojo namo bendraturčių 2019 m. gruodžio 6 d. sutikimų pagrindu bei 2019 m. lapkričio 25 d. palėpės padalijimo projekto pagrindu, su kuriuo minėti bendraturčiai sutiko. Taigi, atliekant teisinę nekilnojamojo turto registraciją yra nustatytinos ne tik ieškovų, bet ir kitų bendraturčių dalys.

18. Be to, tuo atveju, jeigu atliekant teisinę nekilnojamojo turto registraciją atsakovo turto dalis bendrojoje dalinėje nuosavybėje liktų nenustatyta, jis turi teisę įgyvendinti savo teises įstatymų nustatyta tvarka. Šiuo atveju, ieškovai kreipėsi į teismą, siekdami apginti savo pažeistas teises, tačiau teisės aktai nenumato įpareigojimo ieškovams reikšti reikalavimo dėl kitiems bendraturčiams nuosavybės teise priklausančios turto dalies nustatymo. Pažymėtina, jog nagrinėjamu atveju atsakovas pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo neginčija 2020 m. gegužės 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimu už akių ieškovams nustatytos bendrosios dalinės nuosavybės dydžio.

19. Atkreiptinas dėmesys, jog nors atsakovas nurodo, kad šiuo atveju nėra aišku, ar byla vyko tik dėl palėpės įregistravimo, ar dėl atidalinimo iš bendrosios nuosavybės, tačiau 2020 m. gegužės 13 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimo už akių rezoliucinė dalis yra aiški, iš jos matyti, kad teismo sprendimu buvo tenkintas ieškovų reikalavimas dėl pastogės įregistravimo be atsakovo sutikimo, t.y. jiems buvo leista įregistruoti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), neįrengtą pastogę, pažymėtą plane indeksu 5-1, pagal 2007 m gruodžio 6 d. VĮ „Registrų centras“ atliktus kadastrinius matavimus, be atsakovo sutikimo, bei buvo nustatytos atsakovų bendrosios dalinės nuosavybės dalys, t.y. teismas pripažino ieškovui A. V. nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 24/100 pastogės dalis, ieškovams L. B. ir S. B. - lygiomis dalimis nuosavybės teisę į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 26/100 pastogės dalis.

20. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės atveju egzistuoja du nuosavybės teisės objektai: dalis bendrosios nuosavybės teisėje, kuri yra individualus konkretaus bendraturčio nuosavybės teisės objektas, ir daiktas (turtas), kuris yra visų bendraturčių bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas. Ši bendrosios dalinės nuosavybės teisės specifika lemia disponavimo bendrąja daline nuosavybės teise ypatumus, nes kiekvieno bendraturčio nuosavybės dalis yra nemateriali (dalis teisėje), o daiktas (turtas), esantis visų bendraturčių nuosavybė, gali būti valdomas ir naudojamas tik jų susitarimu (CK 4.75 straipsnis). Taigi esant bendrosios dalinės nuosavybės teisei į vieną objektą yra nukreiptos ne vieno, bet dviejų ar daugiau savininkų subjektinės teisės. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, – bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Įgyvendindamas bendrosios nuosavybės teisę, bendraturtis, be kita ko, turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį natūra, jeigu taip galima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai ir laikantis įstatymų reikalavimų (CK 4.80 straipsnio 1, 2 dalys). Šiuo atveju ieškovai reikalavimo dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nereiškė.

21. Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad atsakovas nenurodė aplinkybių, kurios turėtų įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir turėtų būti teismo panaikintas. Su pareiškimu atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių sprendimo už akių nepagrįstumą. Teismas sprendimą už akių priėmė įvertinęs visas ieškovų nurodytas aplinkybes bei turimus įrodymus. Byloje kitų įrodymų, prieštaraujančių ieškovų argumentams, teismo nustatytoms aplinkybėms atsakovas nepateikė. Taigi, remiantis išdėstytu, atsakovui nenurodžius ir nepateikus įrodymų galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui bei aplinkybių, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, nėra teisinio pagrindo laikyti, kad priimtas sprendimas byloje neteisėtas, nėra pagrindo sprendimui už akių panaikinti, todėl remiantis išdėstytu, atsakovo pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintinas (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

22. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo pareiškimas dėl 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkintas, ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovų bylinėjimosi išlaidas sudaro iš viso 200 Eur už atsiliepimo į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo parengimas, kurias sumokėjo ieškovas A. V., todėl 200 Eur priteistinos ieškovui A. V..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287, 288, 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

netenkinti atsakovo S. J. pareiškimo dėl 2020 m. gegužės 13 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Priteisti iš atsakovo S. J. 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. V..

Nutartis per septynias dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rūta Zubrickaitė