Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-01-07 · Civilinė byla Nr. 2-23/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-01-07
Bylos Nr.
2-23/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Vigintas Višinskis
Atsakovas
UAB „Revilus“, V. D.
Ieškovas
AB SEB banko
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-23/2010 SProcesinio sprendimo kategorija 110.1.
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. sausio 7 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Audronės Jarackaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų UAB „Revilus“ ir V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-6175-232/2009 pagal ieškovo AB SEB banko ieškinį atsakovams UAB „Revilus“ ir V. D. dėl prievolės tinkamo įvykdymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB SEB bankas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovų UAB „Revilus“ ir V. D. 1571450,34 Lt negrąžintos paskolos dalį, 32341,75 Lt palūkanų, 938,16 Lt delspinigių, 31429,01 Lt baudą už sutarties nevykdymą, iš viso 1636159,26 Lt, 5 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė atsakovų atžvilgiu taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nurodydamas, kad ieškovo reikalavimas yra užtikrintas bankui įkeisto turto verte.

Šalies argumentai

Ieškovas AB SEB bankas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutarties, kuriame nurodė, kad ieškinio suma yra didelė, o ieškinio sumos dydis, remiantis teismų praktika, yra pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Jis taip pat nurodė, kad nutartimi buvo spręsta byla iš esmės, nes įkeisto nekilnojamojo turto vertė yra įrodinėjimo dalykas, banko duomenimis, ji yra mažesnė nei reikalaujama priteisti skola, tačiau bankui įkeisto turto vertinimui atlikti reikia 2-3 savaičių, be to, atsakovai aiškiai praleido piniginės prievolės įvykdymo terminą ir vengia ją vykdyti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, yra grėsmė, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartimi atskirąjį skundą patenkino, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutartį ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovų turtą 1636159,26 Lt sumai. Teismas nurodė, kad sutinka su ieškovo AB SEB bankas atskirajame skunde nurodytomis aplinkybėmis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo; teismų praktika rodo, jog didelė ieškinio suma preziumuoja būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismo teigimu, nagrinėjamu atveju ieškinio suma – 1636159,26 Lt, pripažintina pakankamai didele, todėl gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, o patenkinus ieškinį, ši suma būtų priteista iš atsakovų, tačiau atsakovams perleidus turtą ar jo atžvilgiu sudarius apsunkinimo sandorius, šią sumą būtų sudėtinga arba negalima išieškoti. Be to, teismas nurodė, jog ieškovo teigimu, atsakovai vengia vykdyti savo prievoles. Esant šioms aplinkybėms, teismas padarė išvadą, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, priimto ieškovui palankaus teismo sprendimo atveju, jo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atmesti ieškovo AB SEB banko atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutarties. Apeliantai atskirąjį skundą grindžia šiais motyvais:

1. Teismas, nurodydamas, jog didelė ieškinio suma teismų praktikoje laikoma grėsme teismo sprendimo įvykdymui, neatsižvelgė į aplinkybę, jog nagrinėjamu atveju yra įkeistas turtas, kurio vertė beveik du kartus viršija ieškinio reikalavimų sumą.

2. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, turi atsižvelgti į šalių interesų pusiausvyrą. Nagrinėjamu atveju ieškovo interesai užtikrinti turto įkeitimu, o pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsakovų interesai yra pažeidžiami.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą ieškovas grindžia šiais argumentais:

1. Atsakovai klaidingai nurodo, kad jų turtas yra įkeistas. Įkeistas tik UAB „Revilus“ turtas, o laiduotojo, kuris yra bendraskolis, turtas nėra įkeistas.

2. Iš registrų centro duomenų matyti, kad 2007 metais įkeistų žemės sklypų vertė buvo po 800000 Lt, todėl ieškovo reikalavimams patenkinti įkeisto turto nepakaks.

3. Atsakovas UAB „Revilus“ sąmoningai vilkina didelės skolos grąžinimą ieškovui, tuo pažeisdamas ieškovo teisę į operatyvią pažeistų teisių ir teisėtų interesų teisminę gynybą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant atskirtajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).

Remiantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Ekonomiškumo principas reiškia, kad teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai būtina ir pakanka užtikrinti būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymą. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš proceso šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Pažymėtina, kad bet kuris teismo atliekamas procesinis veiksmas yra neatsiejamas nuo tikslo užtikrinti ginčo šalių ir kitų suinteresuotų asmenų teisėtų interesų pusiausvyrą, nes to reikalauja minėti universalieji civilinio proceso teisės principai. Tai suponuoja būtinumą vertinti, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas bus proporcingos jų taikymu siekiamiems tikslams.

CK 4.192 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pardavus įkeistą turtą, hipotekos kreditorius turi pirmumo teisę prieš kitus skolininko kreditorius į visišką jo reikalavimų patenkinimą iš sumos, gautos pardavus tokį turtą. Teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju, kai ieškovo AB SEB banko reikalavimų suma yra užtikrinta hipoteka tam pačiam subjektui (ieškovui), nėra objektyvaus ir būtino pagrindo tai pačiai reikalavimų sumai taikyti papildomus ribojimus laikinųjų apsaugos priemonių instituto pagalba. Šiuo atveju, teismui patenkinus ieškovo ieškinį, jis galėtų patenkinti ieškinyje nurodyto dydžio piniginius reikalavimus iš lėšų, gautų realizavus įkeitimu apsunkintą turtą. Prievolės užtikrinimas įkeitimu (hipoteka) iš esmės atitinka tuos pačius tikslus, kurie keliami taikant laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Minėta, kad laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.), tai yra teismas turi taikyti tik tokias ir tik tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek būtina ir pakanka užtikrinti galimo teismo sprendimo įvykdymą.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju neįvertino to, kad įkeisto turto realiai pakaktų įvykdyti galimam teismo sprendimui dėl pareikštų reikalavimų patenkinimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas UAB „Revilus“ ieškovui yra įkeitęs du žemės sklypus prie Krivių ir Filaretų g. po 0,084 ha, kurių vertė kreditavimo sutartyje nurodyta po 1500000 Lt (b. l. 17-19). Nors ieškovas nurodė, kad žemės sklypų vertė ženkliai sumažėjo dėl nekilnojamojo turto kainų kritimo, tačiau iš byloje pateiktos Turto vertės nustatymo pažymos Nr. 09-08-05-2127 matyti, kad nurodytų sklypų rinkos vertė 2009 m. rugpjūčio 4 d. buvo po 1510000 Lt. Ši pažyma nėra turto vertinimo aktas, kaip jis suprantamas pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, tačiau ieškovas nepateikė kitų tinkamų duomenų dėl įkeisto turto vertės. Be to, šioje byloje sprendžiamas procesinio teisinio pobūdžio klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo bei teisėtumo, ir nesprendžiama dėl tikslios minėto turto vertės, nes tai nėra šios apeliacijos dalykas. Remdamasi minėtais įrodymais, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pakanka įkeisto turto užtikrinti ieškinio reikalavimų sumai (1636159,26 Lt).

Ieškovo 2009 m. rugsėjo 10 d. atskirajame skunde dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutarties buvo nurodyta, kad įkeisto turto vertė mažesnė nei ieškinio reikalavimai ir kad turto įvertinimui reikia 2-3 savaičių, todėl ieškovas dėl objektyvių priežasčių su atskiruoju skundu negalėjo pateikti turto vertinimo ataskaitos. Tačiau nuo to laiko praėjo beveik keturi mėnesiai, o ieškovas nepateikė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui įkeisto turto įvertinimo. Atsiliepime į atsakovų atskirąjį skundą ieškovas turto vertę grindžia VĮ Registrų centro duomenimis, kuriuose turto vertė nustatyta 2007 metų birželio – liepos mėnesiais, tačiau sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių nagrinėjamoje byloje, yra pagrindo vadovautis vėlesniu (2009 m. rugpjūčio 4 d.) turto vertinimu, nustatytu minėta pažyma.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, teisėjų kolegija pripažįsta, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos pažeidžiant LR CPK 145 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus ekonomiškumo ir proporcingumo principus. Todėl ši apygardos teismo nutartis panaikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, paliekant galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutartį (CPK 337 str. 2 d., 338 str., 329 str. 1 d., 144 str. 1 d., 145 str. 2 d.). Pažymėtina, jog paaiškėjus, kad įkeisto nekilnojamojo turto realiai nepakanka tam, kad būtų įvykdyta skolininko prievolė kreditoriui, bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje gali būti motyvuotai prašoma dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugsėjo 16 d. nutartį, paliekant galioti Vilniaus apygardos teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nutartį.

Teisėjai Alė BukavinienėAudronė JarackaitėVigintas Višinskis