Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

asmeniui, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, A. B., jo gynėjai advokatei Kristinai Pralgauskaitei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, išsiskyrusiam, turinčiam neįgalumą, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), turinčiam profesinį išsilavinimą, neteistam, už veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, prašoma taikyti priverčiamąsias medicininio pobūdžio priemones.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros nutarimas perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo A. B. už tai, kad jis nesunkiai sužalojo savo šeimos narį, tai yra:

2016-09-02, laikotarpiu nuo 18.00 val. iki 20.00 val., (duomenys neskelbtini), konflikto metu buvusiai sutuoktinei V. B. sudavė tris kartus kumščiu į nosies sritį, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2016-09-03, apie 01.00 val., sudavė du kartus kumščiu V. B. į veidą, tokiais veiksmais padarydamas V. B. veido sumušimą su nosies kaulų lūžimu, poodine kraujosruva kairio paakio srityje, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Asmuo, kuriam prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, A. B. paaiškino, kad 2016-09-02 jį ištiko epilepsijos priepuolis, buvo blaivus. Po priepuolio susiginčijo su buvusia sutuoktine V. B., konflikto metu jis jai delnu trenkė į veidą, Konflikto metu V. B. gulėjo lovoje. Po konflikto jos atsiprašė. Neigia kumščiu trenkęs V. B. į nosį, kraujosruvų jos veide nepastebėjo. Nepamena visų įvykio aplinkybių, kadangi po epilepsijos priepuolių būna susijaudinęs.

Nukentėjusioji V. B. parodė, kad su A. B. kartu gyvena 27 metus. 2016-09-02, apie 20.00 val., ji, V. B., ketino gerti alaus, nes pergyveno dėl tėvo mirties. Pamatęs, kad ji geria alų, A. B. supyko, alų išpylė, tarp jų kilo konfliktas. A. B. trenkė jai du kartus į nosį. Apie 23.00 val.-24.00 val., jei vėl susiginčijo ir A. B. vėl jai trenkė į nosį tris kartus. Po konflikto dukra paskambino policijai. Policija ją sulaikė 48 valandoms už tai, kad ji girta susimušė su A. B. Ryte kreipėsi į medikus, jai buvo diagnozuotas nosies lūžis. Paaiškino, kad A. B. epilepsija serga nuo 18 metų amžiaus, po epilepsijos priepuolių A. B. elgiasi agresyviai, jam skauda galvą. Su A. B. susitaikė, jam atleido, prašo bylą nutraukti.

Byloje esančiame Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 85TPK-35/2017 nenustatyta, kad dėl psichikos sutrikimo A. B. būtų negalėjęs suprasti savo veiksmų esmės šios jam inkriminuojamos veikos padarymo metu. Bet dėl sutrikusios impulsų kontrolės (valios pakenkimas), nesugebėjimo numatyti savo veiksmų atokesnių pasekmių įgytos silpnaprotystės, sergant epilepsija pasekoje negalėjo pilnai valdyti savo veiksmų šios jam inkriminuojamos veikos padarymo metu. Šiuo metu A. B. nustatyta demencija, sergant epilepsija esant vidutiniam pažinimo sutrikimui. Nepaisant konkretaus mąstymo, smunkančio intelekto, jis šiuo metu gali suprasti savo veiksmų esmę. Emociškai jam neutraliose, jam įprastose buitinėse, socialinėse situacijose A. B. gali suprasti savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti. A. B. priverčiamųjų medicinos priemonių taikyti nereikia. Dėl progresuojančios silpnaprotystės reiškinių jam tikslinga nustatyti globą ar rūpybą kartu su medicininiu stebėjimu. Su A. B. gali būti atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, jis gali būti apklaustas teisme (1 t., b.l. 68-70).

Teismo posėdyje ekspertas D. T. parodė, kad A. B. nustatyta epilepsija. Dėl sutrikusios impulsų kontrolės sergant epilepsija jis negalėjo pilnai valdyti savo veiksmų šios jam inkriminuojamos veikos padarymo metu. A. B. priverčiamųjų medicinos priemonių taikyti nereikia, specifinis gydymas neuroleptikais, psichotropiniais vaistais, nereikalingas. Įvykis įvyko dėl konflikto- dėl to, kad jo buvusi žmona vartojo alkoholį. Nesant konflikto, nebūtų ir įvykio. Nėra duomenų, kad nusikaltimas padarytas epilepsijos priepuolio metu, nes A. B. viską prisimena. Eksperto manymu, jis nėra pavojingas visuomenei, užtektų nustatyti globą ar rūpybą kartu su medicininiu stebėjimu. A. B. gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Tvirtina psichiatrijos akto išvadas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas asmenį pripažįsta ribotai pakaltinamu, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką tas asmuo dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visiškai suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmų. Šiame straipsnyje išskirti du riboto pakaltinamumo kriterijai - medicininis ir juridinis. Asmuo pripažįstamas ribotai pakaltinamu tik tada, kai nustatomi abu būtini minėti kriterijai. Medicininio kriterijaus išraiška baudžiamajame įstatyme yra psichikos sutrikimas, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti asmenį nepakaltinamu. Juridinis kriterijus apibūdinamas dviem požymiais - intelektiniu ir valiniu. Pirmas iš jų reiškia asmens gebėjimą suprasti savo veiksmų esmę, antras - asmens gebėjimą valdyti savo veiksmus. Medicininį riboto pakaltinamumo (kaip ir nepakaltinamumo) kriterijų sudaro psichikos sutrikimai, tačiau vien toks sutrikimas nelemia riboto pakaltinamumo, nes ne kiekvienu atveju psichikos sutrikimas lemia tokią būseną, dėl kurios asmuo negali visiškai suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Ribotas pakaltinamumas nustatomas dėl konkrečios baudžiamuoju įstatymu uždraustos veikos ir gali būti tik tos veikos darymo metu. Jeigu kyla abejonių dėl asmens pakaltinamumo, šioms abejonėms pašalinti skiriama teismo psichiatrinė ekspertizė, nes asmens psichinės būklės tyrimas reikalauja specialių žinių. Teismas gali pripažinti asmenį ribotai pakaltinamu tik teismo psichiatrijos ekspertizės pagrindu (kasacinės nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2008, Nr. 2K-142/2015).

Prokuroras prašo pradėti V. B. procesą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo. Iš byloje esančio teismo psichiatrijos ekspertizės akto ir teisme apklauso eksperto D. T. paaiškinimų matyti, kad A. B. yra ribotai pakaltinamas. Remiantis BK nuostatomis, ribotai pakaltinamiems asmenims priverčiamosios medicinos priemonės gali būti pritaikytos bendra tvarka atlikus ikiteisminį tyrimą ir bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje. BK 18 straipsnio 2 dalyje numatyta galimybė ribotai pakaltinamam asmeniui taikyti priverčiamąsias medicinos priemones yra susieta su tokio asmens kaltės klausimo išsprendimu ir atleidimu nuo baudžiamosios atsakomybės. Įprastiniame priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese asmuo nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn.

Atsižvelgiant į išdėstytą, teismo nuomone, prokuroras į teismą turėjo kreiptis ne su nutarimu dėl priverčiamųjų medicinos priemonių skyrimo A. B., o surašęs kaltinamąjį aktą, kadangi A. B. yra ribotai pakaltinamas. Iš byloje esančio teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad A. B. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu negalėjo pilnai valdyti savo veiksmų. Kaip minėta anksčiau, asmeniui, pripažintam ribotai pakaltinamu, teismas gali sušvelninti bausmę arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir taikyti priverčiamąsias baudžiamojo poveikio priemones arba BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Teismui nusprendus, kad asmeniui reikia skirti baudžiamojo poveikio priemones arba bausmę, ją sušvelninus, be prokuroro kaltinamojo akto ir įprasto bylos nagrinėjimo teisme to padaryti nebūtų galima. Įprastiniame priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo procese asmuo nėra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nesprendžiamas jo kaltės klausimas. Kaip matyti, emociškai A. B. neutraliose, įprastose socialinėse situacijose jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir gali juos valdyti. A. B. gali būti apklausiamas teisme, gali duoti parodymus apie savo nusikalstamos veikos aplinkybes, taigi gali būti sprendžiamas jo baudžiamosios atsakomybės klausimas, jis gali taikytis su nukentėjusiąja, ko ir prašė šio posėdžio metu A. B. gynėja ir nukentėjusioji V. B.. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia nuostata dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo ribotai pakaltinamo asmens atžvilgiu bendra BPK tvarka ir bylos perdavimo į teismą su kaltinamuoju aktu numatyta ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2013-05-13 įsakymu Nr. I-125 patvirtintose rekomendacijose dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo proceso atliekant ikiteisminį tyrimą.

Atsižvelgiant į nustatytą, baudžiamoji byla grąžintina prokurorui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą, kurioje A. B. prašoma taikyti priverčiamąsias medicinos priemones, grąžinti prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.