Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų A.U. ir T.U. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovų A.U. ir T.U. ieškinį atsakovams R.S. ir R.S., tretiesiems V.U., J.B., G.I., notarei D.M.U., Elektrėnų savivaldybės administracijai, Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir testamentų pripažinimo negaliojančiais ir kt. bei trečiojo asmens J.B. reikalavimus dėl juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo ir testamento pripažinimo negaliojančiu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T.U. ir A.U. priėmė palikimą, atsiradusį po V.K. mirties 1993 m., pagal 1972-03-24 sudarytą testamentą, pradėdami valdyti gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini);

pripažinti negaliojančiu 2005-01-13 J.K. testamentą, sudarytą R.S. naudai, kaip sudarytą asmens sirgusio psichine liga ir negalėjusio suprasti savo veiksmų bei jų valdyti;

pripažinti negaliojančiu Elektrėnų notarų biuro notarės D.M.U. 2005-11-18 R.S. išduotą paveldėjimo teisės liudijimą;

pripažinti niekiniu 1993-09-24 J.K. testamentą, sudarytą R.S. naudai, kaip neatitinkantį įstatymo reikalaujamos formos;

pripažinti niekiniu 1992-02-18 V.K. testamentą, sudarytą Vievio miesto savivaldybėje J.K. naudai, kaip neatitinkantį įstatymo reikalaujamos formos;

nustatyti, kad T.U. ir A.U. pagal 1972-03-24 J.K. testamentą paveldi jai priklausiusią dalį gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendro 52.34 kv.m ploto bei dalį ūkinių pastatų unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini);

nustatyti, kad R.S. apgaule privertė palikėją J.K. sudaryti testamentą R.S. naudai ir pripažinti, kad R.S. neturi teisės paveldėti po J.K. mirties nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą nes priešingais teisei tyčiniais veiksmais prieš palikėją sudarė teisinę padėtį, kad taptų įpėdine;

priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad 1972-03-24 jų senelis V.K. ir jo sutuoktinė J.K. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko ieškovams. Po V.K. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą pradėdami faktiškai valdyti nekilnojamąjį turtą, kurį sudarė gyvenamasis namas bei trys ūkiniai pastatai; ½ dalis šio turto priklausė senelio sutuoktinei J.K. Po J.K. mirties, (duomenys neskelbtini), jie kreipėsi į notarų biurą dėl J.K. priklausiusios turto dalies paveldėjimo pagal 1972 testamentą, tačiau paaiškėjo, kad J. K. 2005-01-13 sudarė naują testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko R.S. Šis testamentas yra neteisėtas ir turi būti pripažintas negaliojančiu, nes jo sudarymo dieną J.K. sirgo psichikos liga – progresuojanti kraujagyslinė demensija. Gydytojų psichiatrų įrašai, daryti 2005 m. sausio mėnesį medicininiuose dokumentuose rodo, kad ligonės mąstymas neproduktyvus, visiškai sutrikusi ilgalaikė ir trumpalaikė atmintis, elgesys neadekvatus. Teismui paskyrus pomirtinę psichiatrinę ekspertizę, 2006-08-25 ekspertizės akte Nr. 244 konstatuota, kad K. 2005-01-13 sudarydama ginčijamą testamentą, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Nurodė, jog vėliau paaiškėjo, kad J.K. 1993-09-24 buvo sudariusi testamentą dėl viso savo turto palikimo R.S., o V.K. 1992-02-18 buvo sudaręs testamentą dėl viso savo turto palikimo J.K. Šie testamentai yra negaliojantys dėl formos trūkumų. 1972-03-24 J.K. testamentas nenuginčytas, jis galioja iki šiol. Pripažinus 2005-01-13 J.K. testamentą negaliojančiu ir konstatavus, kad 1993-09-24 J.K. bei 1992-02-18 V.K. testamentai yra niekiniai, 1972-03-24 J.K. testamentas tampa galiojančiu ir pagal jį ieškovams atsiranda teisė paveldėti. Nurodė, jog R.S. 2005-01-13 žinodama, kad J.K. sunkiai serga ir nesuvokia savo veiksmų, panaudojusi apgaulę, nuvežė ją pas notarą ir privertė sudaryti testamentą, kuriuo visas palikėjos turtas paliekamas R.S. Tuo būdu R.S. tyčiniais ir priešingais teisei veiksmais sudarė teisinę padėtį tapti palikėjos įpėdine, todėl pagal CK 5.6 str. negali paveldėti nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą. Su J.B. reikalavimais nesutiko ir nurodė, kad ji reiškia reikalavimą dėl J.K. 1972-03-24 testamento pripažinimo negaliojančiu tuo pagrindu, kad yra ketvirtos eilės įpėdinė, galinti paveldėti pagal įstatymą. Įstatymas nustato 3 mėnesių treminą palikimui priimti. Pagal CK 5.11 str. ketvirtos eilės įpėdiniai paveldi jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių. Tokiu būdu J.B. turėjo priimti palikimą per dvyliką mėnesių nuo 2005-06-16 dienos t.y. iki 2006-06-16. Ji per šį laiką palikimo nepriėmė, todėl reikalavimas pareikštas netinkamos šalies. Prašymas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto taip pat atmestinas pagal 1964 m. CK 567 str. pagal įstatymą paveldima tiek, kiek tai nėra pakeista testamentu. Tokiu būdu nenuginčijus 1972-03-24 V.K. testamento paveldėjimas pagal įstatymą neatsiranda. Ta aplinkybė, kad J.K. liko gyventi gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini)yra visiškai suprantama, kadangi jai, kaip sutuoktinei priklausė pusė santuokoje įgyto turto.

pripažinti negaliojančiu 1972-03-24 testamentą, kuriuo visas J. ir V.K. turtas paliekamas A. ir T.U.;

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjo V.K. įpėdinė J.K. priėmė visą jo palikimą, faktiškai pradėjusi valdyti jį sudarantį turtą;

priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Nurodė, kad ji kartu su seserimi G.I. yra ketvirtos eilės J.K. įpėdinės paveldint pagal įstatymą. Aukštesnės eilės įpėdinių nėra. 1972-03-24 testamentas, kuriuo ieškovai grindžia savo teisę į K. palikimą neatitinka įstatymo reikalavimų ir yra neteisėtas. Jo sudarymo metu galiojusio CK 581 str. numatė privalomą testamento notarinę formą. 1972-03-24 testamentas yra patvirtintas asmens, kurio neįmanoma identifikuoti: nėra nurodytas nei jo vardas, nei pavardė. Testamento turinys kelia itin daug abejonių, ar jį patvirtino oficialus šiems veiksmams įgaliotas pareigūnas. Iš testamento turinio matyti, kad jis surašytas itin atsainiai. Testamente yra du testatoriai, tačiau dviejų testatorių 1964 m. CK nenumatė. Po V.K. mirties (duomenys neskelbtini) J.K. per nustatytą šešių mėnesių terminą priėmė palikimą, faktiškai pradėjusi jį valdyti, prižiūrėti, jį išlaikė. Kadangi jai vienai buvo sunku, ji pasikvietė kartu gyventi J.B. dukros R.S. šeimą, kurie padėjo jai užtikrinti tiek jos asmeninio, tiek ir paveldėto turto priežiūrą ir valdymą. Leisdama S. apsigyventi ir naudotis gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, taip pat pavesdama jiems šio turto priežiūrą, remontą, valdė ir naudojosi palikimą sudarančiu turtu kaip nuosavu.

Tretysis asmuo V.U. ieškinį palaikė, J.B. reikalavimams prieštaravo ieškovų nurodytais motyvais.

Tretysis asmuo notarė D.M.U. ieškinį prašė atmesti. Nurodė, kad ieškovai negali paveldėti pagal 1972-03-24 testamentą, nes jis neatitinka nei 1964 m.CK reikalavimų nei naujojo CK 5.43-5.45 str. reikalavimų: testamentas sudarytas dviejų asmenų, nors įstatymas testamento sudarymo metu bendro sutuoktinių testamento nenumatė; palikėjo ir testatoriaus K. vardai nesutampa, nėra testamentą tvirtinusio asmens duomenų, ieškovai praleido kreipimosi į notarą terminus. Taip pat nurodė, kad sudarant ginčijamą 2005-01-13 J.K. testamentą, bendraudama su testatore nepastebėjo nieko, kas galėjo sukelti abejonių testatorės psichikos sveikata.

Tretieji asmenys VĮ Registrų centras, Elektrėnų savivaldybės administracija, Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra.

Trakų r. apylinkės teismas 2008-12-16 sprendimu ieškinį atmetė; trečiojo asmens J.B. reikalavimus atmetė; priteisė iš A.U. J.B. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš T.U. J.B. 500 Lt bylinėjimosi išlaidų; priteisė iš A.U. ir T.U. po 141,45 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; sprendė įsiteisėjus teismo sprendimui panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas 2006-04-10 Trakų r. apylinkės teismo nutartimi. Teismas nustatė, jog 1972-03-24 K.J. ir V.K. sudarė bendrą testamentą, kurį patvirtino Trakų r. Ausieniškių apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sekretorius (pavardė nenurodyta). Pagal šį testamentą testatoriai visą savo turtą, tame tarpe gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą paliko lygiomis dalimis A.U. ir T.U. 1992-02-18 V.K. sudarė testamentą, kurį patvirtino Trakų r. Vievio miesto mero sekretorė A.P. Pagal šį testamentą testatorius visą savo turtą, tame tarpe gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), paliko žmonai J.K. (duomenys neskelbtini) V.K. mirė. 1993-09-24 J.K. sudarė testamentą, kurį patvirtino Trakų r. Vievio miesto mero reikalų vedėja A.P. Pagal šį testamentą testatorė visą savo turtą, tame tarpe gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir žemės sklypu, esančius (duomenys neskelbtini), paliko giminaičiui R.S. 2005-01-13 J.K. sudarė testamentą, kurį patvirtino Elektrėnų notarų biuro notarė D.M.U.; pagal šį testamentą testatorė visą savo turtą, tame tarpe gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir žemės sklypu esančius (duomenys neskelbtini), paliko R.S. (duomenys neskelbtini) J.K. mirė. R.S. Elektrėnų notarų biuro notarė D.M.U. 2005-11-18 išdavė paveldėjimo pagal testamentą liudijimą, pagal kurį R.S. paveldėjo J.K. turtą. Teismas konstatavo, jog ieškovai siekia įgyti nuosavybėn J.K. ir V.K. turtą, paveldėdami jį pagal 1972-03-24 abiejų testatorių sudarytą testamentą; ieškovų, kaip testamentinių įpėdinių, teisių realizavimo prasme reikšmingi yra 1992-02-18 V.K. testamentas, sudarytas J.K. naudai, ir 1993-09-24 J. K. testamentas, sudarytas R.S. naudai. Teismas nustatė, kad ieškovai yra V.K. vaikaičiai, o tretysis asmuo V.U. yra V.K. dukra, kurie esant 1964 m. CK 523 str. sąlygoms įgyja teisę paveldėti pagal įstatymą, todėl 1992-02-18 V.K. testamento galiojimo klausimas yra reikšmingas ieškovų paveldėjimo teisei. Teismas nustatė, kad ieškovai šį testamentą ginčija dėl jo formos ydingumo, t.y. kad šis testamentas neatitinka CK (1964 m.) 581 str. reikalaujamos notarinės formos, nurodydami, kad CK (1964 m.) 582 str. numato kokiais atvejais kitų asmenų patvirtinti testamentai prilyginami notarinei formai, šis straipsnis numato išsamų asmenų ratą ir negali būti aiškinamas plečiamai, o jame nenumatyta, kad miesto mero reikalų vedėjo patvirtintas testamentas prilyginamas notariniam. Teismas laikė, jog šie ieškovų teiginiai atitinka nurodytų įstatymų esmę ir prasmę, tačiau vertinat V.K. testamento teisėtumą, jie nėra teisiškai reikšmingi, pagal šio testamento sudarymo metu galiojusį Valstybinio notariato įstatymą. Teismas konstatavo, jog testamentas patvirtintas Valstybinio notariato įstatymo 3 str. 5 d. nurodytų pareigūnų yra notarinis, o ne prilygintas notariniam, todėl vertinant 1992-02-18 V.K. testamento formos atitikimą įstatymo reikalavimams, CK (1964 m.) 582 str. netaikomas. Kitais pagrindais šis testamentas neginčijamas. Todėl nesant pagrindo pripažinti 1992-02-18 V.K. testamentą negaliojančiu, ieškovams paveldėjimo teisė nei pagal įstatymą, nei pagal 1972-03-24 J.K. ir V.K. testamentą į V.K. turtą neatsiranda. Teismas nustatė, kad J.K. yra antra V.K. sutuoktinė, ieškovų ir J.K. nesieja giminystės ryšys, todėl jie nėra J.K. įpėdiniai pagal įstatymą, jos turtą jie gali paveldėti tik pagal testamentą. J.K., sudarydama 1993-09-24 testamentą R.S. naudai, pakeitė 1972-03-24 testamente išreikštą savo valią tuo pačiu panaikindama ankstesnį savo testamentą. Teismas laikė, jog 1993-09-24 testamento pripažinimas negaliojančiu ieškovams sukeltų teisines pasekmes tik tuo atveju, jeigu jis būtų nuginčytas dėl testatorės valios trūkumų CK 5.17 str. 2 d. nurodytais pagrindais; šiais pagrindais 1993-09-24 testamentas neginčijamas. Todėl nepriklausomai nuo to ar šis testamentas galioja, ar negalioja, ar būtų pripažintas negaliojančiu kitais negu CK 5.17 str. 2 d. numatytais pagrindais, ieškovams neatsiras teisė į J.K. palikimą pagal 1972-03-24 testamentą. Todėl ieškovų reikalavimai pripažinti negaliojančiais 1993-09-24 ir 2005-01-13 J.K. testamentus, 2005-11-18 R.S. išduotą paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą ir kiti išvestiniai iš šių reikalavimai netenkinti nevertinant jų pagrįstumo kaip pareikšti asmenų, neturinčių reikalavimo teisės (netinkamų ieškovų). Nustatęs, kad 1972-03-24 testamentas nei ieškovams, nei trečiajam asmeniui J.B. negali sukelti jokių teisinių pasekmių, jo teisėtumo klausimo teismas nenagrinėjo. Teismas nustatė, kad J.B., prašydama nustatyti faktą, kad J.K. priėmė palikimą po V.K. mirties, siekia J.K. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), patvirtinimo. Į minėtą turtą J.K. nuosavybės teisės jau yra registruotos, todėl šis J.B. reikalavimas negali būti tenkinamas. Nustačius, kad ieškovų ir trečiojo asmens prašomi nustatyti faktai, nesukels jiems jokių teisinių pasekmių, tokie reikalavimai nenagrinėti teisme ir byla šioje dalyje nutraukta CPK 293 str. 1 d. pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmetamas.

Apeliantai nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atmesdamas ieškovų reikalavimus visą apimtimi, teismo sprendimo motyvuose pasisakė tik dėl trijų ieškovų reikalavimų, tuo tarpu byloje buvo pareikšti septyni reikalavimai; dėl to ieškovai laiko, jog nagrinėjamos bylos esmė liko neatskleista, kas sudaro pagrindą grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kolegija negali sutikti su tokia apeliantų nuomone. Teismo sprendimo motyvų glaustumas savaime nesudaro pagrindo pripažinti, jog nagrinėjamos bylos esmė nebuvo atskleista, kita vertus, įstatymas draudžia panaikinti iš esmės teisingą sprendimą tik formaliais pagrindais (CPK 328 str.). Nagrinėjamoje byloje teismas paliko nenagrinėtą ieškovų reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kitus ieškovų reikalavimus atmetė visa apimtimi, t.y. neišspręstų reikalavimų neliko. Reikalavimas dėl 2005-11-18 paveldėjimo teisės liudijimo, išduoto R.S., pripažinimo negaliojančiu yra išvestinis iš reikalavimo dėl 2005-01-13 testamento pripažinimo negaliojančiu. Reikalavimai nustatyti, kad ieškovai pagal 1972-03-24 J.K. testamentą paveldi jai priklausančią gyvenamojo namo dalį po jos mirties 2005 m., yra perteklinis, nes ieškovai ginčija J.K. vėlesnius testamentus. Todėl, kolegijos vertinimu, tai, kad teismas atskirai neaptarė šių reikalavimų netenkinimo motyvų, negali būti laikoma teismo sprendimo trūkumu.

Ieškovai savo ieškinį dėl teisės paveldėti po jų senelio V.K. ir senelio sutuoktinės J.K. mirties ir vėlesnių trijų testamentų nuginčijimo grindžia sutuoktinių 1972-03-24 testamentu.

Teismas nustatė, kad 1972-03-24 K.J. ir V.K. sudarė bendrą testamentą, kurį patvirtino Trakų rajono Ausieniškių apylinkės Darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto sekretorius (pavardė nenurodyta). Pagal šį testamentą testatoriai visą savo turtą, tame tarpe gyvenamąjį namą ir ūkinį pastatą paliko lygiomis dalimis A.U. ir T.U. (b.l. 24, t.1). T.U. ir A.U. yra V.K. vaikaičiai (V.K. dukros V.U. vaikai) ir neturi giminystės ryšio su J.K.

1992-02-18 V.K. sudarė testamentą, kurį patvirtino Trakų rajono Vievio miesto mero sekretorė A.P. Pagal šį testamentą testatorius visą savo turtą, tame tarpe gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), paliko žmonai K.J., gyvenančiai (duomenys neskelbtini) (b.l. 37, t.2).

(duomenys neskelbtini) V.K. mirė (b.l. 22, t.1).

1993-09-24 K.J. sudarė testamentą, kurį patvirtino Trakų rajono Vievio miesto mero reikalų vedėja A.P. Pagal šį testamentą testatorė visą savo turtą, tame tarpe gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir žemės sklypu esančius (duomenys neskelbtini), paliko giminaičiui R.S. (b.l. 38, t.1).

2005-01-13 K.J. sudarė testamentą, reg. Nr. 172, kurį patvirtino Elektrėnų notarų biuro notarė D.M.U. Pagal šį testamentą testatorė visą savo turtą, tame tarpe gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir žemės sklypu esančius (duomenys neskelbtini), paliko R.S. (b.l. 39, t.1).

(duomenys neskelbtini) J.K. mirė (b.l. 21, t.1).

2005-11-18 R.S. Elektrėnų notarų biuro notarė D.M.U. išdavė paveldėjimo pagal testamentą liudijimą notarinio registro Nr. 6811, pagal kurį R.S. paveldėjo J.K. turtą (b.l. 44, t.1 – paveldėjimo bylos Nr.125 lapas 31).

Ieškovai teigia, kad jie priėmė palikimą po senelio V.K. mirties (duomenys neskelbtini) pagal 1972-03-24 testamentą, faktiškai pradėję šį turtą valdyti, prašė nustatyti atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, taigi nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti ir teisiškai įvertinti palikimo atsiradimo po V.K. mirties aplinkybes. Mirus V.K. (duomenys neskelbtini) galiojo 1964 m. Civilinio kodekso nuostatos. Pagal 1964 m. CK 584 str. 1 ir 2 d. nuostatas testatorius turėjo teisę savo sudarytą testamentą bet kada pakeisti arba panaikinti, sudarydamas naują testamentą; vėliau sudarytas testamentas panaikina visą pirmesnį testamentą, arba tą jo dalį, kuri prieštarauja vėliau sudarytam testamentui. V.K. mirties momentu buvo sudarytas 1992-02-18 testamentas, kuriuo testatorius pakeitė savo valią ir iš esmės panaikino ankstesnį testamentą – visą savo turtą, tame tarpe gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), paliko žmonai J.K.; ginčo dėl šio testamento galiojimo palikimo atsiradimo metu nebuvo, tokiu būdu laikytina, kad po V.K. mirties atsirado palikimas pagal vėlesnį, 1992-02-18 testamentą J.K. naudai, kuriuo ieškovai buvo nušalinti nuo paveldėjimo. Apeliantų paaiškinimai, kad palikimo atsiradimo metu jiems nebuvo žinoma apie vėlesnio testamento egzistavimą, bylos faktinių aplinkybių nekeičia. Dėl išdėstyto kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovų prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas, kad T.U. ir A.U. priėmė palikimą, atsiradusi po V.K. mirties pagal 1972-03-24 testamentą, nesukels jiems jokių teisnių pasekmių, todėl toks reikalavimas nenagrinėtinas teisme ir byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 str. 1 d.). Teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad atmeta ieškinį visa apimtimi ir neišskyrė savo sprendimo palikti pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo palikimo nenagrinėtu; kolegija nekeisdama teismo sprendimo patikslina teismo sprendimo rezoliucinės dalies redakciją.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmas ieškovų reikalavimas dėl V.K. 1992-02-18 testamento pripažinimo niekiniu dėl notarinės formos nesilaikymo buvo nepagrįstai atmestas dėl netinkamo įrodymų vertinimo bei teisės normų aiškinimo ir taikymo.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad ieškovai, kaip V.K. vaikaičiai, turintys teisę paveldėti pagal įstatymą po jo mirties, esant 1964 m. CK 573 str. sąlygoms, turėjo reikalavimo teisę dėl jo 1992-02-18 testamento nuginčijimo. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad ieškovai šį testamentą ginčija išimtinai dėl jo formos ydingumo, t.y. kad šis testamentas neatitinka CK (1964 m.) 581 str. reikalaujamos notarinės formos, kitais pagrindais šis testamentas nėra ginčijamas.

Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija analogiškoje situacijoje, pasisakydama dėl 1994 m. testamento, patvirtinto vietos savivaldybės valdymo organo – viršaičio pavaduotojo, galiojimo, išaiškino testamento galiojimo metu 1974 m. birželio 23 d. Notariato įstatymo, 1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos įstatymo bei poįstatyminių aktų normas, reglamentavusias vietos savivaldos organų teisę atlikti notarinius veiksmus. Šis teisės normų išaiškinimas yra aktualus nagrinėjamoje byloje, nes ginčijamas V.K. testamentas buvo patvirtintas galiojant paminėtoms normoms. Teisėjų kolegija išaiškino, kad galiojant 1974 m. birželio 26 d. Notariato įstatymo 3 str. 4, 5 d., šių įstatymo normų įgyvendinimas buvo nustatytas Teisingumo ministerijos 1975 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. 8 patvirtintos Miestų, gyvenviečių, apylinkių darbo žmonių deputatų tarybų vykdomųjų komitetų atliekamų notarinių veiksmų instrukcijos 2 punkte. Nurodyto įstatymo 3 str. 5 d. buvo nustatyta, kad notarinius veiksmus miestų, gyvenviečių, apylinkių liaudies deputatų vykdomuosiuose komitetuose atlieka vykdomojo komiteto pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba sekretorius, kuriems tarybos vykdomojo komiteto sprendimu pavesta atlikti notarinius veiksmus. Instrukcijos 2 punkte buvo nustatyta, kad notarinius veiksmus miestų, gyvenviečių, apylinkių Darbo žmonių deputatų vykdomajame komitete atlieka vykdomojo komiteto pirmininkas, pirmininko pavaduotojas arba sekretorius, kuriam tarybos vykdomojo komiteto sprendimu pavesta atlikti notarinius veiksmus. Nuo 1990 m. kovo 11 d. prasidėjus savivaldos reformai, pakito vietos savivaldos sistema, vykdomųjų komitetų nebeliko; taigi notarinius veiksmus turėjo teisę atlikti žemesniosios pakopos savivaldybės valdymo organas (2008-03-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008). Nagrinėjamoje byloje toks žemesniosios pakopos savivaldybės valdymo organas – Vievio miesto meras (1990 m. vasario 12 d. Vietos savivaldos pagrindų įstatymas, 10, 12 str.); jis turėjo teisę suteikti įgalinimus atlikti notarinius veiksmus kitam savivaldybės valdymo organo atstovui. Byloje nustatyta, kad V.K. 1992-02-18 testamentą patvirtino Vievio miesto mero sekretorė (mero reikalų vedėja) A.P. Ar ji patvirtino testamentą neturėdama įgaliojimų tokiam notariniam veiksmui atlikti, yra fakto klausimas. Šiuo faktu rėmėsi ieškovai ir būtent ieškovai turėjo jį įrodyti byloje (CPK 178 str.), tačiau neįrodė. Apeliantų argumentus, kad A.P. įgaliojimus atlikti notarinius veiksmus turėjo suteikti Vievio miesto taryba, atmestini, kaip pagrįsti netinkamu Vietos savivaldos pagrindų įstatymo teisių normų aiškinimu. Vilniaus apskrities archyvo pažyma apie tai, kad Vievio miesto taryba 1990-1993 m. nėra priėmusi sprendimo Vievio miesto mero reikalų vedėjai A.P. suteikti įgalinimus atlikti notarinius veiksmus neįrodo, kad Vievio miesto meras nebuvo jai suteikęs tokių įgalinimų. Paminėtoje byloje kasacinis teismas taip pat pasisakė, kad įgalinimų atlikti notarinius veiksmus suteikimas gali būti įrodinėjamas ne tik oficialiais rašytiniais įrodymais. Byloje yra duomenų, kad A.P. be V.K. testamento, patvirtino 1993-09-24 J.K. testamentą, 1994-04-12 J.K. įgaliojimą R.S. (b.l. 108, t.3); visi dokumentai patvirtinti Vievio miesto mero antspaudu; esant tokioms bylos aplinkybėms, kolegija daro išvadą, kad Vievio miesto mero reikalų vedėja A. P. 1992-1994 m. atliko notarinius veiksmus jai suteiktų įgalinimų pagrindu. Apeliacinio skundo teiginys, jog 1992-02-18 V.K. testamentas yra niekinis dėl notarinės formos nesilaikymo, nes patvirtintas neįgalioto asmens (1964 m. CK 581 str. 3 d.), atmestinas.

Kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl ieškovų teisės pareikšti reikalavimus dėl J.K. 1993-09-03 ir 2005-01-13 testamentų nuginčijimo. Byloje nustatytas ir neginčijamas faktas, kad ieškovai neturi giminystės ryšio su J.K., t.y. negali paveldėti po jos mirties pagal įstatymą. J.K. mirė (duomenys neskelbtini), taigi pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė palikimo atsiradimo santykiams galiojančio CK 5.17 str. 2 d. nuostatas bei atmetė šį reikalavimą. Nagrinėjamoje byloje ieškovai buvo nušalinti nuo paveldėjimo po J.K. mirties (pagal 1972-03-24 testamentą) dviems vėlesniais testamentais – 1993-09-24 J.K. testamentu R.S. naudai, bei 2005-01-13 J.K. testamentu R.S. naudai. 2005-01-13 testamento negaliojimo atveju pagal CK 5.17 str. 2 d. nuostatas ankstesnis testamentas netampa galiojančiu, tokiu būdu paveldėjimas atsirastų pagal įstatymą, o ieškovai pagal įstatymą po J.K. mirties paveldėti negali. Paminėta įstatymo norma numato išlygą: kai vėlesnis testamentas pripažįstamas negaliojančiu dėl to, kad jis buvo sudarytas dėl smurto, realaus grasinimo, taip pat asmens, kurio veiksnumas buvo teismo apribotas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar toksinėmis medžiagomis, ankstesnis testamentas galioja; tačiau ir ankstesnis 1993-09-24 J.K. testamentas buvo sudarytas ne ieškovų naudai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas nei 2005-01-13, nei ankstesnis 1993-09-24 testamentas ieškovų nėra ginčijamas tokiais pagrindais; 2005-01-13 testamentas ginčijamas CK 1.89 str. 1 d. pagrindu, 1993-09-24 – išimtinai dėl sandorio formos trūkumų. Dėl išdėstyto atmestinas, kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, neva teismas be pagrindo nevertino, ar 1993-09-24 testamentas galioja, ar negalioja – teismas neturėjo pagrindo vertinti ieškovų argumentus dėl šio sandorio negaliojimo, nes šio sandorio nuginčijimas dėl formos trūkumų nesukeltų ieškovams teisinių pasekmių.

Dėl analogiškų motyvų kolegija pripažįsta, kad ieškovų reikalavimas nustatyti, jog R.S. apgaule privertė J.K. sudaryti testamentą savo naudai ir pripažinti, kad ji neturi teisės paveldėti po J.K. mirties nei pagal testamentą, nei pagal įstatymą, taip pat nesukelia ieškovams jokių teisinių pasekmių, nes jie nepaveldi po J.K. mirties nei pagal įstatymą, nei pagal 1972 m. testamentą.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, o apeliacinio skundo argumentai jų nepaneigė. Dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti arba pakeisti skundžiamą teismo sprendimo dalį (CPK 263, 329-330 str.).

Atsakovei R.S. priteisiamos advokato atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme-1 000 Lt (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 330 str. teismas

nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą. Papildyti teismo sprendimo rezoliucinę dalį, nurodant, kad ieškovų reikalavimas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad T.U. ir A.U. priėmė palikimą, atsiradusį po V.K. mirties 1993 m., pagal 1972-03-24 sudarytą testamentą, pradėdami valdyti gyvenamąjį namą bei ūkinius pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), paliktas nenagrinėtas ir byla šioje dalyje nutraukta.

Priteisti atsakovei R.S. iš ieškovų T.U. ir A.U. 1 000 Lt (vieną tūkstantį Lt) advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme lygiomis dalimis.